- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2-156-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00097-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- BUAB SRPM Technology
- Suinteresuotas asmuo
- ,,BITĖ Lietuva“, ,,Ajeras", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl kreditorių 2020 m. spalio 1 d. susirinkimo nutarimo panaikinimo 3–uoju darbotvarkės klausimu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRPM Technology“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys: antstolė V. D., E. S., S. K., uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „SRPM Technology“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ajeras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi uždarajai akcineibendrovei (toliau – UAB)„SRPM Technology“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB)„Administratorė“. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SRPM Technology“ 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3–uoju darbotvarkės klausimu; paskirti BUAB „SRPM Technology“ nemokumo administratorei MB „Administratorė“ 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
3. Nurodė, kad situacija jau buvo nagrinėta ir toks nutarimas dėl administravimo išlaidų sumos buvo panaikintas, tačiau administratorė ne tik kad neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1000-460/2020 nurodytus išaiškinimus, tačiau sąmoningai juos ignoravo, nes 2020 m. spalio 1 d. sušaukusi antrąjį bendrovės kreditorių susirinkimą, teikė analogišką pasiūlymą kaip ir pirmajam kreditoriui susirinkimui, nors bendrovės realaus turto ir vykdytinų bankroto procedūrų apimtis nebuvo pasikeitusi nuo 2020 m. liepos 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino BUAB „SRPM Technology“ 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3–uojudarbotvarkės klausimu, bei grąžino šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; paskyrė nemokumo administratorei 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5. Teismas nagrinėjamam klausimui taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, nes įmonės nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, teisinės pasekmės patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkime kilo dar galiojant ĮBĮ, be to, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat numatyta išimtis dėl atlyginimo nemokumo administratoriui nustatymo taikant ĮBĮ.
6. Teismas pagal įmonės 2020 m. liepos 31 d. balansą nustatė, kad visas įmonės turtas sudaro 204 771 Eur; 179 974,15 Eur turto dalį sudaro buvusiam įmonės vadovui pareikšta ieškinio suma dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. liepos 31 d. iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1025-459/2020 pagal BUAB „SRPM Technology“ ieškinį buvusiam įmonės vadovui E. S. dėl įmonei padarytos 179 974,15 Eur žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1000-460/2020 dėl faktiškai analogiško ginčo buvo išaiškinta, jog vien tik ieškinio pateikimas teismui ir jo nurodoma suma nėra priežastis ginčo sumą vertinti kaip realų įmonės turtą. Minėtoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad pati administratorė ieškinyje nurodė, jog pagal 2019 m. sausio 28 d. balanso duomenis buvęs vadovas perdavė tik dalį turto ir dokumentų, o kitas turtas yra neišsaugotas bei neperduotas administratorei. Taigi, pati administratorė nesitiki, kad realiai įmonei priklausęs turtas pagal balanso duomenis bus perduotas įmonei (pvz.: ilgalaikis turtas, atsargos, kt.) ir su juo bus atliekamos bankroto procedūros. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad įmonė realiai tokios vertės turto neišsaugojo, jo nėra ir jis nebus perduotas įmonei, to turto (ne)tvarkymas nereikalaus jokių papildomų kaštų, nes ir pati administratorė atgauti turto nesitiki.
7. Teismas sutiko su pareiškėja, jog administratorė neteisingai bendrovę priskyrė vidutinio dydžio įmonei. Teismo vertinimu, bendrovė šiuo metu vertintina kaip maža įmonė, nes įmonė 179 974,15 Eur vertės turto realiai neturi, jo nesitiki atgauti, dėl to su juo jokios bankroto procedūros nebus atliekamos (šios nutarties priėmimo duomenimis), įmonės 179 974,15 Eur dydžio reikalavimo teisė (kaip įmonės turtas) įmonės vadovui nėra patvirtinta jokiu sandoriu ir / ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokia įmonės reali turto apimtis / jos dydis atitinka Atrankos taisyklių du vertinamuosius kriterijus t. y. bendrovės kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų ir reali bendrovės turto vertė neviršija 30 000 Eur.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nustatytas administratorės atlyginimas kartu su nustatyta kitų administravimo išlaidų suma (55 MMA + priemokos (33 385 Eur + priemokos)), viršija ne tik iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ dydžius, tačiau ir pačios administratorės nurodytą realią bendrovės turto vertę, kuri neviršija 30 000 Eur, todėl, teismo vertinimu, tokio atlyginimo dydžio patvirtinimas pažeidžia kreditorių interesus, nes nelieka galimybės padengti bent dalies kreditorių reikalavimų.
9. Teismas konstatavo, kad 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administratorės išlaidų sąmata yra nepagrįstai didelė, ženkliai viršijanti Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius bei tinkamai nepagrįsta, todėl pareiškėjos skundą tenkino.
10. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinę kreditorių kompetenciją administravimo išlaidų klausimą spręsti būtent kreditorių susirinkime, ginčijamą nutarimą panaikino ir klausimą grąžino kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantė BUAB „SRPM Technology“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Administratorė“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai 179 974,15 Eur sumos, kurią sudaro buvusiam vadovui pareikšto ieškinio suma dėl įmonei priklausančio turto ir dokumentų neperdavimo, nelaikė realiu įmonės turtu. Nagrinėjant apeliantės inicijuotą civilinę bylą, arba bus perduotas visas įmonei priklausantis turtas ar bent jo dalis, arba jeigu buvęs vadovas įmonei priklausančio turto ir toliau neperduos, įmonei bus priteista neperduoto turto vertė. Taigi 2020 m. liepos 31 d. balanse apskaitytas beveik 180 tūkst. vertės turtas egzistuoja ir įmonė juo disponuoja, tik šiuo metu nėra aiški jo išraiška, t. y. arba natūra, arba piniginiu ekvivalentu. Aplinkybę, kad įmonei 2020 m. liepos 31 d. balanse apskaitytas turtas priklauso patvirtinta: įmonės į bankroto bylą pateikto balanso, sudaryto 2019 m. sausio 28 d., duomenys; preliminaraus įmonės balanso, sudaryto 2019 m. gegužės 29 d., duomenys; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos sistemoje AVNIS pateikti duomenys, pagal kuriuos įmonė priskirta vidutinių įmonių kategorijai, nes atitinka Atrankos taisyklėse įtvirtintus vidutinės įmonės rodiklius.
11.2. Šioje civilinėje byloje nėra keliamas klausimas dėl 2020 m. liepos 31 d. balanso teisėtumo ir pagrįstumo, atitinkamai, juo privaloma vadovautis, tačiau teismas ne tik, kad nesivadovavo 2020 m. liepos 31 d. nenuginčytu ir kreditorių susirinkime patvirtintu balansu, bet ir ignoravo aplinkybę, kad ir pati pareiškėja pritarė 2020 m. liepos 31 d. balanso duomenims.
11.3. Teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota civilinėse bylose, kuriose faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi nuo šios civilinės bylos, t. y. suformuota civilinėse bylose, kuriose buvo vertinamas juridinio asmens nemokumas, svarstant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Nagrinėjamu atveju vertinamas įmonės dydis pagal Atrankos taisyklėse įtvirtintus rodiklius.
11.4. Vertinant turto rodiklį nėra ir negali būti vertinama aplinkybė, ar teismui tenkinus ieškinį ir iš buvusio vadovo priteisus beveik 180 tūkst. dydžio sumą, ši suma realiai bus išieškota ar ne. Pagal Atrankos taisyklių 9 punktą teisinę reikšmę turi tik ta aplinkybė, kad turtas gali būti parduotas ar perduotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl pridėtų prie atskirojo skundo įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
13. Apeliantė BUAB „SRPM Technology“ kartu su atskiruoju skundu pateikė BUAB „SRPM Technology“ balanso, sudaryto 2019 m. sausio 28 d., kopiją, preliminaraus balanso, sudaryto 2019 m. gegužės 29 d., kopiją, išrašą iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos sistemos AVNIS, tačiau prijungti šių duomenų kaip naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų priėmimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti įrodymai yra Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-1000-460/2020 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl kreditorių 2020 m. birželio 22 d. susirinkimo nutarimo panaikinimo 4-uoju darbotvarkės klausimu BUAB „SRPM Technology“ bankroto byloje, dalis, todėl šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų pridėjimo prie nagrinėjamos bylos klausimas nespręstinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas gali remti visais byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO, taip pat ir kitose bylose esančiais šalių bei teismo procesiniais dokumentais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. sausio 13 d. gauti apeliantės nemokumo administratorės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose paaiškinama dėl nemokumo administratorei neperduotu turto, būtent, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-418-459/2021 dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo nagrinėjimo teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. sausio 12 d., buvęs įmonės vadovas nurodė, jog įmonės balanse apskaitytas vertės turtas realiai egzistuoja bei įsipareigojo per 7 dienas nuo vykusio teismo posėdžio nurodyti apeliantei įmonei priklausančio turto buvimo vietą ir šį turtą perduoti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais papildomais paaiškinimais, sprendžia, kad juose nėra išdėstyta naujų atskirąjį skundą pildančių argumentų, o tik plačiau paaiškinta dėl įmonei priklausančio turto bei jo apimties, todėl juos priima.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nors kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas skundžiamas nutarimas, įvyko galiojant JANĮ, skundas dėl kreditorių susirinkimo panaikinimo taip pat gautas ir išnagrinėtas po JANĮ įsigaliojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad klausimo dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo išsprendimui taikytinos anksčiau galiojusio ĮBĮ normos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino BUAB „SRPM Technology“2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir klausimą kreditorių susirinkimui grąžino svarstyti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. vykusiame BUAB „SRPM Technology“ kreditorių susirinkime 3–uojudarbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, kurį svarstant buvo priimtas nutarimas patvirtinti administratorės pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą t. y. administratorės atlyginimui skirti – 35 MMA dydžio sumą + priedus už įplaukas, už bylas ir 30 procentų priemoką už sėkmingą turto pardavimą ir /ar beviltiškų skolų išieškojimą, o kitoms administravimo išlaidoms (pašto ir kanceliarinėms išlaidos, ryšių paslaugos, transporto išlaidos, dokumentų saugojimo išlaidos ir valdymo išlaidos, archyvavimo paslaugos ir kt.) skirti – 20 MMA dydžio sumą. Iš viso buvo patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata – 55 MMA + priemoka už įplaukas, priemoka už bylas ir 30 procentų priemoka už sėkmingą turto pardavimą. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas, nes už jį balsavo 80,54 procentų kreditorių nuo visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.
19. Skundą dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo padavė kreditorė VMI, balsavusi prieš tokį nutarimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nemokumo administratorė nepagrįstai į 2020 m. liepos 31 d. balansą įtraukė buvusiam įmonės vadovui ieškiniu pareikštą 179 974,15 Eur sumą, dėl kurios priteisimo vyksta ginčas teisme, bei BUAB „SRPM Technology“ priskyrė vidutinės įmonės kategorijai ir pagal tai apskaičiavo bankroto administravimo išlaidų sąmatą, todėl ginčijamą nutarimą panaikino ir klausimą perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Administratorės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės panaikinti teisėtą ir pagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą, nes 179 974,15 Eur turtas egzistuoja ir įmonė juo disponuoja, todėl įmonės vertinamieji rodikliai atitinka vidutinės įmonės požymius; teismas nepagrįstai ignoravo nenuginčytą ir įmonės kreditorių susirinkime patvirtintą 2020 m. liepos 31 d. balansą, į kurį įtraukta ginčo suma.
20. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomistvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą; tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Bankroto administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro atlyginimas administratoriui, kuris nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (ĮBĮ 36 straipsnio 3 ir 5 dalys).
21. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d.; toliau – ir Taisyklės), tiek ir Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ (galiojusios iki 2021 m. sausio 1 d.; toliau – ir Atrankos taisyklės) yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Taigi, konkrečiu atveju administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į minėtuose teisės aktuose numatytus orientacinius dydžius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus.
22. Minėta, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog BUAB „SRPM Technology“ bankroto administravimo išlaidos turi būti nustatytos ne pagal vidutinio dydžio įmonei, o pagal mažai įmonei rekomenduojamus dydžius. Atrankos taisyklių 9 punkte nustatyta, kad įmonės dydis nustatomas atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dydį, įmonės turtą, kuris turės būti parduodamas arba perduodamas bankroto proceso metu, ir kreditorių skaičių (vertinamieji duomenys) pagal įmonės vadovo ir (ar) ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje nustatyta tvarka ir atvejais pateiktą informaciją. Atrankos taisyklių 10.1 punkte numatyta, kad įmonės laikoma maža, kai: 1) neturi turto arba turto vertė neviršija 30 tūkst. eurų; 2) kreditorių reikalavimai neviršija 30 tūkst.eurų; 3) kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų. Įmonė laikoma vidutine, kai: 1) turto vertė sudaro daugiau kaip 30 tūkst. eurų, bet neviršija 300 tūkst. eurų; 2) kreditorių reikalavimai sudaro daugiau kaip 30 tūkst. eurų, bet neviršija 300 tūkst. eurų; 3) kreditorių skaičius sudaro nuo 41 iki 80 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius sudaro nuo 21 iki 50 darbuotojų (10.2 punktas). Kai įmonės duomenys neatitinka dviejų iš atrankos taisyklių 10.1–10.3 papunkčiuose nurodytų trijų vertinamųjų duomenų, įmonės dydis nustatomas pagal turto vertę (Atrankos taisyklių 11 punktas).
23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BUAB „SRPM Technology“priskirtina mažos įmonės kategorijai, nes atitinka du mažos įmonės vertinamuosius kriterijus: bendrovės kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų ir reali bendrovės turto vertė neviršija 30 000 Eur, tačiau apeliantė nesutinka su BUAB „SRPM Technology“turto vertės kriterijumi, nuo kurio teisingo nustatymo priklauso įmonės priskyrimas tam tikro dydžio įmonei ir atitinkamai jos bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai. Apeliantė teigia, kad 179 974,15 Eur vertės turtas, dėl kurio priteisimo vyksta ginčas teisme, egzistuoja ir įmonė juo disponuoja, bei, kad teismas nepagrįstai ignoravo nenuginčytą ir įmonės kreditorių susirinkime patvirtintą 2020 m. liepos 31 d. balansą, į kurį įtraukta ginčo suma.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad Klaipėdos apygardos teisme BUAB „SRPM Technology“ pareikšto civilinio ieškinio buvusiam įmonės vadovui suma turėtų būti automatiškai prilyginama BUAB „SRPM Technology“turtui, nes, visų pirma, tai priklauso nuo bylos baigties ir nuo galimybės būsimą teismo sprendimą įvykdyti gavėjo naudai. Nors apeliantė 2021 m. sausio 13 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2021 m. sausio 12 d. vykusiame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-418-459/2021 dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių priteisimo buvęs įmonės vadovas nurodė, jog įmonės balanse apskaitytas turtas realiai egzistuoja bei įsipareigojo per 7 dienas nuo vykusio teismo posėdžio nurodyti apeliantei turto buvimo vietą ir šį turtą perduoti, tačiau vien tik deklaratyvūs buvusio vadovo teiginiai, nesant civilinėje byloje Nr. e2-418-459/2021 priimto sprendimo ar pateiktų įrodymų, pagrindžiančių egzistuojančio turto apimtį bei jo vertę, ar realias galimybes įvykdyti galimai apeliantei palankų teismo sprendimą, pvz. duomenų apie E. S. turimą turtą, iš kurio galėtų būti įvykdytas toks sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimo nekeičia. Antra, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-103-381/2019, vertindamas BUAB „SRPM Technology“ turto realumą ir vertę, pažymėjo, kad atsakovė neįrodė balanse nurodyto turto realaus egzistavimo ir tikrosios jo vertės. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria BUAB „SRPM Technology“ iškelta bankroto byla, taip pat sprendė, kad atsakovė neįrodė balanse nurodyto turto realaus egzistavimo bei jo vertės. Trečia, kaip nurodė pati nemokumo administratorė tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek įmonės bankroto byloje, tiek ir civilinėje byloje pagal jos ieškinį buvusiam įmonės vadovui, jai iki šiol nėra perduoti jokie „SRPM Technology“ dokumentai ir turtas.
25. Nutarties 24 punkte išdėstyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo metu BUAB „SRPM Technology“ pagal turto vertės kriterijų atitinka mažą įmonę, nes jos turto vertė neviršija 30 000 Eur, teisingumą.
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad BUAB „SRPM Technology“pagal turto vertės kriterijų atitinka mažą įmonę, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Apeliantė teigia, kad nurodytose bylose suformuota teismų praktika skiriasi nuo nagrinėjamos bylos teisinių ir faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Lietuvos apeliacinis teismas minėtose nutartyse pasisakė dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertėsjuridinio asmens nemokumo, svarstant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kontekste, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju vis tik yra vertinama į įmonės balansą įtraukta 179 974,15 Eursuma kaip gautinas turtas / suma remiantis ieškinio pareiškimu, t. y. realus jos egzistavimas, mano, kad minėtose nutartyse pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ginčo suma nepagrįstai įtraukta į naująjį balansą nesant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindo, nuo šios teismų praktikos nenukrypo.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad teismas privalomai turėjo vadovautis 2020 m. liepos 31 d. nenuginčytu ir kreditorių susirinkime patvirtintu balansu. Visų pirma, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. e2-2077-381/2017). Antra, nemokumo administratorės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu nustatoma įmonės turto masė ir vertė. Jei kiti byloje esantys duomenys paneigia ar nepagrindžia balanse įrašytų duomenų teisingumą, teismas, vertindamas įrodymų visumą, gali remtis tokiais įrodymais, kurie pagrįstų įmonės turimo turto realumą bei jo realią, o ne įrašytą balanse, vertę.
28. Išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3–uoju darbotvarkės klausimu.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad pasitvirtinus apeliantės 2021 m. sausio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms ir buvusiam įmonės vadovui perdavus įmonei priklausantį turtą, kreditorių susirinkimas, pakartotinai spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, turės visas galimybes įvertinti įmonės turto masės padidėjimą / nepadidėjimą bei tokio pokyčio dydį, atitinkamai ir BUAB „SRPM Technology“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydį pagal vidutinei ar mažai įmonei taikomus orientacinius dydžius.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog įmonei realiai neturint 179 974,15 Eur vertės turto, ji šiuo metu vertintina kaip maža įmonė, o skundžiamu nutarimu nustatytas administratoriaus atlyginimas kartu su nustatyta kitų administravimo išlaidų suma viršija Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, todėl pagrįstai panaikino BUAB „SRPM Technology“2020 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3–uoju darbotvarkės klausimu, ir grąžino bankroto išlaidų sąmatos dydžio nustatymo klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas nelaikytinas patenkintu, todėl už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis apeliantei negrąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.