- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1314-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00899-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Avidus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Avidus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Avidus“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Conlex“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 12 529,09 Eur skolos, 669,18 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 74 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Avidus“ (toliau – ir atsakovė). Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. pareiškimą tenkino ir išdavė teismo įsakymą. Teismas 2024 m. balandžio 30 d. atsakovei jos buveinės adresu Vilniaus r., Nemenčinė, Švenčionių g. 114, išsiuntė teismo pranešimą dėl prieštaravimo pateikimo, teismo įsakymo ir ieškovės pareiškimo nuorašus. Dokumentai įteikti 2024 m. gegužės 10 d.
2. Atsakovė 2024 m. gegužės 29 d. pateikė prieštaravimą dėl išduoto teismo įsakymo, juo su išduotu teismo įsakymu nesutiko ir prašė jį panaikinti. Atsakovė taip pat nurodė adresą korespondencijai – Švenčionių g. 114, Nemenčinė, Vilniaus r.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį atsakovei, panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. įsakymą ir civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismui. Nutarties nuorašas atsakovei išsiųstas jos nurodytu adresu Švenčionių g. 114, Nemenčinė, Vilniaus r., ir įteiktas atsakovės vadovui Ž. Ž. pasirašytinai 2024 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. išsiuntė atsakovei jos nurodytu adresu Švenčionių g. 114, Nemenčinė, Vilniaus r., pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Tačiau procesiniai dokumentai 2024 m. liepos 17 d. buvo grąžinti teismui su Lietuvos pašto žyma, kad dokumentai buvo neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą.
4. Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 12 529,09 Eur skolą, 713,92 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 479,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
5. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad, atsakovės vertinimu, pradinis kreditorius, iš kurio skolą perėmė ieškovė, elgėsi nesąžiningai ir nesilaikė buvusių susitarimų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą, juo prašė atsakovės pareiškimą atmesti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės vadovas buvo informuotas apie teismui pateiktą ieškinį ir kad byla toliau bus nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teisme, tačiau 2024 m. liepos mėnesio pradžioje gavęs pašto pranešimą apie gautą siuntą neatsiėmė jos nustatyta tvarka ir terminais. Todėl teismas pagrįstai laikė procesinius dokumentus atsakovei įteiktais tinkamai ir galėjo šioje byloje priimti sprendimą už akių. Ieškovė taip pat nurodė, kad pradinio kreditoriaus skola fiziniams asmenims Ž. A. Ž. ir D. Ž. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
7.1. Teismas nustatė, kad atsakovei buveinės adresu siųstas ieškinys ir teismo pranešimas buvo laikomi įteiktais pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalį. Nors laiško faktiškai atsakovės atstovai ir neatsiėmė, tačiau atsakovės atstovui Ž. Ž. buvo įteikta Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis. Taigi atsakovės atstovas buvo informuotas apie civilinės bylos iškėlimą ir priimtą ieškinį atsakovės atžvilgiu.
7.2. Teismas nelaikė pagrįstu atsakovės argumento, jog atsakovė neturėjo realios galimybės užtikrinti, kad iš teismo siunčiama korespondencija būtų gauta buveinės adresu, nes darbuotojai atostogavo. Atsakovė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo užtikrinti galimybę gauti ir priimti teismo procesinius dokumentus, juolab kad atsakovės atstovas žinojo apie atsakovės atžvilgiu priimtą ieškinį ir iškeltą civilinę bylą. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
7.3. Teismas taip pat padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga taip pat neegzistuoja, t. y. atsakovės pareiškime nėra nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė MB „Avidus“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Kadangi CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais. Byloje esantys duomenys (pvz., ieškovės pateiktas šalių el. susirašinėjimas) patvirtina, kad ieškovei buvo žinomi ir kiti būdai, kaip susisiekti su atsakove ar jos atstovais ir įteikti dokumentus, pvz., elektronine forma. Šalys tarpusavyje susirašinėjo elektroniniu paštu, susirašinėjime nurodyti el. pašto adresai info@avidus.lt, vadovas@avidus.lt, paslauga@avidus.lt, taip pat viešai yra prieinami kiti bendrovės kontaktai ir pan. Be to, ankstesni procesiniai dokumentai ir vėlesni dokumentai (pvz., teismo sprendimas už akių) buvo įteikti atsakovės vadovui. Tai yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, jog atsakovė įvykdė juridiniam asmeniui taikomą pareigą atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; taip pat įvykdė pareigą pasirūpinti, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją.
8.2. Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
8.3. Teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei, todėl nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą.
9. Ieškovė UAB „Conlex“ pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, juo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Atsakovė Juridinių asmenų registre yra nurodžiusi savo buveinės adresą: Švenčionių g. 114, Nemenčinė, Vilniaus r. Bylos medžiaga patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovei kelis kartus buvo siųsti jos registruotos buveinės adresu Švenčionių g. 114, Nemenčinė, Vilniaus r., ir įteikti jos atstovui. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė būtent šį procesinių dokumentų įteikimo adresą. Nei kito adreso, nei elektroninio ryšio priemonių adreso atsakovė teismui nenurodė.
9.2. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė įvykdė juridiniam asmeniui taikomą pareigą atskleisti duomenis apie savo buveinę Juridinių asmenų registrui, taip pat įvykdė pareigą pasirūpinti, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Tokiu atveju visiškai nepagrįstai atsakovė ginčija, kad teismas pažeidė dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui taisykles, kadangi teismas dokumentus siuntė būtent atsakovės viešai deklaruojamu buveinės adresu, kuriuo atsakovė, kaip pati nurodo, yra sudariusi sąlygas gauti procesinius dokumentus.
9.3. Atskirajame skunde atsakovė perrašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 pateiktus išaiškinimus. Pažymėtina, kad nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo tinkamumo, kai jokie civilinės bylos dokumentai nebuvo įteikti atsakovėms. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija, kai teisme nagrinėjamos civilinės bylos procesiniai dokumentai atsakovei net kelis kartus buvo įteikti jos atskleistos buveinės adresu ir pati atsakovė teismui pateiktuose dokumentuose jokių kitų dokumentų įteikimo adresų, išskyrus Juridinių asmenų registre nurodytąjį, nebuvo nurodžiusi.
Motyvuojamoji dalis
9.4. Atsakovė nenurodė jokių su bylos dalyku susijusių aplinkybių ir nepateikė jokių su bylos dalyku susijusių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Sprendimo už akių peržiūrėjimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą.
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl ginčo esmės
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovė neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų panaikinti sprendimą už akių. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentuodama, kad teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei, todėl nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.
13. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).
14. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
15. Vertinant CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, apskųsti šį sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka šiai šaliai suteiktų procesinių garantijų kontekste, pažymėtina, kad pasyvioji šalis tokiu atveju turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks pasyviosios šalies procesinių teisių ribojimas yra pateisinamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priima atlikdamas formalų atvykusios (procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, visapusiškai netiria bylos aplinkybių ir neatlieka išsamaus surinktų įrodymų vertinimo. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023).
16. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.
17. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą ir (ar) joje atliekamus procesinius veiksmus. Todėl yra svarbu užtikrinti, kad šalis būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie prieš ją pradėtą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas). Tik tokiu atveju būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, o priimtas dėl ginčo baigties sprendimas atitiktų CPK įvirtintą sprendimo už akių instituto paskirtį.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. įsakymas, tiek 2024 m. birželio 13 d. nutartis, kuria buvo priimtas ieškovės ieškinys atsakovei, panaikintas teismo 2024 m. balandžio 30 d. įsakymas ir civilinė byla perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui, buvo įteikti atsakovei jos buveinės adresu, nurodytu ir Juridinių asmenų registre. Taigi atsakovei apie prieš ją pradėtą procesą pagal ieškovės pareikštą ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo žinoma. Juolab, kad pati atsakovė, teikdama prieštaravimą dėl teismo įsakymo, buvo nurodžiusi tą patį savo buveinės adresą korespondencijai ir jokio kito adreso ar būdo įteikti procesinius dokumentus teismui nenurodė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo užtikrinti galimybę gauti ir priimti teismo procesinius dokumentus, juolab, kad atsakovės atstovas (jos vadovas) žinojo apie atsakovės atžvilgiu priimtą ieškinį ir iškeltą civilinę bylą, tačiau teismo siųstų procesinių dokumentų be jokios pateisinamos priežasties neatsiėmė pašte per procesinių dokumentų saugojimo terminą. Vadinasi, atsakovė neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovės nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, pagal kurį, nepavykus juridiniam asmeniui įteikti procesinių dokumentų, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinis teismas pateikė išaiškinimą minėtoje byloje dėl atvejų, kai juridiniam asmeniui nė karto nebuvo byloje įteikti procesiniai dokumentai ir jam nėra žinoma apie prieš jį vykstantį procesą. Vis dėlto šiuo atveju atsakovei buvo žinoma apie prieš ją pradėtą bylą Vilniaus regiono apylinkės teisme ir jai nepavyko įteikti procesinių dokumentų tik dėl pačios atsakovės pasyvių veiksmų. Todėl minėtas kasacinio teismo išaiškinimas šioje byloje negali būti taikomas.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau atsakovė atskiruoju skundu nebekelia klausimo, kad ginčo sprendimas už akių galėjo būti neteisėtas ir (arba) nepagrįstas.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovės atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši taisyklė galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. lapkričio 20 d. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovė patyrė 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma priteistina ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Avidus“ 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“ .