Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B., D. A. ir M. K. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteisti:

A. B. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose;

M. K. – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimą per šešis mėnesius atlyginti UAB „Kerida“ nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

D. A. – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimą per šešis mėnesius atlyginti UAB „Kerida“ nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio pagrindu ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D. A. ir M. K.

A. B. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 253 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

D. A. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 253 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

M. K. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 253 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteistas A. S., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K., A. B. ir D. A. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su A. S., neturėdami leidimo, 2009 m. nuo sausio 15 d. 18.08 val. iki sausio 16 d. 22.39 val. Kaune, S. Žukausko g. 39 namo rūsyje (sandėliuke), iš gesintuvo, magnio drožlių bei salietros pagamino didelės sprogstamosios galios sprogmenį – savadarbį neskeveldrinį, ne mažesnį kaip 0,8 kg pagal trotilo ekvivalentą, sprogstamosios medžiagos užtaisą, kurį iki 2009 m. sausio 18 d., maždaug 21.00 val., ten pat ir laikė, o 2009 m. sausio 18 d., apie 21.30 val., atgabenę netoli namo Kaune, Garšvės gatvėje 70N, susprogdino, taip visuotinai pavojingu būdu tyčia sunaikino 2717,42 Lt vertės UAB „Kerida“ turtą.

Be to, M. K., A. B. ir D. A. nuteisti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su A. S., 2009 m. sausio 18 d., apie 21.30 val., atgabenę pagamintą savadarbį neskeveldrinį, ne mažesnį kaip 0,8 kg pagal trotilo ekvivalentą, sprogstamosios medžiagos užtaisą netoli namo Kaune, Garšvės g. 70 N, jį susprogdino, taip visuotinai pavojingu būdu tyčia sunaikindami UAB „Kerida“ 2717,42 Lt vertės turtą – vagonėlį, kuriame buvo sumontuota darbo laiko apskaitos sistema bei kompiuteris.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį be pakeitimų, arba pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam už kiekvieną nusikalstamą veiką ir subendrintą galutinę bausmę, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų A. B., D. A. ir M. K. kasacinius skundus atmesti.

Prokuroras nurodo, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nuosprendyje atsakyta į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, o nuteistojo D. A. teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo nekonkretūs, nepagrįsti ir neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė specialistą, iš naujo išsamiai analizavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo surinktus duomenis, motyvuotai išdėstė duomenų pakankamumo klausimą ir motyvavo nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Šis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų versija, jog jie iš anksto negalėjo numatyti ir nenumatė pagaminto sprogmens galingumo bei galimos materialinės žalos dydžio, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, paneigta byloje esančių duomenų visetu: nuteistųjų A. S., D. A., liudytojų N. J. ir A. S. parodymais, specialisto išvada, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, įvykio vietos apžiūros protokolų turiniu, byloje nustatytais duomenimis, kad sprogmens gaminimui panaudotas apie 1 kg medžiagų kiekis, kad sprogmens panaudojimui parinkta vieta po statybininkų vagonėliu, rodo, jog nuteistųjų sumanymas buvo nukreiptas ne pasigrožėti fejerverko vaizdu, o realiai pamatyti sprogmens griaunamąją galią. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad specialisto išvada ir paaiškinimai dėl panaudotos sprogstamosios medžiagos galios, jog susprogdintas didelės sprogstamosios galios užtaisas, yra motyvuoti ir suprantami, juos patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kad visiškai sunaikintas statybinis vagonėlis, sulankstytos vagonėlio konstrukcijos metalinės sijos, visiškai sunaikintas sprogmeniui panaudotas metalinis gesintuvas ir ekspertai negalėjo nustatyti sprogmens konstrukcijos, liudytojų N. J., A. S. parodymai apie sprogimo galingumą. Prokuroras pažymi, kad didelė sprogstamoji galia yra vertinamasis požymis, kuriam nustatyti reikalingos specialistų ar ekspertų išvados, didelės sprogstamosios galios sprogmeniu gali būti pripažintas sprogmuo, užpildytas inicijuojančiojo ar brizantinio poveikio sprogstamąja medžiaga, taip pat sprogmuo, kurio energijos išsiskyrimo laikas po išorinio poveikio yra labai (ypač) trumpas, ir kad teismų praktikoje, vertinant sprogstamąsias medžiagas, nesivadovaujama detonacijos greičiu. Detonacija – tai sprogimo plitimas sprogstamojoje medžiagoje, o jos greitis – tai laikas, per kurį susprogsta nustatyto ilgio sprogstamosios medžiagos juosta, suteikus jai sprogdinimo impulsą viename iš jos galų. Po sprogimo, o ypač savadarbių sprogmenų, nelieka jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti ir apskaičiuoti konkretų detonacijos greitį. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato ir aiškino veikų padarymo metu galiojusio 2003 m. sausio 28 d. Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo prasmę ir atskiras nuostatas, iš esmės skirtas komercinei veiklai reguliuoti. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įstatyme pateikta sprogmenų klasifikacija netaikoma įtaisams, specialiai pagamintiems sprogimui sukelti esant tam tikroms sąlygoms, bei sprogdinimo priemonėms klasifikuoti. Tai reiškia, kad šio įstatymo 6 straipsnio nuostatos negali būti taikomos vertinant sprogmens galią BK 253 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. nustatant brizantinės sprogstamosios medžiagos galią pagal detonacijos greitį. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sukritikavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginius dėl pagamintos sprogstamosios medžiagos pavojingumo vertinant tokias aplinkybes, kad sprogmeniui pagaminti panaudotos medžiagos yra legaliai parduodamos, buityje asmeniniam naudojimui leidžiamos, visuotinai taikomos ir paplitusios bei pavieniui nepavojingos, ir padarė išvadą, kad šios aplinkybės neturi jokios reikšmės sprendžiant veikos juridinio įvertinimo klausimą. Prokuroras pažymi, kad Jungtinių Tautų organizacijos ekspertų komiteto sudarytame pavojingų medžiagų sąraše, būtent 1-os pavojingumo klasės (sprogstamųjų) medžiagų sąraše, nurodyti: amonio nitratas, amonio nitrato trąšos. Iš to išplaukia, kad ir paminėtos buityje naudojamos medžiagos, priklausomai nuo jų kiekio, gali būti naudojamos gaminant didelio galingumo sprogmenis, nors jų detonacijos greitis yra sąlyginai nedidelis (palyginus šias medžiagas su tokiomis sprogstamosiomis medžiagomis kaip trotilas ar heksogenas, kurių detonacijos greitis yra didesnis). Be to, prokuroras pabrėžia, kad buvo sprogdinamos ne pavienės medžiagos, o galutinis produktas, t. y. padarytas sprogmuo, kuris buvo užpildytas pagaminta sprogstamąja medžiaga. Dėl to prokuroras daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų ir nuteistųjų veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Tai pat prokuroras pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio nuostatų pagrindu. Pagal teismų praktiką, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-435/2008 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visuma, nesudaro pagrindo išvadai, kad už padarytą veiką kasatoriui D. A. paskirta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Kasatoriaus skunde argumentams dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo jam pagrįsti nurodytos aplinkybės nėra tokios, kurias teismai galėtų vertinti kaip išimtines.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. B., D. A. ir M. K. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 253 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Nuteistieji buvo kaltinami pagal BK 253 straipsnio 2 dalį tuo, kad pagamino, laikė, gabeno ir susprogdino didelės sprogstamosios galios sprogmenį – savadarbį neskeveldrinį, ne mažesnį kaip 0,8 kg pagal trotilo ekvivalentą, sprogstamosios medžiagos užtaisą.

Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nurodęs, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatytas sprogmeniui gaminti panaudotų medžiagų kiekis, kad sprogmuo buvo savadarbis, pagamintas sumaišius legaliai parduodamas ir buityje asmeniniam naudojimui leidžiamas medžiagas, kad pagal specialisto išvadą galima daryti prielaidą, jog panaudotos sprogstamosios medžiagos detonacijos greitis buvo sąlyginai nedidelis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog kaltinamieji pagamino didelės sprogstamosios galios sprogmenį. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar kaltinamųjų pagamintas sprogmuo didelės galios, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, reikšmingas daromoms išvadoms.

BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelė sprogstamoji galia yra vertinamasis požymis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai sprogmuo pagamintas panaudojant brizantinio poveikio sprogstamąsias medžiagas, jo sprogstamoji galia įvertinama atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir sprogstamosios galios atitiktį konkrečiam trotilo kiekiui (pagal trotilo ekvivalentą). Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimą, dar kartą apklausęs specialistą V. B., padarė motyvuotas, išsamiai argumentuotas išvadas, kad nuteistųjų pagamintas sprogmuo buvo didelės sprogstamosios galios sprogmuo. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą, rėmėsi tuo, kad 2010 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje Nr.140-(500)-IS1-2/140-(501)-IS1-1 pripažinta, jog sprogstamosios medžiagos užtaisas atitiko ne mažesnį kaip 0,8 kg trotilo užtaisą, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog statybininkų vagonėlis bei jo gamybai panaudotos medžiagos (lentos, rąstai, skarda ir netgi metaliniai strypai) sprogimo metu buvo visiškai suniokoti, liudytojai N. J. ir A. S. patvirtino, kad sprogimo garsas buvo itin stiprus, nuo jo sudrebėjo netgi namo langai, kad specialistas V. B. abiejų instancijų teismuose davė išsamius ir motyvuotus paaiškinimus, jog sprogstamosios medžiagos detonacijos greitis nereiškia, jog buvo panaudotas mažos sprogstamosios galios sprogmuo, taip pat ir teismų praktika, pagal kurią neteisėtas disponavimas didelės sprogstamosios galios sprogmeniu pripažįstamas nustačius netgi mažesnius, nei nustatyta nagrinėjamoje byloje, sprogstamosios galios sprogmenis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2012). Konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo prasme netinkamai aiškino Lietuvos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo nuostatas, nėra pagrindo.

Dėl to kas išdėstyta, nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad kasatorių pagamintas, laikytas ir panaudotas, susprogdinant UAB „Kerida“ vagonėlį, sprogmuo buvo didelės sprogstamosios galios, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, pripažino, kad ir objektyvūs bylos duomenys, ir kiti įrodymai, t. y. netgi nuteistojo A. S. parodymai, kurie iš esmės sutampa su D. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, duomenys užfiksuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, sprogmens gaminimui panaudotų medžiagų kiekis (apie 1 kg) ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistųjų tyčia (BK 15 straipsnis) buvo nukreipta į didelės sprogstamosios galios sprogmens pagaminimą, laikymą, gabenimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, padarytų išvadų nepagrindė išsamiai ištirtų bylos aplinkybių analize ir įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies), kad, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų veikas perkvalifikuojant iš BK 253 straipsnio 1 dalies į šio straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo.

Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasatorių prašymas jį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat ir kasatoriaus D. A. alternatyvus prašymas – panaikinus nuosprendį bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, negali būti tenkinami.

Nuteistojo D. A. prašymas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, t. y. taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę (už atskiras veikas ir galutinę subendrintą bausmę), nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat atmestinas.

Kasatorius tokį savo prašymą iš esmės argumentuoja tuo, kad nuo iš lengvabūdiškumo padarytų ir didelės realios žalos nesukėlusių nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį jis nepadarė naujų nusikaltimų ir siekia gyventi laikydamasis įstatymų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 1 dalį – teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų. Byloje jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad D. A. įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatyta, pripažinti, kad bylos procesas truko nepateisinamai ilgą laiką ir dėl to taikyti D. A. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį paskiriant jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. B., D. A. ir M. K. kasacinius skundus atmesti.