Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 5 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su M. P. ir J. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame pastate tyčia nuplėšė ir sugadino per tris pastato aukštus besitęsiantį lango rėmą, kurio vertė 430 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. prašo nuosprendį pakeisti ir vietoj laisvės apribojimo skirti 5 MGL (650 Lt) baudą. Nurodo, kad nuteistajam J. G. skirta bauda, nors yra nedirbantis, taip pat bauda skirta ir M. P.. Apeliantas teigia, kad baigė Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, nori įsidarbinti pagal specialybę, nepavykstant taip padaryti gyvenamojoje vietoje, išvyktų į užsienį, tačiau nuosprendis jam tokią galimybę atima. Tam, kad sumokėtų baudą, pasiskolintų pinigų iš motinos, kuri dirba, o skolą grąžintų užsienyje užsidirbęs pinigų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Keisti D. Ž. skirtą bausmę nėra pagrindo. Iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės apribojimą D. Ž., tokį sprendimą motyvavo, nurodė, kodėl jam tikslinga skirti ne baudą. Su šiais motyvais apygardos teismas sutinka. D. Ž. nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, apeliaciniame skunde pats pripažįsta, jog sumokėti baudos iš savo lėšų negalėtų ir skolintųsi. Be to, sprendžiant iš pažymos apie D. Ž. baustumą už administracinius teisės pažeidimus, nėra duomenų apie paskutinės skirtos baudos sumokėjimą, o net jei apeliantas baudą ir yra sumokėjęs, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (b. l. 96–101). Taigi byloje yra abejonių, ar D. Ž. tinkamai vykdo finansines nuobaudas, o tai tik patvirtina apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies pagrįstumą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kitaip nei jam, kitiems nuteistiesiems skirtos baudos, tačiau tai nereiškia, jog teismai nusikalstamos veikos bendrininkams turi skirti vienodas bausmes, priešingai, kiekvienam kaltam asmeniui bausmė turi būti individualizuojama, tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendis jam atima galimybę išvykti į užsienį ir ten rasti darbą. Tačiau su tuo sutikti negalima. Skiriant bausmę, kalto asmens norai ir pageidavimai dėl bausmės nėra esminis ir lemiamas kriterijus parenkant bausmės rūšį bei dydį, vertinama reikšmingų aplinkybių visuma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė, jog bausmės tikslai bus paskirti paskyrus D. Ž. laisvės apribojimą, o ne kitokią bausmės rūšį. Be kita ko, apeliantui skirtos bausmės trukmė nėra labai ilga – tik 5 mėnesiai, tad praėjus šiam neilgam laiko tarpui, apeliantas turės galimybę įgyvendinti planus rasti darbą užsienyje.

Skirdamas bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.