- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1598-343/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- Ž. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1883-188/2019 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 250,00 Eur skolą, 5,10 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2018 03 02 patvirtinimą, atsakovas įsipareigojo ieškovei iki 2018 05 01 grąžinti 250,00 Eur skolą, tačiau iki šiol skolos negrąžino. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad patvirtinime, jog pinigus gavo, ieškovė nepasirašė. Be to, patvirtinimas buvo vienas, o ne du. Tvirtina, kad atsakovas turėjo jos rašto pavyzdžių, todėl galėjo suklastoti jos parašą. Tuo tarpu ieškovė net ir po ekspertizės atlikimo nepripažįsta, kad tai jos parašas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atsakovo turimame 2018 03 02 patvirtinime patvirtino, jog 250,00 Eur skolą gavo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad patvirtinimai buvo surašyti dviem egzemplioriais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 05 24 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Konstatavo, kad ieškovė 2018 03 02 pasirašė patvirtinimą, kuriame nurodė, jog iš atsakovo gavo 250,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtino ir atlikta rašysenos ekspertizė.
6. Teismas sprendė, jog ieškovė byloje neįrodė aplinkybių, kad patvirtinimas buvo pasirašytas ne jos ar prieš jos valią, ar buvo kitaip suklastotas, todėl ieškinį atmetė, kadangi atsakovas įrodė, jog skolą sumokėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 05 24 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių, kokiu būdu tekstas „Gavau 250 e Aš I. Š.“ ir šalia esantis parašas atsidūrė atsakovo teismui pateiktame 2018 03 02 patvirtinime, nors minėtame dokumente ieškovė nebuvo nieko rašiusi.
7.2. Teismas, skirdamas rašysenos ekspertizę iš ieškovės nurodytų šešių klausimų, ekspertams uždavė tik vieną, visiškai nemotyvuodamas, kodėl atmeta kitus klausimus, taip pažeisdamas CPK 213 straipsnio reikalavimus.
7.3. Teismas netenkino ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, taip iš ieškovės atimdamas galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 03 02 pasirašyta skolos sutartis (šalys įvardija patvirtinimu), pagal kurią atsakovas ieškovei skolingas 250,00 Eur. Nurodyta, kad skolą pagal minėtą sutartį atsakovas žada grąžinti iki 2018 05 01. Tuo tarpu atsakovo turimame skolos sutarties (patvirtinimo) variante grąžinimo datos nėra, tačiau yra ieškovės ranka rašytas įrašas, kad ji 250,00 Eur gavo, šis teiginys patvirtintas ieškovės parašu.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad byloje įrodyta, jog skolą atsakovas ieškovei grąžino, kadangi ieškovė pasirašė 2018 03 02 patvirtinimą, kuriame nurodė, kad iš atsakovo gavo 250,00 Eur. Aplinkybę, kad patvirtinime esantis įrašas atliktas ieškovės, patvirtino ir atlikta rašysenos ekspertizė. Tuo tarpu ieškovė byloje neįrodė aplinkybių, kad patvirtinimas buvo pasirašytas ne jos ar prieš jos valią, ar buvo kitaip suklastotas.
13. Ieškovė nesutinka su sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus: 1) teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių, kokiu būdu tekstas „Gavau 250 e Aš I. Š.“ ir šalia esantis parašas atsidūrė atsakovo teismui pateiktame 2018 03 02 patvirtinime, nors minėtame dokumente ieškovė nebuvo nieko rašiusi; 2) teismas, skirdamas rašysenos ekspertizę iš ieškovės nurodytų šešių klausimų, ekspertams uždavė tik vieną, visiškai nemotyvuodamas, kodėl atmeta kitus klausimus; 3) teismas, netenkinęs ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, iš ieškovės atėmė galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Taigi, iš esmės ieškovė nesutinka su atliktos ekspertizės išvada, kurioje buvo nustatyta, kad 2018 03 02 patvirtinime esantis įrašas „Gavau 250 e Aš I. Š.“ ir šalia esantis parašas yra jos, nes pasak ieškovės, minėtame dokumente ji nepasirašė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju įrodyta, jog 250,00 Eur skolą atsakovas ieškovei grąžino, kadangi ieškovė 2018 03 02 patvirtinime savo ranka įrašydama „Gavau 250 e Aš I. Š.“ bei pasirašydama parašu, šią aplinkybę patvirtino. Tokios išvados apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl žemiau nurodytų priežasčių.
15. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
16. Kasacinio teismo praktika aiškinant pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
17. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
18. Minėta, ieškovė ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad ji 2018 03 02 patvirtinime apie skolos grąžinimą nurodė, kad skolą iš atsakovo gavo, taip pat nepritaria atliktos rašysenos ekspertizės išvadai, jog patvirtinime esantis įrašas yra parašytas ir pasirašytas būtent jos. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 04 17 nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę, ekspertams uždavė tokius klausimus: „Ar 2019 m. kovo 2 d. patvirtinime rankraštinį įrašą „Gavau 250 e Aš I. Š.“ įrašė ir pasirašė I. Š.“ ir „Ar 2019 m. vasario 27 d. I. Š. atlikta dešinės rankos riešo kanalo atlaisvinimo operacija turi įtakos I. Š. rašysenai, pasirašant dokumentus 2018 m. kovo 2 ir 2019 m. balandžio 15 dienomis“. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 05 08 Ekspertizės aktu Nr. 11-843 (19) konstatuota, kad 2018 03 02 patvirtinime rankraštinį įrašą „Gavau 250 e Aš I. Š.“ parašė ir pasirašė I. Š. Nurodyta, kad 2019 02 27 I. Š. atlikta dešinės rankos riešo kanalo atlaisvinimo operacija negalėjo turėti įtakos jos rašysenai pasirašant dokumentus 2018 03 02, kadangi dokumentai surašyti prieš operaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės išvada patvirtina faktą, kad 2018 03 02 patvirtinime esantis įrašas apie skolos gavimą parašytas ir pasirašytas ieškovės, kadangi lyginamasis tyrimas buvo atliktas iš ieškovės laisvųjų rašysenos ir parašų pavyzdžių, kuriuos įvertinus ir buvo priimtas atitinkamas sprendimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad minėtas patvirtinimas apie skolos grąžinimą buvo pasirašytas ne jos ar prieš jos valią, ar būtų buvęs kitaip suklastotas. Tuo tarpu aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę, nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų, kadangi pirminės ekspertizės išvada aiški ir pakankama, ko pasėkoje skirti pakartotinę ekspertizę vien dėl to, kad joje būtų buvę užduodama daugiau klausimų, nebuvo teisinio pagrindo. Be to, skiriant pakartotinę ekspertizę, esant aiškiai pirminės ekspertizės išvadai, būtų pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtini koncentracijos ir ekonomiškumo principai.
20. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl jis paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.