Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: t. y. jis, turėdamas pareigą pagal 2018-07-24 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus A. M. (gim. 2013 m.) išlaikymui kas mėnesį nuo 2018-06-15 iki sūnaus pilnametystės pervedant L. M. 250 Eur, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2025-02-28, būdamas darbingas ir sveikas, dirbdamas, gaudamas lėšas, nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui ir taip vengė pareigos pagal minėtą teismo sprendimą mokėti lėšas sūnui A. M. išlaikyti.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir nurodė, jog 2018-07-24 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime (civilinė byla Nr. e2YT-14896/2018) patvirtinta L. M. ir A. M. sutartis dėl santuokos nutraukimo įrašo apskaitos panaikinimo pasekmių, pagal kurią A. M. privalėdamas mokėti lėšas sūnaus A. M. (gim. 2013 m.) išlaikymui kas mėnesį nuo 2018-06-15 iki sūnaus pilnametystės pervedant L. M. 250 Eur į nurodytą sąskaitą, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. kovo buvo Anglijoje, nežino kokį išlaikymą teikė vaikui, bet vaiką pasiimdavo retkarčiais pas save, bendraudavo, nupirkdavo rūbelių, žaislų ar kitokių daiktų, negali pasakyti ką konkrečiai ir už kokią sumą. Iki 2020 m. kovo dirbo statybose Anglijoje kaip laisvai samdomas darbuotojas, atlyginimas buvo mokamas kas savaitę, jokių sutarčių nesudarinėjo. Kas savaitę gaudavo apie 700 svarų, būdavo savaičių, kai gaudavo ir 550 svarų, 800 svarų. Kai grįžo į Lietuvą, prasidėjo pandemija, tada iš viso nedirbo, sėdėjo namuose apie metus. Pragyveno tuo laikotarpiu iš Anglijos gaunamos išmokos. Nebuvo išsideklaravęs iš Anglijos, nebuvo prisideklaravęs Lietuvoje, todėl ir gaudavo tas išmokas iš Anglijos. Nedirbo, nesirgo, neįgalumo neturi ir neturėjo, yra ir buvo sveikas bei darbingas, darbo biržoje nebuvo registruotas. Jokių paskolų, lizingų, kreditų ar kitokių panašių įsiskolinimų neturi ir neturėjo. Kai baigėsi pandemija, buvo išvykęs į Angliją, ten padirbo apie 5 mėn., gavo algą, nepamena kiek uždirbo. Tada vėl grįžo į Lietuvą, pradėjo dirbti statybose pagal individualią veiklą. Nepamena kiek gaudavo pajamų. 2021 m. ir 2022 m. gimė du vaikai, tai reikėjo ir vaikus išlaikyti, ir mokesčius mokėti. Lietuvoje būdamas nebeteikė vaiko A. išlaikymui lėšų, beveik iš viso nutrūko bendravimas su vaiku. Prašydavo L. pranešti kai grįš su vaiku į Lietuvą, bet ji to nedarydavo, todėl supyko. Suprato, kad turi teikti išlaikymą vaikui, bet to nedarė, nes pyko, jog nepasimato su vaiku, pats nedaug pajamų gaudavo. Žiemos laikotarpiu dar teikdavo Bolt pavežimo paslaugas, nežino kiek už šį darbą gaudavo pajamų. Yra ir buvo darbingas, nėra neįgalus, per nurodytą laikotarpį neturėjo ilgo nedarbingumo, neturėjo rimtų traumų, todėl turėjo galimybę dirbti. Darbo biržoje registruotas nebuvo. Gaudavo į savo banko sąskaitą pinigų, nes kažką vis tiek dirbdavo, tačiau vaiko išlaikymui lėšų neteikė, nes ir pačiam lėšų trūko, pyko ant L. M., kad nebendrauja, nepraneša apie vaiką.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad santuokoje su A. M. gimė sūnus A. M.. 2015 m. A. susirado kitą moterį ir ji su sūnumi išsikraustė. A. sakė, kad kažkiek prisidės prie vaiko išlaikymo, bet iš esmės sakė pačiai tvarkytis ir gyventi toliau. 2018-07-24 priimtas Kauno apylinkės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutarimu, teismas priteisė vaiko išlaikymą A., jis turi teikti vaiko išlaikymą kiekvieną mėnesį po 250 eurų. Nuo 2018-09-17 gavo po 230 svarų kiekvieną mėnesį iš A. M.. 2020 m. kovo gale A. M. išvyko iš Anglijos ir grįžo į Lietuvą. Tai sužinojo tik per draugus ir bendrus pažįstamus, nes A. buvo ją užblokavęs. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. nebegavo jokio vaiko išlaikymo iš A. M.. Kai A. M. išvyko į Lietuvą, noro bendrauti su vaiku nerodė, gal tik vieną ar du kartus buvo pasiėmęs vaiką per naktį kelioms dienoms, tai buvo gal 2020 m. 2020 m. liepą davė grynais 100 eurų, sakydamas, kad čia vaikui, buvo susitikę, kai buvo grįžusi į Lietuvą. Daugiau A. M. nėra mokėjęs už vaiko išlaikymą nei grynais, nei pavedimu. Klausdavo kodėl nemoka vaiko išlaikymo, jis vis sakydavo, kad vėliau mokės, dabar negali. Pasakė, kad kreipsis į antstolius, bet jis niekaip nesureagavo ir toliau nemokėjo. Paskutinį kartą buvo susitikusi 2022 m. birželio ar gegužės mėn., kai buvo vaiko gimtadienis, nes jis sakė, kad yra Anglijoje, nori vaikui dovaną padovanoti. Čia buvo paskutinė jo dovanota dovana vaikui (lego dėlionė). Girdėjo, kad jis galbūt uždarbiauja užsienyje, gauna atlyginimą grynais, nes yra mačiusi su darbiniais rūbais Anglijoje. Mano, kad jis uždarbiauja neoficialiai ir piktybiškai vengia išlaikyti vaiką.

2018-07-24 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime (civilinė byla Nr. e2YT-14896/2018) patvirtinta L. M. ir A. M. sutartis dėl santuokos nutraukimo įrašo apskaitos panaikinimo pasekmių, pagal kurią A. M. privalėdamas mokėti lėšas sūnaus A. M. (gim. 2013 m.) išlaikymui kas mėnesį nuo 2018-06-15 iki sūnaus pilnametystės pervedant L. M. 250 Eur į nurodytą sąskaitą, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Antstolės raštuose 2024-10-02 Nr. S-24-88-35631, 2025-04-11 Nr. S-25-88-16191 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020-08-11 iki 2024-08-19 iš A. M. išieškota 289,25 Eur.

Pagal SODROS duomenis, A, Markauskas dirbo UAB „Bergis“ laikotarpiu nuo 2021-12-10 iki 2022-03-18 ir gavo pajamas, nuo 2022-04-08 vykdo individualią veiklą.

UAB „BOLT Services LT“ nurodė, kad A. M. užsiregistravo BOLT platformoje pavežėju nuo 2024-03-29 ir gauna pajamas (nurodyta, kad bendrosios metinės pajamos: 5 218,06 Eur).

Kauno valstybinė mokesčių inspekcija rašte nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. A. M. gavo pajamų.

Atlikus A. M. banko sąskaitos išklotinės ir kitų pajamų analizę nustatyta, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2025 m. vasario mėn. gaunamos reikšmingos piniginės lėšos (2025-02-17 tarnybinis pranešimas IBPS-V-738924-25; 2025-04-25 tarnybinis pranešimas IBPS-V-1145460-25).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. M. žinodamas, kad turi pareigą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį po 250 Eur laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2025-02-28 būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, įmokų visiškai nemokėjo ir kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Taip, A. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. M. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Kaltinamasis A. M. būdamas sveikas, darbingas, žinodamas apie pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką. Byloje nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių A. M. negalėjo vykdyti pareigos išlaikyti vaiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas.

A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės minimalus dydis (BK 46 straipsnio 2 dalis). Su prokuroro siūloma bausme A. M. sutiko.

Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, per mėnesį įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 24 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 24 valandas visuomenės labui.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.