Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams.

Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiajam T. V. priteista solidariai iš A. D., D. S. ir S. G. 207 Eur turtinei žalai atlyginti. D. S. ir S. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, civilinis ieškinys priteistas iš D. S. mamos civilinės atsakovės R. K., S. G. atstovo civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) globos namų nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai D. S. ir S. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nukentėjusios R. J. I. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiajai R. J. I. priteista solidariai iš A. D. ir D. S. 15 Eur turtinei žalai atlyginti. D. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, civilinis ieškinys priteistas iš D. S. mamos civilinės atsakovės R. K. nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai D. S. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti S. G., A. D., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad:2016 m. liepos 17 d., apie 05.07 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su S. G., A. D. ir asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta į atskirtą bylą ir ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo T. V. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra, po to, kai nukentėjusysis T. V. pats nugriuvo ant žemės, A. D. priėjęs iškraustė nukentėjusiojo kišenes, po to vieną kartą spyrė gulinčiam nukentėjusiajam T. V. į galvą, po to, kai asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, spyrė T. V. į galvą, A. D. vieną kartą spyrė T. V. į galvą ar nugarą, po to kai asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą spyrė T. V. du kartus į nugarą, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, į galvą ar krutinę, A. D. beveik vienu metu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, dar spyrė T. V. vieną kartą į veidą ir ne mažiau dviejų kartų į krūtinę, A. D. ne mažiau trijų kartų įspyrė T. V. į veidą ir vieną kartą į kūną bei nuėjęs į šoną, po 5 minučių, t. y. 05.08 val. grįžęs prie gulinčio be sąmonės T. V. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą ir S. G., du kartus spyrė T. V. į veidą, po to, kai asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą vieną kartą įspyrė T. V. į šoną, A. D. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į tą patį šoną, po ko asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, įspyrus dar du kartus nukentėjusiajam į kitą šoną ir nuėjus, A. D. ne mažiau 10 kartų smogė kumščiais nukentėjusiajam T. V. į kūną ir galvą bei du kartus spyrė į kūną, tuo pačiu metu S. G. tris kartus spyrė nukentėjusiajam į nugarą, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. V. nežymų sveikatos sutrikdymą ir bendrai visi pagrobė nukentėjusiajam T. V. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Trend Lite S7390 White“ IMEI: (duomenys neskelbtini), 60 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson K750i“ 70 Eur vertės, pinigus 47 Eur, sidabrinę grandinėlę 100 Eur vertės, dvi USB atmintines: 4 GB 12 Eur vertės ir 16 GB 32 Eur vertės, džemperį 46 Eur vertės, rankinį laikrodį „Taims“ 10 Eur vertės, žiebtuvėlį 1 Eur vertės, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. V. vardu, t. y. pagrobė nukentėjusiojo T. V. turtą už 378 Eur;2016 m. liepos 20 d., apie 02 val., viešojo transporto sustojime, esančiame prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. D., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš R. J. I. drabužių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5 White“ IMEI (duomenys neskelbtini) su jame buvusia 4 GB atminties kortele ir UAB „Bitė“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė 300 Eur, t. y. atvirai pagrobė R. J. I. turtą už 300 Eur.Kauno apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas M. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės, t. y. taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.Skunde gynėjas nurodo, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta, veikų kvalifikavimo neginčija. Tačiau nesutinka su paskirta bausme. Teismas nepakankamai gilinosi ir atsižvelgė į D. S. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kurios galėjo įtakoti jo elgesį. (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai, mokykloje taip pat vertinamas gerai. Veikos padarytos jam būnant nepilnamečiu, labai jauno amžiaus. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, priimdamas 2017 m. liepos 18 d. nuosprendį, įžvelgė galimybę taikyti BK 92 straipsnį. 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje nurodytos veikos padarytos gerokai anksčiau, nei 2017 m. liepos 18 d., todėl nelogiška, kad vėliau teismas tokią galimybę atmetė. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus apribotos D. S. galimybės siekti mokslo, socializuotis. Pats teismas pripažino, kad realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nepilnamečiui yra paskutinė priemonė, tačiau vis tiek skyrė tokios rūšies bausmę.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime prašoma nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, kaip pagrįstą ir teisėtą.Nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde neginčijamas nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nekeliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, tvirtinama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 92 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.Skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, padarymo. Abiejų aptariamų straipsnių sankcijoje kartu su kitų rūšių bausmėmis numatyta ir laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė būtų neteisinga, neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė D. S. mažesnes, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino. Apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek už atskiras veikas paskirtos bausmės, tiek subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta. Laisvės atėmimo bausmės trukmės neginčija ir nuteistojo gynėjas. Tačiau apeliaciniame skunde prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti taikant BK 92 straipsnio nuostatas, t. y. galutinės subendrintos 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas sprendžia, kad tenkinti nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl per griežtos bausmės yra nepagrįsti. Bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui reglamentuojančiame BK 92 straipsnyje nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 1 dalis). D. S. nuteistas dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo, jam paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo, todėl formaliai jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui institutas galėtų būti taikomas. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas BK 92 straipsnio nuostatų taikymą sieja ir su dar viena aplinkybe – teismo manymu, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos įsitikinimu, pagrįstu šioje byloje nustatytų teisinių faktinių aplinkybių vertinimu, D. S. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, netaikant jos vykdymo atidėjimo, t. y. BK 92 straipsnio, atitinka teisingumo principą, neprieštarauja BK 91 straipsnyje nustatytiems bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumams, taip pat ir bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams.Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas bausmės rūšies parinkimą ir jos dydžio nustatymą D. S., atsižvelgė į BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jei yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka <...> ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju D. S. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma, padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, jų pobūdis, pavojingumas rodo, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti nubaudimo ir prevencinius bausmės tikslus. Nors D. S. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, ši aplinkybė nelaikytina absoliučiu pagrindu taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Svarstant aptariamo BK straipsnio taikymo galimybę negali būti nevertinama ta aplinkybė, kad D. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ne pirmą kartą. Anksčiau už analogiškų nusikaltimų, kvalifikuotų pagal tuos pačius BK straipsnius (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), padarymą D. S. anksčiau teistas keturis kartus. Vieną kartą BK 93 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, tris kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 92 straipsnio nuostatomis. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad ankstesnį 2017 m. liepos 18 d. nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas pakankamai griežtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, įžvelgė galimybę taikyti BK 92 straipsnį, o skundžiamame nuosprendyje tokia galimybė nebuvo įžvelgta, nors skundžiamame nuosprendyje aprašytos veikos padarytos gerokai anksčiau, negu priimtas 2017 m. liepos 18 d. nuosprendis. Tačiau ši nuteistojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir neįpareigoja teismo atidėti bausmės vykdymą. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis įstatymu ir kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmių skyrimą reglamentuojančios normos, tame tarpe ir susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, buvo pritaikytos netinkamai. D. S. nusikalsti pradėjo būdamas jauno amžiaus, nors jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytos teisinę padėti lengvinančios nuostatos (BK 93, 92 straipsniai), tai teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Nuteistasis išvadų nepadarė, savo elgesio keisti nesistengė, nors galimybė pasitaisyti jam buvo suteikta. Paminėtas aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančią, sunkinančią aplinkybes, tai, kad nuteistasis mokosi, stengiasi būti stropiu mokiniu, pirmosios instancijos teismas įvertino, į jas skirdamas bausmę atsižvelgė ir pagrįstai pripažino, kad jos nėra pakankamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimui ar šios bausmės vykdymo atidėjimui pagrįsti, kadangi tik reali laisvės atėmimo bausmė, įvertinus nuteistojo nusikalstamą elgesį, gali užtikrinti bausmės tikslus.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. S. laisvės atėmimo bausmę ir neįžvelgdamas galimybės taikyti BK 92 straipsnio nuostatų, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos bausmės individualizavimo procese. Paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga, kolegijos vertinimu yra teisinga ir būtina bausmės paskirčiai (ne tik nubausti kaltą asmenį bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo) įgyvendinti. Skunde dėstomi argumentai nuosprendyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą atmesti.