Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 8 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiajam T. V. priteista solidariai iš E. L. ir A. D., D. S. ir S. G., kurių atžvilgiu priimtas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-1041-954/2017, 207 Eur turtinės žalos atlyginimo, o D. S. ir S. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš D. S. mamos civilinės atsakovės R. K., S. G. atstovo civilinio atsakovo Kauno savivaldybės globos namų, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai D. S. ir S. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. L. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. liepos 17 d. apie 05.07 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla atskirtą į atskirtą bylą ir ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, po to, kai kiti kartu buvę asmenys panaudojo T. V. atžvilgiu fizinį smurtą, padarydami šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su kitais pagrobė nukentėjusiajam T. V. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Trend Lite S7390 White“, IMEI: (duomenys neskelbtini), 60 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K750i“, 70 eurų vertės, pinigus – 47 eurų, sidabrinę grandinėlę, 100 eurų vertės, dvi USB atmintines: 4 GB, 12 eurų vertės, ir 16 GB, 32 eurų vertės, džemperį, 46 eurų vertės, rankinį laikrodį „Taims“, 10 eurų vertės, žiebtuvėlį, 1 euro vertės, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. V. vardu, pagrobdamas nukentėjusiojo T. V. turto už 378 eurus, bei, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir gabeno pagrobtą iš T. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kol po nusikalstamos veikos padarymo, netoli nusikaltimo vietos, prie Vilniaus-Birštono g. sankirtos buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o, pamatęs policijos pareigūnus, išmetė pagrobtą T. V. asmens tapatybės kortelę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Taigi, esant minėtoms sąlygoms, teismas gali išplėsti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. neginčijo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos, nesutiko tik su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jam paskirta ir individualizuota bausmė, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą (iš esmės pirmosios instancijos teismas nepateikė visapusiško įrodymų vertinimo taisykles atitinkančio įrodymų vertinimo, tik perrašė byloje surinktus įrodymus ir deklaratyviai konstatavo, jog jie patvirtina, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atitinka jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtį), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados nuteistojo E. L. kaltės klausimu dėl nukentėjusiojo T. V. turto pagrobimo neatitinka bylos aplinkybių, teismas nuteistojo E. L. veiksmus pagrobiant nukentėjusiajam priklausantį turtą neteisingai kvalifikavo kaip plėšimą, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. L., veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, nukentėjusiojo T. V. turtą, viso 378 eurų vertės, pagrobė jau po to, kai kiti kartu su juo buvę asmenys nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau ši teismo nustatyta aplinkybė iš esmės prieštarauja byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams

11. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nustatyta, jog nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytos prie (duomenys neskelbtini), šio pastato dešinėje pusėje yra pravažiavimas (bromas) į vidinį kiemą, kuriame ant sienos sumontuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros, už kurias atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 1, b. l. 6-9). 2017 m. kovo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, jog jame matyti, kaip A. D., E. L. ir A. V. kažką geria, perduodami vienas kitam butelį, o po to, kai T. V. pats nugriūna ant žemės, prie šio prieina visi šalia ant laiptų sėdėję A. D., A. V., E. L. ir S. G.. A. D. pirmas pasilenkia prie gulinčio be sąmonės T. V. ir pradeda šį vartyti bei kraustyti T. V. kišenes <...>. Po ko, prie gulinčio T. V. ir šį vartančio nuo vieno šono ant kito bei kraustančio kišenes A. D., pirma pribėga S. G. ir greitai, lyg kažką paima nuo žemės šalia T. V., <...> ir pakeltą daiktą atiduoda tuo metu priėjusiam A. V., šalia kurio stovi ir viską stebi E. L., visi trys minėtą daiktą apžiūrinėja, po ko visi tris prieina prie gulinčio T. V. ir šio kišenes kraustančio A. D., kuris kažką įsideda į savo kelnių kišenę. E. L. trumpam nueina prie atokiau stovinčių A. S. ir D. S. bei greitai grįžta, o tuo metu A. D. toliau varto gulintį T. V., šalia, prie pat stovi A. V., kuris taip pat pasilenkia ir galimai ne tik stebi, bet ir kažką daro, <...>, šiek tiek toliau stovi viską stebinti S. G., kuri, priėjus E. L., kartu nueina prie gulinčio T. V. ir visi pasilenkia prie nukentėjusiojo, tuo metu lyg kažką paima iš T. V. A. V. ir visi keturi apžiūri A. V. ir A. D. pagrobtus iš T. V. kažkokius smulkius daiktus. Tuo metu T. V. sujuda, bando pakelti galvą, bet šį toliau ima vartyti A. D., A. V. kažką iš savo rankų perduoda E. L., tuo metu S. G. priėjusi prie A. V., šiam iš nugaros, ar tai kažką įdeda į A. V. per petį pakabintą rankinę, ar kažką iš šios rankinės paima bei po to, kartu su E. L., šiam rankose laikant kažkokį daiktą, kurį davė A. V., eina prie atokiau stovinčių A. S. ir D. S., o tuo metu A. D. vieną kartą įspiria gulinčiam T. V. į galvą, bet šį į šoną patraukia A. V., abu nueina prie šalia esančių šiukšlių konteinerių, kur A. D. apžiūri kažką laikomą savo rankose, o tuo metu iš šono, kur atokiai stovėjo, greitu žingsniu prie gulinčio nukentėjusiojo priartėja A. S. ir vieną kartą stipriai spiria T. V. į galvą <...>. Po A. S. spyrio, prieina A. D. ir A. V., iš pradžių A. D. spiria vieną kartą gulinčiam T. V. į galva ar į nugarą, po šio nukentėjusiajam du kartus spiria A. V. į nugarą, o A. S. vieną kartą, į galvą ar į krutinę, po ko T. V. apsiverčia gulėti ant nugaros ir tuo metu, beveik vienu metu, A. S., pirmiausiai, įspiria T. V. vieną kartą į veidą ir dar mažiausiai 2 kartus į krutinę, galimai pataikęs į veidą, o šalia stovintis A. D. tuo pačiu ne mažiau 4 kartų, iš kurių 3 kartus įspiria T. V. į veidą ir vieną kartą į kūną, tuo metu A. V. nueina link E. L., o pastarasis kaip tik eina link nukentėjusiojo, prasilenkdamas su tuo metu nuo nukentėjusiojo nueinančiais A. D. ir E. S., bei numeta ant gulinčio be sąmonės T. V. kažkokį nedidelį, tamsios spalvos daiktą, galimai piniginę, ir apsisukęs nueina prie kitų, o tuo metu vėl prie T. V. grįžta A. V. ir vieną kartą įspiria be sąmonės gulinčiam T. V. į galvą bei nueina paskui kitus bei dingsta už vaizdo kameros filmavimo ribų, tuo metu ant ekrano rodomas laikas 05:03:14, o po 5 min., ant ekrano rodomu laiku: 05:08:14 iš tos pačios pusės, kur nuėjo, grįžta pirmas eidamas A. V., paskui šį atbėga A. D. ir paskutinė atbėga S. G., tuo metu A. V. kažko ieško prie šiukšlių konteinerių ir kažką pakelia nuo žemės, po ko kartu su A. D. prieina prie T. V., prie kurio tuo metu stovi S. G. ir A. D. dar du kartus įspiria T. V. į veidą, o A. V. vieną kartą į šoną, po ko A. D. pasilenkęs prie T. V. ne mažiau 10 kartų smogia kumščiais T. V. į kūną ir galvą bei du kartus įspiria į kūną, taip pat S. G. tris kartus įspiria T. V. į nugarą ir kartu su A. D. nueina paskui A. V. bei dingsta iš filmavimo kameros ribų.

12. Taigi įvykio vietoje įrengtų vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis T. V. ant žemės nukrito pats, be pašalinių asmenų fizinių veiksmų, po ko, pasinaudodami bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl jo girtumo (tai, kad buvo stipriai apsvaigęs, dėl ko net gi negalėjo prisiminti kokiu būdu nukrito bei buvo apvogtas, apklausiamas patvirtino pats T. V.), kartu su juo buvę asmenys nusprendė nukentėjusįjį apvogti. Pažymėtina, jog tuo metu, kai A. D. kraustė T. V. kišenes, pastarąjį vartė, tokiu būdu tikriausiai, bandydamas surasti daugiau vertingų nukentėjusiajam priklausančių daiktų, T. V. nejudėjo, taigi jo atžvilgiu vykdomiems veiksmams nesipriešino. Iš vaizdo kamerų užfiksuotų įvykio aplinkybių matyti, jog nukentėjusiajam smūgiai rankomis ir kojomis buvo suduoti jau po to, kai pastarasis buvo apvogtas, jokiais kitais byloje pateiktais duomenimis nenustatyta, kad, panaudojus smurtą, iš nukentėjusiojo buvo pagrobta dar daiktų.

14. Perkvalifikavus E. L. veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, jam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriama nauja bausmė.

15. Prieš skirdamas naują bausmę nuteistajam, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad E. L. veikė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir laikė šią aplinkybę sunkinančia jo atsakomybę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, tokios savo išvados apylinkės teismas visiškai nemotyvavo. Nors nuteistasis duodamas parodymus teisme neneigė, jog jis 2016 m. liepos 17 d. nuo 18 val. vartojo alkoholinius gėrimus, juos vartojo ir įvykio vietoje, tačiau kokios rūšies alkoholį ir kokį jo kiekį pastarasis suvartojo nuo 18 val. iki nusikalstamų veikų padarymo, taip pat to, jog apsvaigimo nuo alkoholio būsena turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, E. L. nenurodė. Šios aplinkybės nenustatytos ir kartu su juo girtavusių asmenų ar į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymais. Tuo tarpu byloje esančiu pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1791 (b. t. 1, b. l. 91) nustatyta, jog 2016 m. liepos 17 d. 06:20:01 val., t. y. praėjus maždaug 1 valandai ir 20 minučių nuo nusikalstamų veikų įvykdymo, atlikus E. L. patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas 0,10 promilių girtumas, t. y. lengvas girtumo laipsnis, kuris, teismo vertinimu, įtakos jo nusikalstamiems veiksmams turėti negalėjo. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad E. L. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ši aplinkybė negali būti pripažįstama sunkinančia jo atsakomybę, taip pat ji turi būti pašalinta iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas.

16. Skirdamas E. L. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. E. L. nedirba, yra vedęs, turi mažametį sūnų, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Apeliantas baustas administracine tvarka, penkis kartus teistas – tris kartus už turtinius nusikaltimus – vagystes, du kartus už nusikaltimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis arba karine įranga, vieną kartą už nusikaltimą valdymo tvarkai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas E. L. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, be to, jis ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas leidžia daryti išvadą, jog ir nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o tai buvo tik loginis nuteistojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys, teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskiriant E. L. griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

17. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog be kitų alternatyvių bausmių, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas E. L. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą (už šios nusikalstamos veikos padarymą galima skirti laisvės atėmimo bausmę net iki šešerių metų) nusprendė skirti tik 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat faktą, jog šiuo nuosprendžiu nuspręsta pašalinti vieną iš E. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apygardos teismas sprendžia, jog nuteistajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatomas laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti artimas sankcijoje numatytam minimaliam šios bausmės dydžiui ir už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiria apeliantui 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

18. Nors aukštesnės instancijos teismas nusprendė pašalinti pirmosios instancijos teismo pripažintą E. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau vien tai, įvertinus aukščiau išdėstytas E. L. itin neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti apeliantui už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismo jam skirtą laisvės atėmo bausmę, kurios dydis nustatytas ženkliai mažesnis nei BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis.

19. Šiuo nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 5 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskiriama galutinė subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmės dalis – didesnė nei pusė paskirtos bausmės, pridedama atsižvelgiant į aukščiau nurodytus bausmių skyrimo motyvus bei tai, jog nuteistajam nagrinėjamu atveju taikomas palankesnis dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo bendrinimo būdas.

21. Nagrinėjamu atveju, apeliantas yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai E. L. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Ypatingai svarbūs duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, yra praeityje E. L. padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. bei 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos švelnesnio pobūdžio bausmės – areštas bei laisvės apribojimas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. gegužės 31 d. bei 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tačiau nei teismo parodytas pasitikėjimas skiriant jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nei taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, E. L. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Be to, itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo panaikintas, kadangi nuteistasis nesilaikė teismo jam paskirtų įpareigojimų. Esant šių duomenų visumai, suteikti nuteistajam dar vieną galimybę pasitaisyti bei manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaip skunde nurodo nuteistasis, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

22. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės nėra pakankamos priešingo teisėjų kolegijos manymo susiformavimui. Nei tai, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei atsiprašė nukentėjusiojo, nei E. L. šeiminės aplinkybės bei deklaruojamas jo siekis keisti savo gyvenimą, dirbti, neleidžia teismui daryti išvados, jog E. L. būdamas laisvėje vėl nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti:

E. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 5 mėnesius laisvės atėmimo, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pakirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 8 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 5 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių tai, kad E. L. nusikalstamas veikas įvykdė po to, kai kiti kartu buvę asmenys panaudojo T. V. atžvilgiu fizinį smurtą, padarydami šiam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios aplinkybę, kad E. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.