- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- T-123-995/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37808-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Nuteistasis
- R. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Redos Vizgaudienės teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nuteistajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2015 m. liepos 22 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 12 MGL (451,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė R. M. paskirta – 8 MGL (301,20 Eur) bauda. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismo nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 12 d..
2. 2024 m. balandžio 11 d. antstolė Reda Vizgaudienė kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus ir siūlo pakeisti nuteistajam R. M. teismo nuosprendžiu paskirtą baudą 8 MGL (301,20 Eur) į laisvės apribojimo bausmę. Teikime nurodoma, jog nuteistasis R. M. nesumokėjo jam nuosprendžiu paskirtos baudos, jis neturi nekilnojamojo ir Lietuvoje registruotino kilnojamojo turto, niekur nedirba, gyvena iš gaunamų pašalpų, bauda nėra sumokėta iki šiol, priverstinai baudos išieškoti galimybių nėra, o visos aplinkybės įrodo, kad nuteistasis piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. M. paaiškino, kad turi daug skolų ir antstoliai jas po truputį išieško. Siekdamas susimokėti turimas skolas, jis buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau ten buvo sumuštas, sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, greičiausiai jam bus daromos operacijos. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis prarado asmens dokumentai, dėl ko jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), kur jam buvo išduotas asmens grįžimo dokumentas, suteikiantis teisę grįžti į Lietuvą. Jis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos centre, turi informatiko specialybę, todėl pabaigęs gydymą, ketina įsidarbinti ir susimokėti turimas skolas. Jis keletą kartų kreipėsi į antstolę, prašydamas kredito įstaigoje disponuojamai sąskaitai suteikti laisvai disponuojamą sumą, tačiau su antstole nebendravo, ji jam niekada neskambino. Sutinka atlikti viešuosius darbus.
4. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti iš dalies ir baudą pakeisti į viešuosius darbus, kadangi nuteistasis nevengia mokėti baudos, sutinka atlikti viešuosius darbus. Teismo paskirtą baudą laisvės apribojimu keisti netikslinga dėl labai trumpo jo laiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.
6. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
7. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
8. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
9. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad nuteistajam R. M. teismo nustatytu terminu savanoriškai nesumokėjus baudos, 2017 m. vasario 23 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir patvarkymu pateiktas vykdyti antstolei dėl priverstinio baudos išieškojimo. Iš vykdomosios bylos matyti, kad iš nuteistajam priklausančios sąskaitos 2020 m. lapkričio 19 d. buvo nurašyta 29,18 Eur, 2021 m. vasario 5 d. – 61,50 Eur, 2023 m. gegužės 26 d. – 0,26 Eur, o gautos lėšos vadovaujantis išieškotų lėšų skirstymo eiliškumu, buvo paskirstytos vykdomųjų bylų, esančių antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje administravimo išlaidoms. Nuteistasis jokio turto neturi, niekur nedirba, tačiau kaip nurodė pats R. M. teismo posėdžio metu, jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, gaudavo socialinę paramą, ir tai buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. 2022 m. kovo 7 d., 2022 m. balandžio 4 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. rugsėjo 4 d. nuteistasis rašytiniais prašymais kreipėsi į antstolę dėl disponuojamos sumos limito suteikimo, prašydamas jo kredito įstaigoje disponuojamai sąskaitai suteikti laisvai disponuojamos sumos limitą. Nuteistasis pateikė teismui priklausomybės ligų reabilitacijos centro pažymą, kurioje nurodyta, kad R. M. nuo 2024 m. balandžio 18 d. dalyvauja VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacinės bendruomenės socialinės- psichologinės reabilitacijos programoje, nuo priklausomybės ligų, kurios vidutinė trukmė iki vienerių metų (b. l. 11). Teismo posėdžio metu nuteistasis R. M. taip pat paaiškino, kad turi daug skolų ir vykdomųjų bylų, vedamų antstolių, dėl turimos priklausomybės jis negalėjo dirbti ir susimokėti skolų, baudos nevengė mokėti, tiesiog neturėjo galimybių tai padaryti, kai pabaigs reabilitacijos programą, jis dės visas pastangas ir įsidarbins, baudas sumokės.
10. Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, matyti, jog šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog nuteistasis R. M. iš tikrųjų sąmoningai vengė ir vengia sumokėti jam skirtą baudą, o ne priešingai, t. y., kad neturi objektyvių galimybių ją sumokėti, o antstolė išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą ir šiuo atveju baudos bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Įvertinus tiek antstolės teismui pateiktą informaciją apie baudos išieškojimą, tiek paties nuteistojo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, jog šiuo atveju nuteistasis labiau neišgali sumokėti baudos, o ne vengia ją mokėti ir yra būtina ją pakeisti laisvės apribojimo bausme, juo labiau, kad nurodė turintis daug įsiskolinimų, iš gaunamos socialinės paramos antstolė nuskaičiuodavo tam tikrą lėšų sumą vykdymo išlaidoms padengti, šiuo metu jis nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, gydosi reabilitacijos centre.
11. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad net jeigu būtų nustatytos sąlygos pakeisti R. M. skirtą baudą laisvės apribojimu (vengimas savu noru sumokėti baudą ir galimybių ją išieškoti nebuvimas), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 8 MGL dydžio bauda turėtų būti keičiama į šešias laisvės apribojimo dienas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ir nustačius, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BBND arba MGL) nuo 2018 m. sausio 1 d. lygus 50 Eur, šiuo atveju 301,20 Eur dydžio bauda atitiktų 6 MGL (BBND), o kartu ir 6 dienas laisvės apribojimo), t. y. į itin trumpą laisvės apribojimo bausmės laiką, per kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ir pan.), taip pat atsižvelgiant į tai, jog bausmės vykdymas turi būti efektyvus, o per tokį trumpą laiką būtų sunku pasiekti šios bausmės tikslus, tinkamai ir veiksmingai kontroliuoti nuteistojo elgesį, nagrinėjamu atveju antstolės kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu, juo labiau, kad nebuvo ir nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė ir šiuo aspektu.
12. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, antstolės teikimas tenkintinas iš dalies, atmetus siūlymą R. M. paskirtą 8 MGL, t. y. 301,20 Eur, dydžio baudą keisti į laisvės apribojimo bausmę, tačiau nuteistajam neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą ir nuteistajam sutinkant, šią bausmę, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytomis taisyklėmis, keičiant viešaisiais darbais; teismo nuosprendžiu paskirtą 8 MGL dydžio baudą prilyginant 48 viešųjų darbų valandoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
antstolės Redos Vizgaudienės teikimą tenkinti iš dalies.
2015 m. liepos 22 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-973/2015 nuteistajam R. M. paskirtą ir nesumokėtą 8 MGL (301,20 Eur) dydžio baudą pakeisti į 48 valandų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant R. M. ją atlikti per du mėnesius.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.