Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė teismo posėdyje palaikė ieškovės ieškinį, nurodė, kad ieškovė neigia, jog skolos raštelyje yra jos parašas. Nurodė, kad ieškovė neigia pasirašiusi antrame egzemplioriuje, neaišku, kokiu būdu atsirado tas parašas. Be to, akcentavo, kad teismas, skirdamas ekspertizę ekspertams uždavė tik vieną jų pateiktą klausimą, kitų pateiktų klausimų neuždavė.

Liudytoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė – buvusi jos vyro įmonės darbuotoja, kuriai vyras buvo skolingas 250,00 Eur. Parašė raštelį, o vėliau su sūnumi ieškovei nuvežė į Kauną pinigus. Pažymėjo, kad patvirtinimai buvo du, ieškovė viename jų pasirašė, kad pinigus gavo. Kuris padavė pinigus, sūnus ar ji pati, neatsimena.

Liudytojas B. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė – buvusi tėčio darbuotoja. Pykčiai prasidėjo 2018 m. kovo 2 d. Tėvas buvo skolingas ieškovei pinigų, tai jie su mama nuvažiavo į Kauną ir nuvežė pinigus. Neatsimena, kas padavė pinigus, tačiau ieškovė pasirašė raštelyje, kad pinigus gavo ir išbėgo. Tvirtina, kad matė, kaip ieškovė pasirašė patvirtinime, surašytame 2018 m. kovo 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.870–6.871 straipsniai).

Iš ieškovės, jos atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad tarp ieškovės I. Š. ir atsakovo Ž. M. 2018 m. kovo 2 d. pasirašyta skolos sutartis, pagal kurią Ž. M. skolingas ieškovei 250,00 Eur (e. b. l. 5). Ieškovės turimame patvirtinime atsakovas skolą pažadėjo grąžinti iki 2018 m. gegužės 1 d., atsakovo turimame skolos variante grąžinimo datos nėra (e. b. l. 9). Abu patvirtinimus pasirašė Ž. M. (e. b. l. 5-9). Atsakovas skolos ieškovei neneigė, nors ieškovei parašė grąžinimo terminą iki 2018 m. gegužės 1 d., tačiau skolą grąžino ankščiau, ką patvirtina jo turimas patvirtinimas (e. b. l. 9). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas pripažino 250,00 Eur skolą ieškovei ir ją grąžino, ką patvirtino ieškovė savo parašu.

Tačiau ieškovė neigia pasirašiusi patvirtinime, nepripažįsta, kad tai jos parašas, nurodo, kad patvirtinimas buvo tik vienas, o antrame jos parašą atsakovas suklastojo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).Vertinant įrodymus, turi būti įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto duomenų padaryta išvada. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikras faktas egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

Ištyręs bei įvertinęs šioje civilinėje byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. kovo 2 d. ieškovė pasirašė patvirtinimą, jog 250,00 Eur iš atsakovo Ž. M. gavo, be to, šioje civilinėje byloje ieškovė neįrodė aplinkybių, kad patvirtinimas buvo pasirašytas ne pačios ieškovės, ar prieš jos valią, ar buvo kitaip suklastotas (CPK 176–179 straipsniai).

Svarbu pažymėti, kad iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 8 d. Ekspertizės akto Nr. 11-843 (19) turinio matyti, jog ekspertizės metu buvo konstatuota ta aplinkybė, kad visgi 2018 m. kovo 2 d. patvirtinime rankraštinį įrašą „Gavau 250 e Aš I. Š.“ parašė ir pasirašė I. Š. (e. b. l. 138-140). Pažymėtina, kad ieškovė, jos atstovė prašė teismo skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi teismas uždavė ne visus reikalingus klausimus. Teismas 2019 m. gegužės 22 d. protokoline nutartimi šį ieškovės ir jos atstovės prašymą atmetė, esant aiškiai ir pakankamai ekspertizės išvadai (CPK 176–179 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009).

Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog 2018 m. kovo 2 d. pakvitavime pasirašė ne ji (CPK 176 – 179 straipsniai). Tuo tarpu atsakovas įrodė, jog skolą ieškovei jis sumokėjo. Ieškovė, esant įvykdytam ieškinio reikalavimui, ieškinio neatsisakė, bylos nutraukti neprašė, todėl yra pagrindas visiškai atmesti ieškinio reikalavimą (CPK 197, 200 straipsniai).

Pažymėtina, kad kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išsprendimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškinį atmetant, iš ieškovės I. Š. atsakovui Ž. M. priteistinos 200,00 Eur jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.