- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-1335-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19817-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Pareiškėjas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys A. M., antstolis R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. Š. teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratore paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. Š. atžvilgiu įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 793,76 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. Š. atžvilgiu įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą A. Š. – 100,00 Eur, reikalingą būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. Š. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
2. Nurodė, kad pareiškimo padavimo teismui dieną jis yra nemokus, jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 38 099,01 Eur sumą. Skolų mokėjimo terminai pasibaigė ir nėra galimybės grąžinti skolas iš pareiškėjo gaunamų lėšų – 179,89 Eur senatvės pensijos. Pareiškėjo teigimu, jo nemokumą sukėlė tai, kad kreditorius A. M. pareiškėjui 2009 m. sausio 13 d. suteikė 26 065,80 Eur paskolą, kurią pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. balandžio 30 d., skolos grąžinimas buvo užtikrintas neprotestuotinu vekseliu. Paskola buvo imama, nes pareiškėjas tikėjosi lėšas panaudoti tarpininkavimo perkant transporto priemones veikloje, kuria jis vertėsi iki 2015 m. Pareiškėją ir A. M. tuo metu siejo pasitikėjimo santykiai, todėl paskolą pareiškėjas grąžindavo grynaisiais pinigais, nereikalaudamas raštiško patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo raštiško patvirtinimo apie dalies skolos grąžinimą, teismas iš pareiškėjo A. M. naudai priteisė 23 169,60 Eur negrąžintos paskolos, 7 012,34 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Vykstant teisminiams ginčams pareiškėjas buvo sumuštas A. M., dėl sužalojimų kreipėsi į medikus, be to, pašlijo pareiškėjo sveikata, jam buvo diagnozuota onkologinė liga, taikytas specializuotas gydymas. Dėl sudėtingos sveikatos būklės pareiškėjas iki šiol negali dirbti ir likviduoti savo įsiskolinimo kreditoriaus atžvilgiu. Dėl mažų pajamų, t. y. gaunamos senatvės pensijos ir kitų lėšų bei turto, kurio vertė padengtų finansinius įsipareigojimus, neturėjimo, dėl suprastėjusios sveikatos būklės pareiškėjui sudėtinga vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Bankroto proceso metu iki pavyks surasti papildomo darbo ir padidinti gaunamas pajamas, pareiškėjas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui planuoja skirti po 40,00 Eur per mėnesį, bankroto administravimo išlaidoms – 40,00 Eur per mėnesį, likusią administravimo išlaidų dalį pareiškėjas ketina apmokėti padedant artimiems giminaičiams.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, nes pareiškimas nepagrįstas. Pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl jis negali pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra. Suinteresuoto asmens duomenimis pareiškėjas slėpė pajamas ir gyveno iš nelegalių pajamų, iš kurių ir dabar gyvena. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog pareiškime pareiškėjas nenurodė būtinųjų išlaidų, komunalinių mokesčių, telefono išlaidų, transporto, automobilio išlaidų. Būtinųjų išlaidų nenurodymas pareiškime patvirtina, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes slepia būtinųjų poreikių tenkinimą, kas patvirtina, kad pareiškėjas slepia pajamas ar turi santaupų. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir pareiškėjo elgesys, kad pareiškėjas nuo pinigų pasiskolinimo nesistengė grąžinti skolos, nebuvo aktyvus, nedirbo. Be to, pareiškėjas siūlė suinteresuotam asmeniui sumokėti 5 000 Eur, kad šis atsiimtų vykdomąjį raštą iš antstolio, kas patvirtina, jog pareiškėjas piktybiškai vengia mokėti skolą. Pareiškėjas nurodė, jog suras lėšų administravimo išlaidų, kurios suinteresuoto asmens nuomone yra per didelės, dengimui, be to, veda bylą per atstovę, kas patvirtina, jog pareiškėjas turi lėšų sumokėti už advokato paslaugas.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarė iškelti A. Š. bankroto bylą; paskirti A. Š. bankroto administratore UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; patvirtinti 793,76 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 100,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. Š. būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas buvo skolingas A. M. – 36 192,36 Eur, antstoliui R. S. – 5 296,31 Eur vykdymo išlaidų. Iš viso pareiškėjo prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 38 099,01 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (16 050 Eur).
7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kurio vertė yra 3000 Eur, šis turtas yra areštuotas išieškojimą vykdančio antstolio R. S., bendra jo kas mėnesį gaunamų lėšų suma yra 179,89 Eur senatvės pensija per mėnesį, konstatavo kad net sumokėjus dalį skolų, realizavus jam priklausantį turtą, bei pareiškėjo kas mėnesį gaunamomis lėšomis, jam liktų labai didelė nepadengta skolinių įsipareigojimų suma.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo, kad jam per mėnesį pragyvenimui reikalinga 100,00 Eur suma: maisto produktams – 50, Eur; aprangai, avalynei – 25,00 Eur; higienos prekių, vaistų įsigijimui – 25,00 Eur. Nurodytos išlaidos yra būtinos ir protingos asmens pragyvenimui. Teismas sprendė, kad duomenų, jog pareiškėjas turėtų santaupų ar pajamų iš nelegalios veiklos nėra pateikta, be to, pareiškėjas savo reikmėms negalėtų skirti daugiau lėšų, nei jo gaunamos pajamos.
9. Teismas vertindamas, ar pareiškėjas gali įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, neiškėlus jam bankroto bylos, pažymėjo, kad šiuo metu jo pajamos yra 179,89 Eur per mėnesį, kito turto, išskyrus vykdymo procese realizuojamą, pareiškėjas neturi. Akivaizdu, kad pareiškėjo šiuo metu gaunamų pajamų trūksta jo būtiniausių poreikių tenkinimui. Teismas nustatęs, kad šiuo metu pareiškėjui akivaizdžiai neužtenka lėšų, būtinų jam pragyventi ir skoloms padengti, konstatavo, kad pareiškėjo gaunamos pajamos neleidžia jam per protingą terminą įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjo galimybės dirbti ir turėti su darbo santykiais susijusių pajamų yra ribotos dėl pareiškėjo amžiaus ir jo sveikatos būklės.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2020 m. gruodžio 21 d., dėl to turi būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas 2017 m. gruodžio 21 d. – 2020 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo A. M. grindžia pareiškėjo nesąžiningumą veiksmais, atliktais nuo 2009 m. balandžio 30 d., t. y. veiksmais, kurie buvo atlikti laikotarpiu, nepatenkančiu į terminą, už kurį turi būti patikrintas pareiškėjo sąžiningumas.
11. Teismas nenustatė nesąžiningų pareiškėjo veiksmų laikotarpiu būtent nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d., dėl kurių jis tapo nemokus. Vertino, jog pareiškėjas paduodamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė iš esmės visą reikšmingą informaciją apie skolos susidarymo aplinkybes, jo turtinę padėtį. Aplinkybė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, o sąskaitos išrašas patvirtina tuo laikotarpiu iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas bei pareiškėjo atliekamus mokėjimus, šiuo atveju nevertintina kaip pareiškėjo nesąžiningumas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo sudarė nesąžiningus sandorius, dėl kurių tapo nemokus. Teismas taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovė posėdžio metu teigė, kad pareiškėjas nesistengė oficialiai įsidarbinti, gyveno iš nelegalių pajamų, todėl dėl sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pareiškėjas yra nesąžiningas ir bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama. Vis dėlto teismas darė išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. sausio 21 d. pareiškėjui yra mokama senatvės pensija, 2018 m. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad pareiškėjas serga onkologine liga, todėl aplinkybė, kad vertinamuoju trejų metų laikotarpiu pareiškėjas nesiekė oficialiai įsidarbinti ir turėti galimybę atsiskaityti su kreditoriais, šiuo atveju neįrodo pareiškėjo nesąžiningumo. Kreipimosi į teismą metu pareiškėjas nėra dirbantis dėl savo amžiaus ir turimų sveikatos problemų, dėl šių priežasčių pareiškėjo galimybės turėti daugiau pajamų yra ribotos.
12. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui A. Š. bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad FABĮ suteikia bankrutuojančiam asmeniui teisę siūlyti bankroto administratorių, nenustatęs jokių bankroto administratoriaus galimą šališkumą ar suinteresuotumą liudijančių aplinkybių, skyrė pareiškėjo bankroto administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Įvertinęs pateiktą administravimo išlaidų pagrindimą, laikė, kad nurodyta 793,76 Eur suma yra pagrįsta ir protinga (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
13. Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį jo būtiniems poreikiams tenkinti, tai, kad jis sutiko, jog kas mėnesį jam būtų skirta 100,00 Eur suma pragyvenimui, bei įvertinęs tai, kad suinteresuoti asmenys nepaneigė pareiškėjo būtiniausiems poreikiams būtinos lėšų sumos, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos patvirtino pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą – 100,00 Eur.
14. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo šiuo metu gaunamas pajamas (179,89 Eur per mėnesį), atlyginimą bankroto administratoriui (793,76 Eur nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo) bei būtinųjų išlaidų poreikį (100,00 Eur per mėnesį), tai, kad pareiškėjas neturi kitų išlaikomų asmenų, pareiškėjo finansinė padėtis gali pagerėti, kadangi pats pareiškėjas nurodo, jog, pagerėjus jo sveikatos būklei, stengsis padengti turimus įsiskolinimus kreditoriams, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog kreditoriaus reikalavimai realiai nebus tenkinami. Teismas darė išvadą, jog iškėlus pareiškėjui bankroto bylą bus pasiekti FABĮ tikslai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo A. Š. pareiškimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalį. Teismas pažeidė šio įstatymo nuostatas, kadangi iškėlė bankroto bylą asmeniui, kuris yra nesąžiningas. Teismas taip pat netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kadangi nepagrįstai nevertino pareiškėjo veiksmų, kaip pareiškėjo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi A. M..
1.2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas visą laikotarpį nuo paskolos gavimo nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriumi A. M., tame tarpe ir teismo nurodytu paskutiniu 3 metų laikotarpiu. Pareiškėjas dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2020 m. gruodžio 11 d., todėl teismas, vertindamas 3 metų laikotarpį, nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki susirgimo 2018 m. rugpjūčio mėn., nedėjo jokių pastangų, kad susirastų darbą ir gražintų skolą. Be to pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali dirbti ir gauti pajamas, kadangi daug žmonių gaudami senatvės pensiją dirba ir gauna pajamas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad pagrindą priežastiniam ryšiui tarp asmens nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad asmuo, tapęs faktiškai nemokus, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti, arba įsidarbinti didesnes nei šiuo metu gauna pajamas užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais.
1.4. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, kadangi darydamas išvadą, kad pareiškėjas yra sąžiningas nevertino, kad pareiškėjas pateikdamas duomenis apie patiriamas išlaidas, nuslėpė mokamus komunalinius mokesčius, telefono išlaidas, kas patvirtina, kad pareiškėjas pateikdamas duomenis apie turtinę padėtį buvo nesąžiningas. Iš gautų rašytinių įrodymų apie mokamus pareiškėjo komunalinius mokesčius ir pareiškėjo nurodytas išlaidas, seka, kad pareiškėjo išlaidos yra didesnės negu gaunama senatvės pensija, todėl šios faktinės aplinkybės pagrindžia suinteresuoto asmens teiginius, kad pareiškėjas nuslėpė duomenis apie turimas santaupas ar gaunamas pajamas. Todėl teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą
Atsiliepimas
16. Pareiškėjas A. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantas atskirojo skundo pagrindu keliamas prielaidas interpretuoja priešingai byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kuriuos remiantis įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 185 str. pagrindu objektyviai ir tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Visų pirma, teismas, įvertindamas pareiškėjo A. Š. šioje civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie jo turtinę padėtį, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog pareiškėjas yra sąžiningas ir nemokus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prieduose Nr.4-8 detalizuoti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė visus jo turtinę padėtį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie įrodo jo nemokumo būseną ir sąžiningumą.
16.2. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokias konkrečias tariamai nelegalias pajamas pareiškėjas gauna ir tariamai jas slepia, - CPK 178 str. nuostata įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tačiau kaip liudija šios bylos duomenys, tokių įrodymų apeliantas byloje nėra pateikęs, dėl ko, darytina pagrįsta išvada, jog apelianto atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad teismas tariamai nevertino, jog pareiškėjas pateikdamas duomenis apie turtinę padėtį buvo neva nesąžiningas, nes jis tariamai nuslėpė savo gaunamas pajamas arba santaupas, yra visiškai nepagrįstas ir priešingas tikrovei, kurią patvirtina byloje jau minėtų rašytinių įrodymų visetas.
16.3. Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje apeliantas tendencingai laikėsi nuomonės, jog pareiškėjas tariamai galėjo dirbti laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki susirgimo onkologine liga 2018 m. rugpjūčio mėn., be to, ir šiuo metu sirgdamas progresuojančia onkologine liga neva gali dirbti, nepaisant ir papildomos aplinkybės, kad yra senyvo amžiaus ir gauna senatvės pensiją. Vis dėlto, atsikirsdamas į šiuos apelianto nepagrįstus argumentus, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad onkologinės ligos specifika pasireiškia tuo, kad ši liga skirtingai nei elementarios kitos ligos (gripas, sloga ir 1.1.), pasireiškiančios spontaniškai, yra lėtinio pobūdžio, kuomet asmuo visiškai netenka jėgų, jaučia silpnumą, blogumą ir kitus simptomus ir kurios tikslus diagnozavimas užima pakankamai ilgą laiko tarpą. Taigi, šios esminės faktinės aplinkybės, sutinkamai su CK 1.5 str. įtvirtintais protingumo ir sąžiningumo principais, pagrindžia faktą, jog apie 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos, pareiškėjas negalėjo dirbi dėl objektyviųjų sveikatos esminio pablogėjimo priežasčių, dėl ko jį laikyti tariamai nesąžiningu, kaip tai savo atskirajame skunde teigia apeliantas, būtų visiškai nepagrįsta ir neteisinga.
16.4. Ginčijant apelianto atskirajame skunde keliamas prielaidas dėl pirmosios instancijos teismo tariamai nepagrįsto pareiškėjo veiksmų kaip sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi A. M., nevertinimo, pažymėtina, jog suinteresuoto asmens A. M. grindžiamas pareiškėjo veiksmų, atliktų nuo 2009 m. balandžio 30 d., tariamas nesąžiningumas, nepatenka į terminą, už kurį turi būti patikrintas ir vertintinas pareiškėjo sąžiningumas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas minėtinu 3 metų laikotarpiu būtų atlikęs kokius nors nesąžiningus veiksmus ar sudaręs nesąžiningus sandorius. Byloje esantis Swedbank AB sąskaitos išrašas už laikotarpį 2009 m. balandžio 30 d. – 2021 m. sausio 13 d. patvirtina faktą, jog pareiškėjas pagal savo finansines galimybes kas mėnesį mokėjo preliminariai po 29 Eur A. M., tokiu būdu iš dalies vykdydamas savo prievolę kreditoriaus atžvilgiu. Be to, vykdant priverstinį išieškojimą per antstolį, pareiškėjas buvo suradęs pirkėją jo turtui įsigyti 5 000 Eur, tokiu būdu užbaigiant kilusį ginčą taikiai šios piniginės sumos ribose, kas rodo pareiškėjo pastangas nenusišalinti nuo prievolės įvykdymo abipusio kompromiso būdu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytinas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nesąžiningų pareiškėjo veiksmų laikotarpiu būtent nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d., dėl kurių jis būtų tapęs nemokus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria buvo tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sąlygų fizinio asmens bankroto bylai iškelti
19. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
20. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.
21. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas buvo skolingas apeliantui – 36 192,36 Eur, antstoliui R. S. – 5 296,31 Eur vykdymo išlaidų. Iš viso pareiškėjo prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 38 099,01 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (16 050 Eur). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina, dėl ko ši aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai.
Dėl ginčo esmės
22. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, šį nesutikimą iš esmės grindžia pareiškėjo nesąžiningumu, kuris, apelianto nuomone, laikytinas pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teigia, jog teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kadangi nepagrįstai nevertino pareiškėjo veiksmų, kaip pareiškėjo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su apeliantu.
23. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
24. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
25. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2020 m. gruodžio 21 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.
26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas paduodamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė iš esmės visą reikšmingą informaciją apie skolos susidarymo aplinkybes, jo turtinę padėtį. Aplinkybė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, o sąskaitos išrašas patvirtina tuo laikotarpiu iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas bei pareiškėjo atliekamus mokėjimus, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nevertintina kaip pareiškėjo nesąžiningumas, kadangi apelianto nurodomi pareiškėjo veiksmai atlikti daugiau nei prieš trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo veiksmai, atlikti laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., ženkliai įtakojo pareiškėjo nemokumą, byloje nėra (CPK 178 str.).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016).
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
29. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas, vertindamas 3 metų laikotarpį, nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki susirgimo 2018 m. rugpjūčio mėn., nedėjo jokių pastangų, kad susirastų darbą ir grąžintų skolą. Be to pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar pareiškėjas dėl sveikatos būklės negali dirbti ir gauti pajamas, kadangi daug žmonių gaudami senatvės pensiją dirba ir gauna pajamas.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai apie pareiškėjo neveikimą siekiant atkurti mokumą (susirasti geriau apmokamą darbą, vengiant dirbti), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas galėjo padaryti tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, sveikatos būklę, darbo patirtį, šeimyninę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu siekiant gauti didesnes pajamas, bylos duomenimis nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes, kad pareiškėjas yra pensinio amžiaus, nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. serga onkologine liga, ir todėl jam faktiškai yra apsunkintos galimybės susirasti apmokamą darbą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai susiję su pareiškėjo pensiniu amžiumi bei darbingumu atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasinaudojimas valstybės nustatytomis socialinėmis garantijomis negali savaime būti laikomas kaip nesąžiningas elgesys.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirajame skunde nurodomus argumentus, kad teismas darydamas išvadą, jog pareiškėjas yra sąžiningas nevertino, kad pareiškėjas pateikdamas duomenis apie patiriamas išlaidas, nuslėpė mokamus komunalinius mokesčius, telefono išlaidas, kas patvirtina, kad pareiškėjas pateikdamas duomenis apie turtinę padėtį buvo nesąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad duomenų, jog pareiškėjas turėtų santaupų ar pajamų iš nelegalios veiklos nėra pateikta, be to, pareiškėjas savo reikmėms negalėtų skirti daugiau lėšų, nei jo gaunamos pajamos. Pažymėtina, jog tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
32. Be to, pažymėtina, kad apeliantui nurodžius galimai nesąžiningus pareiškėjo veiksmus, tačiau nepaaiškinus, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjo nemokumą, o tik abstrakčiai juos nurodžius ir iškeliant tam tikrų abejonių, tačiau jų nemotyvuojant, nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.
33. Byloje nustatytos bei apelianto nepaneigtos faktinės aplinkybės, jog, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagrindine pareiškėjo nemokumo priežastimi buvo 2009 m. sausio 13 d. apelianto pareiškėjui suteikta 90 000 Lt (26 065,80 Eur) paskola. Apeliantas nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad minėta skola apeliantui susidarė dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo kitos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas būtų negalimas.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog pareiškėjo veiksmai, atlikti apelianto atžvilgiu 3 metų laikotarpiu, skaičiuotinu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumui.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 str. 9 p.).
36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadija, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.