Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. L. 2016m. vasario 18 d. pareiškimu teismui prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo V. L. mirties. Nurodė, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į Zarasų rajono 2 notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau gavo atsakymą, kad palikimui priimti praleido trijų mėnesių terminą. Notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą iki bus atstatytas terminas palikimui priimti teismo nutartimi. Nurodė, kad laiku įforminti palikimo priėmimo nespėjo dėl sveikatos būklės, buvo susilaužęs koją, sesuo O. M. be jokios priežasties atsisakė jam duoti jo gimimo liudijimą ir tėvo mirties liudijimą, dėl ko teko kreiptis į rajono civilinės metrikacijos skyrių dėl pakartotinių dokumentų išdavimo, uždelsė tik vieną dieną.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. M. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) nepagrįstai svarbiomis priežastimis, sąlygojusiomis termino palikimui priimti praleidimą, pripažino pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl kojos lūžio bei, kad apeliantė jam nedavė pareiškėjo gimimo liudijimo, tėvo mirties liudijimo. Teismas, išvadą, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, darė remdamasis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas buvo susilaužęs koją, kas apsunkino jo galimybes judėti; pati apeliantė pas notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik 2016 m. sausio 21 d.; pareiškėjas, gavęs iš notaro nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą jau 18 dieną pateikė pareiškimą teismui ir kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo praleidęs tik 1 dieną. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės išreiškia pareiškėjo valią priimti palikimą. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas yra linkęs vartoti alkoholį, posėdyje buvo apsvaigęs, negalėjo nurodyti tėvo, kuriuo nesirūpino, mirties datos. Pareiškėjas dėl aplaidaus ir nerūpestingo elgesio nesiekė priimti palikimo, jokių objektyvių kliūčių, trukdančių pareiškėjui laiku kreiptis pas notarą ir priimti palikimą, nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl kojos lūžio pareiškėjas negalėjo judėti, buvo priverstas visą laiką gulėti lovoje, dėl ko laiku neįgyvendino savo teisės priimti palikimą. Byloje esanti Viešosios įstaigos Zarasų PSPC išduota pažyma nurodo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. kovo 21 d. negalėjo atvykti į darbą dėl lateralinės kulkšnies lūžio. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2016 m. vasario mėnesį vyko pas notarą, gavo dokumentų dublikatus bei kreipėsi į teismą, darytina išvada, kad kojos lūžis netrukdė pareiškėjui judėti ir kreiptis net į kelias institucijas, dėl ko jis galėjo laiku kreiptis ir į notarą. Apeliantė ne kartą ragino pareiškėją kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas vis atsisakydavo, kadangi jam rūpėjo tik alkoholis. Teismas nevertino pareiškėjo elgesio, t.y., kad jis nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu, nors turėjo visas galimybes laiku kreiptis pas notarą. Pareiškėjas dėl savo aplaidumo to nepadarė, jo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir teisingas.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėjui buvo apribota galimybė judėti dėl kojos lūžio, apeliantė jam nedavė pareiškėjo gimimo liudijimo, tėvo mirties liudijimo. Mano, kad pareiškėjui kojos lūžis neapribojo galimybės judėti, kadangi 2016 m. vasario mėnesį jis vyko pas notarą, gavo dokumentų dublikatus bei kreipėsi į teismą. Tokie apeliantės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi jie nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjo galimybės judėti buvo apribotos nuo 2016 m. sausio 19 d. Byloje yra nustatyta, kad iš Viešosios įstaigos Zarasų PSPC išduotoje medicininės pažymos nustatyta, kad K. L. nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. kovo 21 d. negalėjo vykti į darbą dėl lateralinės kulkšnies lūžio (b.l.28,32). Aplinkybė, kad pareiškėjas vyko pas notarą, į civilinės metrikacijos skyrių nepaneigia fakto, kad jo judėjimas buvo apsunkintas dėl sveikatos būklės. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant dėl priežasčių, dėl kurių praleistas terminas palikimui priėmimo, svarbos, yra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas tik 2016 m. vasario 9 d. gavo savo gimimo liudijimo dublikatą, o 2016 m. vasario 10 d. t.y. kreipimosi į notarą dieną, - K. L. mirties liudijimo dublikatą, kas sudaro pagrindą tikėti jo paaiškinimais, kad suinteresuotas asmuo – O. M. jam šiuos dokumentus atsisakė duoti, tokiu būdu sudarydama papildomas kliūtis kreiptis broliui į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nors apeliantė nurodo, kad pareiškėjas tinkamai neišreiškė valios priimti palikimą, su tuo nėra pagrindo sutikti, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų pareiškėjas kreipėsi dėl dokumentų dublikatų išdavimo, į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, kas sudaro pagrindo manyti, jog jis siekė realizuoti savo teisę į po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina faktas, kad nuo notaro nutarimo priėmimo dienos pareiškėjas praėjus tik 8 dienoms kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (b.l.3). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas sutiko su Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaro 2016 m. vasario 10 d. nutarime padaryta išvada dėl CK 5.50 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti praleidimo, pripažintina, kad pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias procesinių terminų skaičiavimą, pareiškėjas į notarą kreipėsi paskutinę įstatymo nustatyto termino dieną. Tokia išvada darytina todėl, kad pagal CK 5.3 straipsnį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (šiuo atveju - 2015 m. lapkričio 9 d.), o veiksmai palikimui priimti (paduotas pareiškimas palikimo atsiradimo vietos notarui) turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.) ir šio termino paskutinė diena yra 2016 m. vasario 10 d. Mėnesiais skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo 0 valandų 0 minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymai nenumato ko kita (CPK 73 str. 3 d.), o termino pabaiga yra atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną 24 valandą 0 minučių (CPK 74 str. 2 d.). Todėl šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir teisėtai, tinkamai ir laiku išreiškė savo valią priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, tačiau galimai dėl apsirikimo apskaičiuojant termino palikimui priimti pabaigos momentą, buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą ir nebuvo įformintas pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo laiku. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl notaro veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, o vertinamos aplinkybės, ar terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi kreipimosi į teismą metu terminas palikimui priimti buvo pasibaigęs, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbia pripažintina aplinkybė, jog kreipimosi į notarą dieną palikimo priėmimo terminas nebuvo pasibaigęs. Todėl nesutiktina su apeliante, kad pareiškėjas dėl aplaidaus ir nerūpestingo elgesio nesiekė priimti palikimo, nors turėjo visas galimybes laiku kreiptis pas notarą, to dėl savo aplaidumo nepadarė, kadangi tai paneigia byloje esantys duomenys. Todėl pagrįstai teismas darė išvadą, jog terminas palikimui priimti atnaujintinas dėl svarbių priežasčių.

Apeliantė teigia, kad pareiškėjas yra girtaujantis asmuo, ji visą laiką rūpinosi tėvu ir jo turtu, todėl nesutinka, kad būtų pratęstas terminas palikimui priimti. Pažymėtina, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Pastebėtina, kad apeliantė neįrodė, kad šiuo metu pareiškėjas girtautų, elgtųsi asocialiai ir kad pratęsus terminą palikimui priimti dėl to galėtų nukentėti jos interesai, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas galėtų paveldima turto dalimi nesirūpinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas nesirūpino tėvu iki jo mirties, net neatsimena tikslios tėvo mirties datos, viena O. M. jį slaugė ir globojo, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis neturi teisės pretenduoti į po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus.