Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-442-730/2019, kuria iškelta minėtos atsakovės bankroto byla ir netenkintas atsakovės direktoriaus E. S. prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ajeras“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „SRPM Technology“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 38 355,06 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, todėl negali ir tikėtina, jog ateityje negalės, atsiskaityti su kreditoriais.

2. Atsakovė UAB „SRPM Technology“ atsiliepimu prašė atsisakyti kelti bankroto bylą. Nurodė, kad ieškovei piniginės lėšos priteistos laidavimo sutarties pagrindu, nors šios sutarties UAB „SRPM Technology“ nesudarė, nes parašas, kuris tariamai yra UAB „SRPM Technology“ atstovo, yra suklastotas. Taigi ieškovė neturi jokio piniginio reikalavimo atsakovės atžvilgiu. Be to, atsakovė yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės įmonės turto vertės.

3. UAB „SRPM Technology“ direktorius E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau yra moki, kadangi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. UAB „SRPM Technology“ yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, šiuo metu turintis 1 darbuotoją, bet artimiausiu metu (pradėjus vykdyti naujus užsakymus) įdarbinsiantis papildomų darbuotojų. Atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas, o pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą nėra. 2018 m. balandžio 9 d. bendrovės akcininkas priėmė sprendimą patvirtinti parengtus bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis, atitinkančius ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Apie priimtą bendrovės akcininko sprendimą buvo informuoti bendrovės kreditoriai.

4. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius prašė atsakovei iškelti bankroto bylą, nes 2018 m. gegužės 16 d. UAB „SRPM Technology“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui sudarė 1 457,85 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovei UAB „SRPM Technology“ iškėlė bankroto bylą konstatavęs, kad įmonė nemoki; įmonės bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją „Administratorė“.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, kuria bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo, buvo akcentuotas mokumo pagrindimo naštos perkėlimas įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Taigi atsakovė, be kita ko, privalo įrodyti realiai turinti tiek ir tokios vertės turto, kiek yra nurodyta balanse.

7. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktame 2019 m. sausio 28 d. balanse nurodyta, jog atsakovė turi 212 228 Eur vertės turto, kurį sudaro 37 905 Eur ilgalaikis turtas, 174 323 Eur trumpalaikis turtas; įmonė turi 70 001 Eur įsipareigojimų, juos sudaro 49 516 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, 20 485 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovė tvirtina, kad jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 13 657,68 Eur.

8. Vertindamas balanse nurodytą 37 905 Eur ilgalaikį turtą, teismas nustatė, jog ilgalaikio turto vertė nesiskiria nuo nurodytos 2017 m. balanse, todėl abejotinas atsakovės pateikiamų duomenų teisingumas vien dėl egzistuojančių buhalterinių ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normų. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, pagrindžiančių balanse nurodyto materialaus turto realų egzistavimą bei jo vertę, todėl atsakovės realaus turto vertę sumažino balanse nurodyta 37 905 Eur materialaus turto verte.

9. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad atsakovė realiai neturi ir 832 Eur vertės atsargų.

10. Teismas nustatė, kad minėtame balanse nurodyta, jog atsakovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 160 800 Eur. 2019 m. sausio 28 d. atsakovės debitorių sąraše nurodyta, kad 61 537,58 Eur pradelsti, o 80 644,03 Eur – nepradelsti debitorių įsiskolinimai ir 18 618,39 Eur abejotinos skolos.

11. Vertindamas atsakovės nepradelstais nurodytus debitorių įsiskolinimus, teismas nustatė, kad atsakovė nėra pateikusi jokių dokumentų, pagrindžiančių UAB „CRAG“ skolą (18 343,76 Eur) bei, kad tokio reikalavimo įvykdymo terminas yra iki 2022 m. lapkričio 24 d., teismas atsižvelgė ir į tai, jog UAB „CRAG“ ir atsakovės direktorius yra tas pats asmuo – E. S., todėl sprendė, kad šis įsiskolinimas faktiškai neegzistuoja ar nėra atgautinas. Grįsdama E. S. skolą (40 000 Eur ir 8 788,77 Eur) atsakovė pateikė 2017 m. sausio 2 d. ir 2018 m. sausio 2 d. sudarytas paskolos sutartis, tačiau teismas sprendė, jog šie debitoriniai įsiskolinimai realiai neegzistuoja, nes nepateikti paskolos sumų sumokėjimo E. S. pavedimai, be to nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimo dėl sandorio notarinės formos. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikta su UAB „Ferti Bio“ 2015 m. lapkričio 5 d. sudaryta paskolos sutartis nėra notarinės formos, nepateiktas paskolos sumos pervedimą pagrindžiantis mokėjimo pavedimas, todėl sprendė, kad ir šis debitorinis įsiskolinimas realiai neegzistuoja.

12. Teismas, vertindamas atsakovės nurodytus pradelstus debitorinius įsiskolinimus, nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Abastas“ 5 960 Eur skolos atsiradimą, V. R. 26 222,72 Eur skolos atsiradimą, be to pati nurodė, kad skolų nepavyksta atgauti dar nuo 2015 m.; esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė apie galimybių atgauti tokias skolas nebuvimą. Teismas nurodė, kad atsakovė nėra pateikusi jokių dokumentų, pagrindžiančių UAB „Finėja“ 5 896,66 Eur skolos atsiradimą; nors šis debitorius yra atlikęs keletą mokėjimų atsakovei (2018 m. rugsėjo 20 d. – 200 Eur, 2019 m. sausio 25 d. – 1 000 Eur), teismui kilo abejonių dėl realaus skolos sumokėjimo, nes šio debitoriaus atsiskaitymo terminas baigėsi dar 2015 m. Pasisakydamas dėl debitorių sąraše nurodytos „Atskaitingi asmenys“ 23 208,20 Eur skolos teismas pažymėjo, kad atsakovė neidentifikavo nei asmenų, nei reikalavimų, nenurodyti įvykdymo terminai, todėl sprendė, toks įsiskolinimas faktiškai neegzistuoja. Pačios atsakovės nurodytos abejotinos skolos 18 618,39 Eur taip pat nėra priskirtinos prie realaus turto.

13. Teismas nustatė, kad atsakovės 2018 m. spalio 22 d. kreditorių sąraše nurodyti įsiskolinimai SIA „Lescinsky Service“ (20 000 Eur) bei antstoliui A. S. (484,94 Eur) nėra pradelsti, tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių tai pagrindžiančių įrodymų, be to skolą antstoliui A. S. 2018 m. balandžio 9 d. kreditorių sąraše bei 2018 m. balandžio 9 d. restruktūrizavimo plano metmenyse pati nurodė kaip pradelstą. Teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti kreditorių reikalavimai yra didintini kreditoriams SIA „Lescinsky Service“ bei antstoliui A. S. mokėta suma – 21 642,02 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 71 157,82 Eur, o įmonės realus turtas sudaro apie 12 000 Eur (212 228 – 37 905 – 832 – 160 800), todėl konstatavo, kad atsakovė yra nemoki.

14. Vertindamas įmonės restruktūrizavimo galimybes teismas nustatė, kad atsakovė veiklos nevykdo. 2018 m. nėra teikusi jokių duomenų apie išrašytas/gautas PVM sąskaitas faktūras Valstybinei mokesčių inspekcijai. Byloje esančios 2018 m. balandžio 9 d. bei 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad iki 2018 m. spalio mėn. atsakovė negavo jokių pajamų, nepatyrė jokių sąnaudų. Atsakovė nesudarė ir neįvykdė jokių sutarčių, nepradėjo nurodytų naujų veiklos rūšių, neplėtė veiklos, neįdarbino naujų darbuotojų, iš esmės neatgavo debitorinių įsiskolinimų, negavo pajamų, todėl restruktūrizavimas negalimas.

15. Esant aptartų įrodymų bei aplinkybių visetui, teismas konstatavo, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio, yra nemoki, veiklos nevykdo, todėl atsakovei iškeltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovė UAB „SRPM Technology“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas vertino atsakovės mokumą vadovaudamasis neteisingais duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę, nepašalino prieštaravimų, pažeidė pareigą veikti ex officio, neužtikrino viešojo intereso, neteisingai sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro net 71 157,82 Eur. Atsakovė į bylą pateikė 2019 m. sausio 28 d. balansą, iš kurio matyti, kad įmonė turi 212 228 Eur vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia tik 13 657,68 Eur, taigi neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

16.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė balanse nurodyto materialaus turto realaus egzistavimo ir vertės; apeliantė su skundu teikia dviejų transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas, ir iki bylos nagrinėjimo pateiks rašytinius įrodymus dėl kitų dviejų transporto priemonių priklausymo atsakovei nuosavybės teise. Teismas nepagrįstai sprendė dėl transporto priemonių neegzistavimo remdamasis vien ta aplinkybe, kad areštuoti automobiliai nebuvo pristatyti apžiūrai antstoliui, vien tik nepristatymas apžiūrai nepaneigia nuosavybės teisių į transporto priemones turėjimo. Į bylą pateiktas UAB „Baltijos realizacijos centras“ komercinis pasiūlymas, kuriame įkainotos transporto priemonės, tačiau teismas dėl šio įrodymo nepasisakė, jo nevertino. Tiek 37 905 Eur ilgalaikis turtas, tiek 832 Eur atsargos laikytina realiu turtu. Teismas formaliai vertino atsakovės ilgalaikį turtą ir atsargas, nesiėmęs veiksmų išreikalauti duomenis, patvirtinančius, patikslinančius, paaiškinančius įrodymus.

16.3. Apeliantė pateiks įrodymus, paneigiančius nepagrįstas teismo išvadas, kad debitoriniai UAB „CRAG“ ir E. S. įsiskolinimai atsakovei neegzistuoja ar nėra atgautini. Aplinkybė, kad pateikus paskolų sutartis nebuvo pateikti jose nurodytų sumų sumokėjimo pavedimai nedaro paskolos sutarčių negaliojančiomis, o jose numatytų sumų neatgautinomis, juolab, kad nei viena sutarties šalis jų neginčija. Taip pat apeliantė pateiks mokėjimo pavedimą pagal paskolos sutartį su UAB „Ferti Bio“, dokumentus, pagrindžiančius UAB „ABASTAS“, UAB „Finėja“, V. R., UAB „Atskaitingi asmenys“ skolų atsiradimus bei įrodymus, kad įsiskolinimas kreditorei SIA „Lescinsky Service“ nepradelstas. UAB „Finėja“ atlieka mokėjimus, todėl teismas negalėjo spręsti, kad šis įsiskolinimas faktiškai neatgautinas. Teismas formaliai vertino atsakovės debitorinių skolų išieškojimo tikimybę nesiimdamas veiksmų išreikalauti patikslinančius įrodymus.

16.4. Ieškovės reikalavimo teisė bus pripažinta negaliojančia (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog laidavimo sutartį pasirašė ne atsakovės direktorius, taip pat ant sutarties esantis antspaudas ne atsakovės), todėl ieškovė neturi teisės inicijuoti bankroto bylos atsakovei.

16.5. Teismas nenustatinėjo papildomų aplinkybių dėl atsakovės mokumo, vertino tik prielaidas, nevertindamas informacijos apie planuojamą veiklą, nors privalėjo veikti ex officio ir išreikalauti įrodymus, kurių trūkumas nustatytas byloje. Apeliantė derasi dėl naujų užsakymų su klientais ir pateiks tai patvirtinančius papildomus įrodymus.

16.6. Atsakovė nėra viešai skelbusi, ar pranešusi kreditoriams, kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Teismas neužtikrino viešojo intereso, atmetęs pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškėlęs bankroto bylą. Teismas iš esmės už kreditorius nusprendė, kad įmonė negali būti restruktūrizuojama, nes pristatyti planai ir ateities perspektyvos nepagrįstos ir neįtikinamos.

17. Ieškovė UAB „Ajeras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą; atsisakyti priimti atsakovės pateiktus įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pagal teismų praktiką sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas procese buvo aktyvus, savo iniciatyva rinko įrodymus. Skunde akcentuojama, jog atsakovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos pateiks papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovės mokumą, veiklos vykdymo faktą ir pan., tačiau pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas 3 kartus, o bendras bylos nagrinėjimo terminas sudaro jau daugiau kaip vienerius metus (byla pradėta nagrinėti 2018 m. vasario mėn.), todėl atsakovė turėjo realias galimybes pirmosios instancijos teismui pateikti visus tinkamus įrodymus, kurie pagrįstų jos mokumą ir kitus atsakovei aktualius faktus, naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teismui laikytinas pavėluotu, atitiktų piktnaudžiavimo procesu požymius.

17.2. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog balanse nurodytas ilgalaikis turtas yra realus ir atsakovės realiai valdomas bei, kad jo reali vertė yra tokia, kokia yra nurodyta balanse. Ilgalaikio turto įsigijimo/registracijos dokumentai įrodo tik tą aplinkybę, jog kažkada tokį turtą atsakovė buvo įsigijusi. Komerciniame pasiūlyme nėra nurodoma, kad jame paminėtos dvi transporto priemonės buvo faktiškai apžiūrėtos, nėra pateikiamos jų nuotraukos, nėra nurodomos kitos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog UAB „Baltijos realizacijos centras“ realiai gavo atsakovės pasiūlymą ir realiai įvertino jame nurodytas transporto priemones.

17.3. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovė neįrodė balanse nurodyto trumpalaikio turto realumo bei jo realios vertės. Atsakovės pateikti priekabos įsigijimo dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog priekaba realiai egzistuoja ir yra atsakovės žinioje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo atsakovės debitorinius įsiskolinimus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog atsakovės nurodomi debitoriniai įsiskolinimai faktiškai neegzistuoja arba nėra atgautini, todėl jie nelaikytini realiu turtu ir neįtrauktini į vertintino turto masę sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo.

17.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įsiskolinimai SIA „Lescinsky Service“ bei antstoliui A. S. nėra pradelsti, be to antstolio pateiktame rašte nurodyta didesnė susidariusi suma – 1 642,02 Eur.

17.5. Nepagrįsti argumentai dėl ieškovės reikalavimo teisės nepagrįstumo, nes ikiteisminiame tyrime įtarimai nepareikšti nei vienam asmeniui, tyrimas sustabdytas; skolos priteisimo byloje procesas atnaujintas ir skirta ekspertizė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje pasisakė, kad šios aplinkybės nepaneigia ieškovės teisės inicijuoti bankroto bylą.

17.6. Atsakovei neįrodžius savo mokumo, nors visos procesinės galimybės tai padaryti buvo suteiktos, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki ir jai iškėlė bankroto bylą. Restruktūrizavimo metmenyse nurodyti atsakovės veiklos tikslai nėra realūs, labai abstraktūs. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė ilgą laiką veiklos nevykdo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „SRPM Technology“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas; 2019 m. sausio 28 d. komercinio pasiūlymo kopiją; išrašo iš www.brc.lt kopiją; tyrimo išvados kopiją. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė: pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras, UAB „Finėja“ mokėjimą iš sąskaitos, UAB „Ferti Bio“ apmokėjimą, balansą ir pelno nuostolio ataskaitą, 2 vnt. vertinimo ataskaitų, mokėjimo nurodymą, sąskaitos išrašus, akcininkų sprendimą ir išrašą iš Juridinių asmenų registro dėl pavadinimo pakeitimo. Vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties įpareigojimą pateikti duomenis apie atsiskaitymus su kreditoriais, nurodė, kad dėl atsiskaitomosios sąskaitos arešto pavedimų nevykdė, pateikė išrašus iš UAB „SRPM Technology“ sąskaitų bankuose.

21. Ieškovė paaiškinimuose nurodė, kad naujai pateikti įrodymai nepriimtini. Nepaisant naujuose įrodymuose esančių duomenų apie turimą turtą, atsakovė laikytina nemokia, o pateiktos sutartys tik imituoja komercinės veiklos vykdymą.

22. Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė informaciją, kad 2019 m. gegužės 17 d. duomenimis atsakovė nėra skolinga, 2018 m. birželio 13 d. sumokėjo 1 457,63 Eur, 2018 m. rugpjūčio 24 d. – 60 Eur.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateikti dokumentai gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, todėl šie įrodymai priimami.

Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą

24. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

25. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla nustačius, kad atsakovė nemoki. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė iš esmės teigia, kad teismas atsakovės mokumą vertino vadovaudamasis neteisingais duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę (nesivadovavo 2019 m. sausio 28 d. balansu), nepašalino prieštaravimų, pažeidė pareigą veikti ex officio.

26. Apeliantė teisi, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis, ieškovės UAB „Ajeras“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „SRPM Technology“ iškėlimo teisme buvo gautas 2018 m. vasario 23 d. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „SRPM Technology“ atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi, kurioje padaryti rašymo apsirikimai ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi, atsisakė UAB „SRPM Technology“ kelti bankroto bylą ir įmonei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi bankroto/restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei klausimas buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovę įpareigojo teikti įrodymus. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad teismas buvo pakankamai aktyvus, o atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių tinkamais įrodymais pagrįsti savo mokumą.

28. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

29. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius duomenis, o ne tik atsakovės į bylą pateiktą aktualiausią 2019 m. sausio 28 d. balansą, pagal kurį įmonė turi 212 228 Eur vertės turto, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia tik 13 657,68 Eur, ir sprendė, kad reali atsakovės turimo turto vertė sudaro apie 12 000 Eur, o atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 71 157,82 Eur, todėl konstatavo, kad atsakovė yra nemoki.

30. Minėto aktualiausio 2019 m. sausio 28 d. balanso duomenimis įmonė turi 212 228 Eur vertės turto, kurį sudaro 37 905 Eur ilgalaikis turtas, 174 323 Eur trumpalaikis turtas. Pagal balansą įmonė turi 70 001 Eur įsipareigojimų, juos sudaro 49 516 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, 20 485 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai.

31. Vertindamas apeliantės turimo turto realią vertę, pirmosios instancijos teismas ją sumažino, balanse nurodyta 37 905 Eur ilgalaikio materialaus turto (keturios transporto priemonės, kompiuteris su monitoriumi, suvirinimo aparatas ir juostinės metalo pjovimo staklės) verte. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl neįrodyto materialaus turto egzistavimo ir jo vertės, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė dviejų transporto priemonių (Volkswagen Caravelle ir Citroen Jumper) registracijos liudijimus, bei apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Pajūrio autorika“ 2019 m. balandžio 16 d. vertinimo ataskaitas, pagal kurias automobilis Citroen Jumper įvertintas 3 851 Eur, Volkswagen Caravelle – 5 240 Eur. Pastebėtina, kad dėl kito ilgalaikio turto egzistavimo bei vertės įrodymai neteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju spręstina, kad apeliantė pagrindė tik 9 091 Eur vertės ilgalaikio turto egzistavimą.

32. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 832 Eur vertės atsargų realaus neegzistavimo ir nebuvimo atsakovės žinioje, apeliantė priešingų įrodymų į bylą nepateikė, todėl minėta teismo išvada nepaneigta ir atsakovės balanse nurodytas turtas pagrįstai sumažintas 832 Eur suma.

33. 2019 m. sausio 28 d. balanso duomenimis, didžiausią dalį atsakovės turto sudaro atsakovės debitorių įsiskolinimai (per vienerius metus gautinos sumos) – 160 800 Eur; iš jų 61 537,58 Eur sudaro pradelsti debitoriniai įsiskolinimai, 80 644,03 Eur – nepradelsti debitoriniai įsiskolinimai ir 18 618,39 Eur abejotinos skolos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, atsižvelgdamas į teismų praktiką, debitorines skolas vertino ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Apeliantė nesutikdama su debitorinių skolų realumo vertinimu, atskirajame skunde teigė, jog nepateikti paskolų sutartyse nurodytų sumų sumokėjimo pavedimai nedaro paskolos sutarčių negaliojančiomis, nei viena sutarties šalis jų neginčija. Taip pat nurodė, jog pateiks mokėjimo pavedimą pagal paskolos sutartį su UAB „Ferti Bio“, dokumentus, pagrindžiančius UAB „ABASTAS“, UAB „Finėja“, V. R., UAB „Atskaitingi asmenys“ skolų atsiradimus.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jau minėta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui debitorių sąrašą, sudarytą 2018 m. gruodžio 31 d. datai, kuriame būtų aiškiai nurodyti visi atsakovės debitorių rekvizitai, įsiskolinimų sumos, atsiradimo data, atsiskaitymo terminai, pradelstų ir nepradelstų įsiskolinimų sumos; dokumentus, pagrindžiančius atsakovės debitorių sąraše nurodytų debitorinių įsiskolinimų atsiradimą; įrodymus, pagrindžiančius atsakovės atliktus veiksmus, siekiant atgauti debitorinius įsiskolinimus; įrodymus, pagrindžiančius debitorinių įsiskolinimų atgavimo realumą.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis pagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra pateikusi jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog atsakovė turi 18 343,76 Eur reikalavimo teises UAB „CRAG“ atžvilgiu, taip pat, jog tokio reikalavimo įvykdymo terminas yra iki 2022 m. lapkričio 24 d.; atskirajame skunde ginčydama šią pirmosios instancijos teismo išvadą apeliantė jokių ją paneigiančių įrodymų nepateikė, atsižvelgiant į tai spręstina, kad šis įsiskolinimas faktiškai neegzistuoja ar nėra atgautinas.

36. Bylos duomenimis apeliantė pateikė 2017 m. sausio 2 d. ir 2018 m. sausio 2 d. tarp atsakovės ir E. S. sudarytas paskolos sutartis, kuriomis įrodinėja 40 000 Eur ir 8 788,77 Eur debitorinių įsiskolinimų atsiradimą (realumą) bei atsiskaitymo terminą. Tačiau taip pat nepateikė paskolos sumų sumokėjimo E. S. pavedimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodomi E. S. debitoriniai įsiskolinimai 48 88,77 Eur sumoje realiai neegzistuoja.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 p.). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką). Taigi vien rašytinės formos paskolos sutarties buvimas savaime nereiškia paskolos dalyko perdavimo fakto, jeigu sutarties turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės šio fakto nepatvirtina. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. S. būdamas vieninteliu UAB „SRPM Technology“ akcininku bei vadovu, paskolos sutartis sudarė su savimi, nors pagal įstatymą tokie sandoriai savaime nėra draudžiami, tačiau šiuo atveju įvertinus bylos aplinkybes, įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimo faktą nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie paskolos sutarčių fiktyvumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės balanso už 2016 m. duomenimis, atsakovė pinigų ir pinigų ekvivalentų turėjo 25 878 Eur sumai, todėl 2017 m. sausio 2 d. suteikti 40 000 Eur paskolą iš tokių lėšų negalėjo.

38. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl UAB „Ferti Bio“ debitorinio įsiskolinimo nepagrįstumo, apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2015 m.-2017 m. laikotarpiu šiai įmonei atliktus mokėjimus 12 400 Eur sumai, kurie pagrindžia tokios sumos pagal šalių 2015 m. lapkričio 5 d. sudarytą paskolos sutartį pervedimo realumą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad atsakovės nurodomas UAB „Ferti Bio“ debitorinis įsiskolinimas egzistuoja 12 400 Eur sumai, iš jo atimtina debitorės 2019 m. balandžio 23 d. sumokėta 1 000 Eur suma. Taip pat atsakovė pateikė 2019 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB „Finėja“ pervedė atsakovei 5 896,66 Eur. Nors ir kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kitų debitorinių įsiskolinimu realumo bei galimybių juos atgauti, apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms paneigti.

39. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įsiskolinimo kreditoriui SIA „Lescinsky Service“ (20 000 Eur) pripažinimo pradelstu apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. balandžio 23 d. sąskaitą faktūrą išrašytą šiai įmonei už įrangos nuomą 21 000 Eur sumai. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kad pačios apeliantės kreditorių sąraše nurodytas įsiskolinimas šiai kreditorei nėra pradelstas nepateikta. Laikytina, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kuria atsakovės pradelsti kreditorių reikalavimai yra padidintini kreditorei SIA „Lescinsky Service“ mokėta suma – 20 000 Eur.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus atsakovės naujai pateiktus įrodymus spręstina, kad atsakovė turi realaus turto 40 773,03 Eur (9 126,84 +11 155,19 (lėšos sąskaitose)+ 9 091 (transporto priemonės) + 11 400 (UAB „Ferti Bio“ debitorinis įsiskolinimas), sumai, o pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro ne mažiau kaip 35 299,70 Eur (iš teismo pradelstais pripažintos 71 157,82 Eur sumos atėmus ieškovės 35 858,12 Eur reikalavimą (dėl teisme nagrinėjamo šio reikalavimo (ne)pagrįstumo)), taigi apeliantė atitinka nemokios įmonės apibrėžimą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

41. Atskirajame skunde nurodyti apeliantės argumentai apie planuojamą veiklą bei apeliacinės instancijos teismui pateiktos po skundžiamos nutarties priėmimo sudarytos sutartys kelia abejonių dėl jų realumo. Viena vertus apeliantė į bylą jau buvo teikusi 2018 m. gegužės 10 d. bei 2018 m. liepos 30 d. priedus prie sutarties su UAB „Viacon Baltic“, pagal kuriuos turėjo pagaminti prekes, tačiau duomenys apie šių susitarimų įgyvendinimą nepateikti. Taip pat VSDFV informacinės sistemos duomenimis įmonėje dirba tik du asmenys – direktorius ir buhalterė, įmonė neturi lėšų, atsargų pagaminti produkciją naujai sudarytų sutarčių įgyvendinimui.

42. Atsižvelgiant į didelę pradelstų skolų sumą, aplinkybę, kad įmonėje dirba tik du asmenys, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įmonės sunkumai laikino pobūdžio ir ji pajėgi vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, nes nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsiskaityta tik su VSDFV 1 457,63 Eur suma bei sumažintas įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai atliktu mokėjimu 702,77 Eur sumai bei įskaičius 6 564 Eur avansinį pelno mokestį, įsipareigojimai kitiems kreditoriams nesumažinti. Pabrėžtina, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

43. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su pagrindų iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (ne)egzistavimu, nes įmonės nemokumo konstatavimas užkerta kelią kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

44. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis), tinkamai motyvuota. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.