Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lenkijos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė

1. E. S. S. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenį, t. y.: tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir savo gyvenamosios vietos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. birželio 25 d. 21.53 val. laikė „A“ kategorijos ginklams priskirtiną sprogmenį – pramoninės gamybos „F-1“ tipo rankinę granatą, skirtą gyvosios jėgos ir objektų naikinimui / žalojimui, su 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) – užtaisu, kol šis sprogmuo buvo rastas ir paimtas Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK policijos pareigūnų.

II. Byloje ištirti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. S. iš esmės savo kaltę pripažino, parodė, kad turi pomėgį vaikščioti su metalo ieškikliu, tokiu pomėgiu užsiima jau aštuonerius metus, tačiau pirmą kartą rado tokį daiktą, kuris, pasirodo, yra granata. Tai, kad tai granata, suprato iš filmuose matytos medžiagos, tačiau pažymėjo, kad pats jokiais ginklais nesidomi ir neturi noro jų turėti. Rastą granatą paėmė kaip metalą. Paaiškino, kad ją teko iškasti iš žemės (apie 10 cm gylio), su savimi turėjo kastuvėlį. Kasant negalvojo, kad tokioje vietoje gali būti Antrojo pasaulinio karo palikimas. Patikslino, kad granatos radimo vieta – už (duomenys neskelbtini) tarp bendrijos sodų link upės. Matėsi, kad ten kažkada namas stovėjo, dabar ten ariamas laukas. Iškasus granatą, ją parsinešė namo su kitais metalais. Apžiūrėjo, jo nuomone, tai buvo nepavojingas daiktas, kadangi filmuose rodydavo, kad žmonės ištraukia blokadą, sprogdiklį ir tik tada granata sprogsta, o joje, kaip suprato, sprogdiklio jau nebuvo. Apie radinį informacijos neieškojo, pasidėjo ir galvojo gal į kokį muziejų nuvežti, tačiau konkrečiu muziejumi nepasidomėjo, kadangi praėjo tik savaitė nuo jos suradimo. Paaiškino, kad 2024 m. birželio 25 d. buvo įsiaudrinęs, nes vykusio čempionato metu lietuviai ir lenkai pralaimėjo, buvo pavartojęs alkoholio, be to, susipyko ir su sūnumi, kadangi šis už draugui suremontuotą dviratį nesutiko jam atiduoti sužvejotos lydekos, todėl kilo konfliktas su sutuoktine, kuriai pagrasino granata (t. y., jog trenks sūnui granata per galvą), bet grasinimas buvo tik perkeltine prasme, pažymi, kad nėra kėlęs rankos. Sutuoktinė išsigando ir išbėgo. Ji apie granatą sužinojo iš sūnaus, sūnui jis pats ją parodė. Sutuoktinė iškvietė pareigūnus, kurie paprašė parodyti granatą. Granata buvo laikoma ūkiniame pastate, uždaryta, niekas prie jos neturėjo priėjimo, pareigūnai ją nufotografavo ir iškvietė specialistus. Tik vėliau jam tapo žinoma, kad granatoje dar buvo likę trotilo. Jeigu šią aplinkybę būtų žinojęs, šio daikto nebūtų nešęs namo, o iš karto būtų pranešęs policijai. Atsakydamas į teismo klausimus parodė, kad rastos granatos nevalė, nes ji buvo beveik ant paviršiaus. Per aštuonerius metus yra radęs daug įvairiausio metalo, daug vokiškų monetų, rastą metalą atiduodavo į metalo supirkimo punktą. Anksčiau jokių ginklų nėra turėjęs ir (ar) laikęs, nes yra už pasaulį be ginklų. Atsakydamas į prokurorės klausimą patikslino, kad granatą rado birželio viduryje, jos korpusas nebuvo pažeistas, sprogdiklio nebuvo, negalvojo, kad jos viduje esama sprogstamos medžiagos, nes manė, kad ta medžiaga būna tik pačiame sprogdiklyje. Jo manymu, radinys buvo nepavojingas. Atsakydamas į gynėjo klausimus kaltinamasis nurodė, kad paimdamas granatos kevalą, nežinojo, kad jame trotilas. Akcentavo, kad granatą pasiėmė tik kaip metalą, neišskyrė iš kitų renkamų daiktų ir tik parnešus namo ir apžiūrėjus, pamanė, kad galėtų sudominti muziejų, todėl ją pasidėjo atskirai.

3. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. S. parodė, kad 2024 m. birželio pradžioje jis su metalo ieškikliu, ieškodamas metalo, vaikščiodamas po laukus, esančius už sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, link (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) rajone, ir žemėje rado rankinę granatą. Rankinė granata buvo sena, mano, kad galėjo būti likusi nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jis rastą rankinę granatą apžiūrėjo, pamatė, kad rankinė granata be sprogdiklio, korpusas pažeistas nebuvo. Jis žino, kad rankinė granata susideda iš sprogdiklio, metalinio korpuso. Kokia medžiaga yra užpildyta granata, nežino, nes jokiais ginklais nesidomi. Jam patiko rastos granatos išorė, todėl jis ją ir pasiėmė. Kadangi granata jau buvo be sprogdiklio, jis pagalvojo, kad ji nepavojinga ir nesprogs. Tai, kad rankinė granata gali būti užpildyta didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu, jis net nepagalvojo. Kadangi rankinė granata buvo be sprogdiklio, jis ją pasiėmė kaip suvenyrą, nežinodamas, kad jos viduje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – trotilas. Kadangi granata buvo be sprogdiklio, jis pagalvojo, kad ji yra nukenksminta, nepavojinga, kad jau nesprogs. Apie tai, kad laukuose rado sprogmenį, policijai nepranešė. Rastą rankinę granatą dviračiu parsivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pasidėjo ją ūkiniame pastate ant lentynos. Galvojo apie granatos atidavimą į muziejų, parsineštą rankinę granatą jis parodė ir savo dvylikos metų sūnui D. Rankinę granatą sūnui parodė kaip savo radinį, kurį rado metalo ieškikliu. Apie tai, kad rankinė granata yra sprogmuo ir kad gali būti pavojinga, sūnui jis neaiškino. Savo sutuoktinei A. rankinės granatos jis nerodė, tik pasakė, kad rado rankinę granatą ir ją parsinešęs pasidėjo ūkiniame sandėliuke. 2024 m. birželio 25 d. vakare, namuose, tarp jo ir sutuoktinės A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams sutuoktinė, be kita ko, pasakė, kad jis ūkiniame pastate laiko sprogmenį – rankinę granatą. Dėl to, kad jis rado, parsigabeno į namus ir laikė ūkiniame pastate sprogmenį – rankinę granatą, jis labai gailisi. Šiuo metu jau suvokė, kad apie rastą sprogmenį turėjo pareigą pranešti policijai (b. l. 59–60, 68–69).

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad jiedu su E. S. S. yra susituokę, tačiau jau apie dvejus metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ji gyvena namų, esančių (duomenys neskelbtini), namo pirmame aukšte, o E. – namo antrame aukšte. E. turi įsigijęs metalo ieškiklį ir laukuose ieško metalo, senovinių monetų. Kur E. laiko rastus daiktus, nežino. 2024 m., tikslaus laiko neprisimena, iš sūnaus sužinojo, kad E. turi rankinę granatą. Kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis E. rado granatą, nežino. Sūnus jai pasakė, kad tėtis granatą laiko ūkiniame pastate. Ji E. klausė, ar jis nebijo laikyti granatos, į tai jai E. atsakė, kad granata neužtaisyta. Kadangi E. jai pasakė, kad granata neužtaisyta, tai ji pagalvojo, kad granata yra tik kaip metalas, nekenksminga ir policijai apie taip pat nepranešė. Ji pati granatos nematė. 2024 m. birželio 25 d. tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas. Ji iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad E. ūkiniame pastate laiko granatą. E. pats policijos pareigūnams parodė, kur laiko rastą granatą (b. l. 32–33).

5. Iš Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK RS tyrėjo 2024 m. birželio 26 d. tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei dėl galbūt rasto sprogmens matyti, jog 2024 m. birželio 25 d. 21.18 val. buvo gautas A. S. pranešimas apie tai, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyras grasino jai ir dvylikos metų vaikui. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pasitiko A. S. kartu su sūnumi, ji nurodė, kad namuose neblaivus sutuoktinis E. S. S. sukėlė konfliktą, kurio metu grasino susidoroti, jog užmuš bei dės sūnui į kaktą granatą, o jai granatą kiš į užpakalį ir susprogdins. Paklausus, ar sutuoktinis E. S. S. namuose turi ginklų ar nelegaliai laikomų sprogmenų, A. S. atsakė, kad nežino, nes nėra mačiusi, o mažametis sūnus pasakė, jog tėvas ūkiniame pastate turi granatos korpusą, kurį jam rodė maždaug prieš savaitę laiko. Minėtu adresu namo kieme sutiktas neblaivus (0,91 promilių neblaivumas) E. S. S. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl sūnaus sugautos žuvies, o dėl granatos susprogdinimo jis pasakė tik juokaudamas. Paklausus E. S. S., ar jis turi ir laiko civilinėje apyvartoje draudžiamus be leidimo laikyti ginklus ar sprogmenis, jis atsakė, kad neturi. Pareikalavus parodyti galbūt turimą granatą, E. S. S. parodė namo kieme esančio ūkinio pastato vienoje iš patalpų ant lentynos padėtą aprūdijusį daiktą, panašų į rankinės granatos korpusą. E. S. S. nurodė, kad maždaug prieš savaitę galbūt rankinės granatos korpusą rado ir iškasė laukuose (duomenys neskelbtini), netoli „(duomenys neskelbtini)“ sodų, metalo ieškikliu ieškodamas senienų, ir, parsinešęs ją namo, laikė ūkiniame pastate. Dėl rasto panašaus į sprogmenį daikto buvo informuotas budėtojas bei įvestas planas „Skydas“. Į įvykio vietą atvykę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ specialistai daiktą, panašų į rankinės granatos korpusą, paėmė pristatymui į Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybą tyrimui. Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje buvo atliktas pavojaus rizikos vertinimas ir E. S. S. suformavus smurto artimoje aplinkoje orderį jis iš namų buvo iškeldintas (b. l. 28).

6. Iš 2024 m. birželio 25 d. – 2024 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (su fotolentele) matyti, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sklypo šiaurės–vakarų pusėje, pastatytas ūkinis pastatas, prie kurio vakarinės dalies prijungta mūrinė priestato dalis. Pietinėje ūkinio pastato pusėje – ketverios durys, pro kurias patenkama į atskiras ūkinio pastato patalpas. Ūkinio pastato pietinėje pusėje, žiūrint nuo rytų pusės, tai yra nuo gyvenamojo namo pusės, esančios pirmos ir trečios durys užrakintos pakabinamomis spynomis, antros durys uždarytos, o ketvirtos durys atidarytos. Atidarius trečias duris, matomas patalpoje pastatytas medinis darbastalis, ant kurio pridėta įvairių įrankių bei kitų daiktų. Už darbastalio, prie vakarinės sienos, pastatyta lentyna, kurios trečioje lentynoje už metalinės cilindro formos dėžutės padėtas aprūdijęs daiktas, galbūt rankinės-skeveldrinės granatos „F-1“ korpusas, kurios sprogdiklio korpuso ertmė užpildyta žemėmis. Rastasis daiktas paimtas ir supakuotas į policijos paketą Nr. HB5580765 (b. l. 20–26).

7. 2024 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2122257-24 nustatyta, jog: 1) tirti pateikta rankinė granata yra „A“ kategorijos ginklams priskirtinas sprogmuo – pramoninės gamybos „F–1“ tipo rankinė granata, skirta gyvosios jėgos ir objektų naikinimui / žalojimui. Šio tipo granatos yra užpildytos apie 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT); 2) tirti pateikta rankinė granata naudojimui, tai yra komplektavimui su sprogdikliu ir sprogdinimui, yra tinkama, tačiau pateiktos būklės granatą panaudoti kaip rankinę granatą nėra galimybės, kadangi granata pateikta be sprogdiklio (b. l. 40–42).

8. 2024 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2122257-24 surašiusiam specialistui Tomui Kungiui buvo pateiktas klausimas – kodėl minėtoje išvadoje nurodytas tik sprogstamosios medžiagos (trotilo) kiekis, būnantis paprastai šio tipo granatose, ir ar granatoje rasta sprogstamoji medžiaga – trotilas – yra tinkamas sprogdinimui ? Specialistas Tomas Kungys nurodė, jog šio tipo „F-1“ granatos gamykliškai būna užpildytos būtent tokiu (apie 60 g) sprogstamosios medžiagos kiekiu. Tirti pateikta granata buvo be išorinių (kiaurinių) pažeidimų, o viduje buvęs sprogdiklio lizdas su popieriniu apsauginiu įdėklu taip pat buvo nepažeistas. Todėl ir nurodytas toks sprogstamosios medžiagos kiekis. Granata buvo demontuota (perpjauta) ir buvo įsitikinta, kad sprogstamosios medžiagos netrūksta. Cheminio tyrimo metu nustatyta, kad granata yra užpildyta sprogstamąja medžiaga – trotilu, tai leidžia tvirtinti, kad granatoje esanti sprogstamoji medžiaga – trotilas – yra tinkama naudoti. Sprogstamoji medžiaga, esanti granatoje, – trotilas – sprogdinimui tinkama (b. l. 46).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teismo išvados

9. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

10. To paties BK 253 straipsnio 2 dalyto numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

11. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Didelė sprogstamoji galia – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas specialisto atlikto tyrimo metu, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus medžiagos pobūdį, sudėtį, kiekį ir kt. (žr. pvz., kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2013).

16. 2024 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadoje (Nr. IBPS-V-2122257-24) nustatyta, jog: (1) tirti pateikta rankinė granata yra „A“ kategorijos ginklams priskirtinas sprogmuo – pramoninės gamybos „F–1“ tipo rankinė granata, skirta gyvosios jėgos ir objektų naikinimui / žalojimui. Šio tipo granatos yra užpildytos apie 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT); (2) tirti pateikta rankinė granata naudojimui, tai yra komplektavimui su sprogdikliu ir sprogdinimui, yra tinkama, tačiau pateiktos būklės panaudoti granatą kaip rankinę granatą nėra galimybės, kadangi granata pateikta be sprogdiklio (b. l. 40–42).

18. Kaip jau minėta, BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017, 2K-77-489/2022). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-202/2014; 2K-7-386-746/2015; 2K-202-303/2017; 2K-201-1073/2018).

19. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors kaltinamasis E. S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog rastą granatą, kuri buvo jau be sprogdiklio, paėmė ir savo namuose laikė tik kaip radinį (suvenyrą), neįtardamas, kad jos viduje apskritai esama sprogstamosios galios medžiagos (trotilo), manydamas, kad ji nepavojinga. Tačiau, kaip matyti iš kitų baudžiamosios bylos duomenų (liudytojos A. S. parodymų, tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių), E. S. S., net ir nesidomėdamas bei neturėdamas jokių specialių žinių apie ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir (ar) sprogstamąsias medžiagas, akivaizdžiai suvokė rasto ir namuose laikyto daikto (rankinės granatos) reikšmę ir šiuo daiktu galimas sukelti pasekmes. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad 2024 m. birželio 25 d. kilusio konflikto metu būtent šiuo daiktu (granatos susprogdinimu) pagrasino savo namiškiams (sutuoktinei ir nepilnamečiui sūnui), dėl to ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Taigi pagal šias byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad E. S. S. vis dėlto turėjo pakankamai nuovokos ir bent jau bendrais bruožais suprato į namus parsinešto ir laikyto radinio pobūdį, t. y. suprato, kad jo radinys – rankinė granata – turi savybę sprogti, ir ją, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė, kol pateikė atvykusiems policijos pareigūnams, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

20. Teismas pažymi, kad sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų (kaip ir šaunamųjų ginklų) tinkamumas naudoti pagal tiesioginę paskirtį yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 253 straipsnyje, sudėties požymis. Tuo atveju, kai disponuojama netinkamu naudoti šaunamuoju ginklu, sprogmeniu ar sprogstamąja medžiaga, nekeliamas pavojus BK 253 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektui – visuomenės saugumui. Taigi kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnį nusikaltimo dalyko, kuriuo buvo neteisėtai disponuojama, tinkamumas naudoti turi būti nustatytas taip, kad dėl šios aplinkybės nekiltų pagrįstų abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-689/2021).

21. Be to, kaip minėta, didelė sprogstamoji galia – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas specialisto atlikto tyrimo metu, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus medžiagos pobūdį, sudėtį, kiekį ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-487/2021).

22. Baudžiamosios bylos įrodymais – specialisto išvada (Nr. IBPS-V-2122257-24) – buvo nustatyta, jog tirti pateikta rankinė granata yra „A“ kategorijos ginklams priskirtinas sprogmuo – pramoninės gamybos „F–1“ tipo rankinė granata, o šio tipo granatos būna užpildytos apie 60 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – trotilu (TNT) (išvados 1. punktas). Tačiau minėtoje išvadoje buvo nustatyta ir tai, kad pateiktos būklės tyrimui pateiktą granatą panaudoti kaip rankinę granatą nėra galimybės, kadangi ji pateikta be sprogdiklio (išvados 2 punktas) (b. l. 40–42). Šią išvadą surašiusiam specialistui pateikus papildomą klausimą, pastarasis nurodė, kad tirti pateikta granata buvo demontuota (perpjauta) ir buvo įsitikinta, kad sprogstamosios medžiagos (trotilo) joje netrūksta, be to, sprogstamoji medžiaga, esanti granatoje, – trotilas – sprogdinimui tinkama (b. l. 46).

23. Sprogstamoji medžiaga – tai sprogimui atlikti skirtas cheminis junginys ar jų mišiniai, kurie, paveikti išorinio poveikio (trinties, šilumos, smūgio, kibirkšties ir kita), gali staigiai išskirti didelį energijos kiekį (Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 2 straipsnio 24 punktas).

24. Taigi nors tirti pateikta rankinė granata pateiktos būklės sprogdinimui ir buvo netinkama dėl sprogdiklio nebuvimo, tačiau specialisto nustatyta, kad joje esanti sprogstamoji medžiaga (trotilas, kurios kiekis 60 g) sprogdinimui naudoti tinkama. Tačiau, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad rankinėje granatoje rastas trotilas identifikuotas kaip didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga, šiuo atveju neleidžia akivaizdžiai nuspręsti dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, dalyko požymių nustatymo. Tokia išvada darytina visų pirma įvertinus tai, kad minima rankinė granata (su nustatytu trotilo kiekiu) buvo vienintelis kaltinamojo laikytas nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, dalykas, jokiais kitais daiktais, patenkančiais į inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykų ratą, kurių apyvarta ir kontrolės priemonės būtų nustatytos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kaltinamasis nedisponavo. Antra, baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad grėsmė visuomenės saugumui žmonių gyvybei ar sveikatai galėtų būti siejama ir su kaltinamojo galimybe iš rastos rankines granatos išgauti ir panaudoti sprogstamąją medžiagą ir (ar) atitinkamai pasigaminti savadarbį sprogmenį. Šiuo aspektu įvertintini specialisto paaiškinimai, kad tirti pateikta granata buvo be jokių išorinių (kiauryminių) pažeidimų, todėl, siekiant įsitikinti joje esančiu sprogstamosios medžiagos kiekiu, granata buvo demontuota – perpjauta (b. l. 46). Byloje nėra jokių duomenų, kad pats kaltinamasis būtų siekęs rastą granatą dėl joje buvusio trotilo demontuoti ir (ar) daryti kokias nors intervencijas į šios granatos korpusą, priešingai, viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis nuosekliai tvirtino įsitikinimą, kad jo rasta granata sprogstamosios apskritai jau galios nebeturi. Taigi baudžiamosios bylos įrodymai neduoda pagrindo prieiti prie neabejotinos išvados, kad kaltinamajam, kuris neturi specialaus išsilavinimo, nėra susipažinęs su disponavimo minėtos kategorijos daiktais teisiniu reglamentavimu ir atitinkama teismų praktika, vien pagal rastos rankinės granatos dydį, pobūdį ir kitas jos savybes buvo žinoma, jog jo laikomame sprogmenyje (granatoje) yra būtent didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga (60 g trotilo).

25. Įvertinus išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, turi būti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai (lot. „in dubio pro reo“), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad E. S. S. žinojo ir suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko rankinę granatą, turinčią būtent didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų kiekį, kaip nurodyta jam inkriminuotame kaltinime.

26. Taigi baudžiamojoje byloje neginčytinais įrodymais nepagrindus ir nenustačius E. S. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jis suprato, kad jo radinys – rankinė granata – yra ginklas (sprogmuo) ir ją, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė. Teismas laiko nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis:

tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir savo gyvenamosios vietos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. birželio 25 d. 21.53 val. laikė „A“ kategorijos ginklams priskirtiną sprogmenį – pramoninės gamybos „F-1“ tipo rankinę granatą, skirtą gyvosios jėgos ir objektų naikinimui / žalojimui, su 60 g sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) užtaisu, kol šis sprogmuo buvo rastas ir paimtas Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK policijos pareigūnų.

27. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Atsižvelgiant į šio nutarimo nuostatas, yra formuojama ir kasacinio teismo praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-696/2017, Nr. 2K-P-1/2014).

28. Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, į tai, kad E. S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinime, teismas sprendžia, kad pripažinus jį kaltu pagal švelnesnę to paties baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jam buvo reiškiamas kaltinimas, dalį, jo teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeista nebuvo, taip pat nebuvo peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255 ir 256 straipsniai).

IV. Bausmės skyrimas

29. Asmeniui skiriama bausmė turi atitikti ir teisingumo bei proporcingumo reikalavimus. Teismas, skirdamas konkrečią bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis).

30. E. S. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę (BK 253 straipsnio 1 dalis). Vertinant E. S. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas mano, kad jis yra gerokai mažesnis nei tipinio šios rūšies nusikaltimo pavojingumas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog E. S. S. savo veiksmais nesiekė sukelti grėsmės visuomenės saugumui, tačiau grėsmė šiam teisiniam gėriui (visuomenės saugumui) siejama ne tik su neteisėtu nusikalstamos veikos dalyko laikymu pas patį asmenį, bet ir su galimybe jam patekti kitiems žmonėms, galintiems jį panaudoti. Taigi, nors neteisėtas rankinės granatos su sprogstamąja medžiaga laikymas ir yra pavojingas ir visuomenėje nepriimtinas veiksmas, tačiau tokio veiksmo pavojingumas akivaizdžiai yra daug mažesnis nei rūšinis šio nusikaltimo pavojingumas. Atsižvelgtina ir į E. S. S. charakterizuojančius duomenis. Byloje E. S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. S. veikos padarymo metu buvo neteistas, yra vedęs, augina ir išlaiko nepilnametį sunų, dirba (pagal įgytą ir šiuo metu galiojanti verslo liudijimą) (b. l. 76–77, 81–85). Skiriant bausmę, įvertintina, kad E. S. S. iš esmės pripažino savo neteisėtus veiksmus (neigė tik supratęs savo pavojingos nusikalstamos tiesioginės veikos pobūdį (tiesioginės tyčios egzistavimą), tačiau vis dėlto padėjo tyrimui išsiaiškinti svarbias bylos aplinkybes, atvykusiems policijos pareigūnams jis pats parodė laikytą sprogmenį, kuris buvo nepaslėptas, laikomas ūkinėse patalpose, nuosekliai paaiškino sprogmens radimo ir laikymo aplinkybes bei tai, kad pats rasto sprogmens neperdavė teisėsaugos institucijoms dėl siekio jį pateikti muziejui, o ne siekiant juo pasinaudoti ateityje nusikalstamai pasinaudoti. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad E. S. S. skirtina laisvės apribojimo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 48 straipsnis), vietoj intensyvios priežiūros visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant kaltinamąjį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

31. Kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

32. Kaltinamajam 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–74), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, naikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

33. 2024 m. lapkričio 8 d. bylai buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2024-11079 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, iš kurios matyti, kad už gynėjo teisinės pagalbos paslaugas apskaičiuota bendra 134,51 Eur suma (b. l. 114–116).

34. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2A-12-697/2021, 17 punktas). E. S. S. atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (b. l. 103–104). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl objektyvių priežasčių, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. S. (E. S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. S. S. paskirti laisvės apribojimo 1 (vieniems) metams bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nepriteisti iš nuteistojo E. S. S. valstybei 134,51 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis proceso dalyvių per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.