Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., I. P. ir A. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo formos pakeitimo bei žalos atlyginimo, atsakovo V. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl keliamų naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme.

11. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad sūnui I. P. teikė išlaikymą 600 EUR sumos, be to, pilnametis sūnus gyvena kartu su apeliante, todėl atsakovas turi atlyginti jos suteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. birželio 5 d. 2 200 EUR sumos. Šie reikalavimai kartu su ieškiniu nepareikšti (nutarties 1 punktas). Apeliantė byloje taip pat 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą Nr. DOK-12080, kuriuo pareiškė naujus reikalavimus – priteisti sūnui I. P. išlaikymą ½ galiojančio MMA – 321 EUR periodiniais mokėjimais į jo asmeninę sąskaitą iki jo mokslų pabaigos, priteisti apeliantei iš atsakovo teikto sūnui išlaikymo atlyginimą 2 200 EUR. Nurodo, kad sūnus tapo pilnametis, nebegyvena atsakovo bute, todėl jam turi būti priteistas išlaikymas ir apeliantei turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Taip pat prašo priteisti kompensaciją už vaikams pirktus daiktus. I. P. 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą Nr. DOK-12546, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą – pusę MMA (321 EUR) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

12. Pažymėtina, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

13. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme – prašo priteisti įsiskolinimą 2 200 EUR už I. P. suteiktą išlaikymą ir priteisti šiam pilnamečiam vaikui išlaikymą. Tokį reikalavimą apeliacinės instancijos teisme pareiškė ir I. P.. Teismo vertinimu, šie prašymai reiškia naują reikalavimą tiek ieškinio dalyko, tiek jo pagrindo prasme. Naujo reikalavimo nurodymas apeliaciniame skunde reiškia, kad toks reikalavimas byloje turėtų būti sprendžiamas naujais aspektais, atsižvelgiant į nurodomas naujas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Šiam reikalavimui pagrįsti būtina rinkti įrodymus, nustatinėti jį pagrindžiančias aplinkybes, todėl toks reikalavimas turi būti aiškiai suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys įrodymai ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018, be kita ko, nuspręsta priteisti I. P. išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, tačiau šiuo atveju nei apeliantė, nei I. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį, mokant išlaikymą, iki I. P. mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir jam būtina parama.

14. Kaip minėta anksčiau, įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Reikalavimai, kuriuos apeliantė ir I. P. kelia ir jais iš esmės grindžia prašymą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš esmės yra nauji ir grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Įvertinus apeliacinio skundo, I. P. pateikto prašymo ir atsiliepimo į jį motyvus darytina išvada, kad apeliantės ir I. P. nurodytos po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsiradusios naujos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog aplinkybės yra išimtinės ir egzistuoja akivaizdus pagrindas netaikyti CPK 312 straipsnyje nustatytų ribojimų (CPK 320 straipsnis).

15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme nenagrinėja su apeliantės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 2 200 EUR sumos (CPK 312 straipsnis) ir atsisako priimti naujus reikalavimus – apeliantės 2021 m. rugsėjo 15 d. prašymą Nr. DOK-12080 dėl išlaikymo pilnamečiam sūnui ir įsiskolinimo priteisimo, I. P. 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymą Nr. DOK-12546 dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, kad apeliantės ir I. P. nurodytos aplinkybės, atsiradusios po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuriomis apeliantė ir I. P. grindžia savo poziciją dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui ir įsiskolinimo priteisimo, iš esmės gali būti pagrindas reikšti naują ieškinį ir jame kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėjami šioje civilinėje byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

16. Apeliantė pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiam vaikui A. P. priteisto išlaikymo pakeitimo nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neatsižvelgė į vaiko poreikius, infliaciją, netinkamai vertino šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apeliantė A. P. ir atsakovas V. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I.P. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. P.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5110-769/2015 nustatyta nepilnamečių vaikų I. P. ir A. P. gyvenamoji vieta su apeliante ir priteista iš atsakovo V. P. kas mėnesį po 163 EUR išlaikymas nepilnamečiams vaikams I. P. ir A. P. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015 m. kovo 18 d.) iki vaikų pilnametystės. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018 nutraukta apeliantės ir atsakovo santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir be kita, ko pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5110-769/2015 dalį dėl nepilnamečiams vaikams I. P. ir A. P. nustatyto išlaikymo dydžio ir iš atsakovo V. P. nepilnamečių vaikų I. P. ir A. P. išlaikymui priteisė po 200 EUR kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

20. Pirma, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tinkamai neatsižvelgė į teismų praktikoje nurodytą kriterijų – minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Nurodo, kad MMA dydis keičiasi, todėl tai sudaro pagrindą padidinti vaikui priteistą išlaikymo sumą. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ir abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgti į prioritetinius vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vien tas faktas, jog teismų praktikoje yra nustatytas orientacinis kriterijus – minimalioji mėnesinė alga, teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, savaime nereiškia, kad tokio dydžio išlaikymo suma, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, ir turi būti nustatyta, kadangi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

21. Antra, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, neatsižvelgė į tai, jog šiuo atveju A. P. poreikiai per trejų metų laikotarpį (nutarties 18 punktas) yra pasikeitę. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą nurodo, kad A. P. išlaikymui kas mėnesį skirtina 913,17 EUR suma, todėl iš atsakovo priteistina 400 EUR suma dukros išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktą vaiko poreikių lentelę, nustatė, kad į lentelę kas mėnesį, be kita ko, įtrauktos sumos, skirtos vaiko kambario remonto darbams (kas mėnesį 54,40 EUR), įvairi buitinė technika (JBL kolonėlė, kompiuteris, ausinės, diskai, krovikliai, atminties kortelės ir pan.) ir nurodyta, kad bendra lėšų suma, kas mėnesį skirtina A. P. išlaikymui, yra 913,17 EUR.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių – (duomenys neskelbtini) metų (nutarties 18 punktas), į tai, kad byloje nėra duomenų apie tokius vaiko poreikius, kurie reikalautų didesnės išlaidų sumos jo išlaikymui (sveikatos sutrikimai, būtini spec. lavinimo poreikiai, medikamentai ar medicininės įrangos įsigijimas ir pan.), į tai, kad lentelėje nurodytos išlaidos yra skaičiuojamos su kambario remontu bei įvairios buitinės technikos įsigijimu, nutaria, kad apeliantės nurodyta bendra išlaikymo suma – 913,17 EUR kas mėnesį, beveik viršijančiai dviejų MMA (atskaičius mokesčius) dydį, šioje situacijoje nėra pagrįsta objektyviais vaiko poreikiais. Kita vertus, iš dalies sutinkama su apeliante, jog nuo 2018 m. balandžio 11 d. (nutarties 18 punktas), tai yra per daugiau kaip trejų metų laikotarpį A. P. poreikiai padidėjo, iš pateiktoje lentelėje nurodytų duomenų matyti, jog vaikui yra būtini mokykliniai rūbai, mokslui skirtos prekės, rinkliavos į tėvų komitetą, išvykos. Kadangi tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ne tik užtikrinant minimaliuosius poreikius, bet ir užtikrinant galimybę visapusiškai vystytis (CK 3.192 straipsnis), nutaria, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog vaiko poreikiai per (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį padidėjo, neįvertino aplinkybės, jog vaikas gyvena kartu su apeliante ir jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurią netenkintas reikalavimas padidinti A. P. priteisto išlaikymo dydį, keistina.

23. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tai yra išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

24. Pirmiausia apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog šalių nepilnametis sūnus gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sulaukęs pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) turėjo šį būstą palikti atsakovo nurodymu. Teigia, kad atsakovas šį būstą šiuo metu nuomoja, gauna pajamas, tai įrodo, jog jo turtinė padėtis šiuo aspektu pagerėjo. Atsakovas nesutikdamas su šiais argumentais nurodo, kad šis turtas nėra jo nuosavybė, šis butas priklauso atsakovo sūnui iš kitos santuokos, todėl galimas nuomos faktas nereiškia, kad pajamas už sūnaus buto nuomą gana pats atsakovas, o ne buto savininkas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šiuo aspektu nesutinka su apeliante, jog minėto būsto galimas nuomos faktas iš esmės pagerino atsakovo turtinę padėti. Pirma, šis būstas nėra atsakovo nuosavybė. Šalys šio fakto neginčija, tiek apeliantė, tiek atsakovas nurodo, kad būstas priklauso atsakovo sūnui V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Antra, apeliantė neteikė jokių duomenų, jog atsakovas iš jam nepriklausančio turto gauna kokias nors pajamas, be to, prašymo dėl rašytinių duomenų išreikalavimo neteikė, tai yra iš esmės aplinkybių, kuriais grindžiamas iš nuomos gaunamų pajamų faktas, rašytiniais įrodymais neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), atsižvelgiant į tai, nutariama, kad apeliantės argumentai dėl atsakovo gaunamų pajamų galbūt nuomojant butą, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.

25. Kita vertus, iš dalies sutiktina su apeliante, jog atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi. Pirma, šalys neginčija fakto, kad šalių sūnus I. P., sulaukęs pilnametystės, nebegyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose (Nr. DOK-11812) nurodė, kad sūnus nebegyvena minėtame bute, kadangi atsakovas neturi galimybės sumokėti dviejų būstų mokesčių (už internetą, vandenį, elektrą, dujas). Antra, šiuo metu šalių sūnus gyvena kartu su apeliante, tai yra atsakovas prie šio sūnaus išlaikymo šiuo metu neprisideda. Trečia, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018, be kita ko, nuspręsta priteisti I. P. išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas neteikia duomenų, jog, sūnui sulaukus pilnametystės, toliau prisideda prie šio sūnaus išlaikymo. Ketvirta, atsakovas po santuokos nutraukimo įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose (Nr. DOK-11812) nurodė, kad minėtas turtas buvo įrengtas, pritaikytas gyvenimui, į jį buvo nuspręsta persikelti gyventi (duomenys neskelbtini) metų vasarą. Minėto nekilnojamojo turto adresas nurodytas kaip ir korespondencijos adresas atsakovo procesiniuose dokumentuose. Penkta, Atsakovas taip pat gauna senatvės pensiją ir atlyginimą, mokamą (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovo pensija padidėjo 174 EUR. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovo išlaidos būsto, vaikų išlaikymui yra sumažėjusios, o pensija yra padidėjusi, tai leidžia konstatuoti faktą, jog atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi.

26. Teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis, vaiko poreikiai yra iš esmės nepasikeitę, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies, pakeičiant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio priteisimo ir priteisiant dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. P. (V. P.) išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kas mėnesį mokant periodines išmokas po 300 EUR, išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, iki dukros pilnametystės.

27. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo kompensuoti pusę brangių pirkinių vertės, nurodo, kad įsigytos šios prekės – kompiuteris Lenovo su priedais už 645,78 EUR dukrai, kompiuteris Lenovo už 600 EUR sūnui, kraujo matavimo įranga – 19 EUR, Vaikų ligoninės stacionaro mokama palata – 48 EUR, garso kolonėlė JBL – 200 EUR, garso kolonėlė JBL Pulse – 180 EUR, mobilusis telefonas „Samsung J4“ – 150 EUR, mobilusis telefonas „Samsung A51“ – 200 EUR. Prašo priteisti pusę šios daiktų sumos, tai yra 1 021,39 EUR. Atsakovas dėl šių pirkinių kompensacijos nurodo, kad byloje nepateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog daiktai buvo nupirkti vaikams. Pažymi, kad už kompiuterį galbūt sumokėjo kitas asmuo, greičiausiai, uždaroji akcinė bendrovė „Transkontina“, todėl nėra įrodyta, kad ieškovė patyrė tokias išlaidas.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-291-969/2016). Nusprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tai yra šias aplinkybes tenka įrodyti reikalavimą teikiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką (nutarties 28 punktas), papildomo išlaikymo poreikis, šiuo atveju – daiktų įsigijimas, turi būti įvertintas jų būtinumo, tinkamumo ir išlaidų protingumo aspektu, vertintini byloje pateikti įrodymai apie faktiškai patirtas išlaidas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nepateikė duomenų dėl kompiuterių Lenovo, garso kolonėlių JBL ir mobiliųjų telefonų „Samsung“ įsigijimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų (mokėjimo nurodymų, čekių ir pan.), kurie patvirtintų, jog vaikams buvo nupirkti anksčiau išvardyti daiktai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantė pateikė kompiuterio Lenovo (506,61 EUR) ir ausinių Xiaomi (27,09 EUR) įsigijimo išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš apeliantės prašomų priteisti daiktų kompensacijos sąrašo, Xiaomi ausinės nėra įtrauktos, todėl manoma, kad minėtos ausinės skirtos apeliantės poreikių tenkinimui. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog apeliantė faktiškai įsigijo kompiuterį Lenovo už 506,61 EUR, į tai, kad karantino laikotarpiu vaikai mokėsi nuotoliniu būdu ir tam buvo būtinos informacinių technologijų priemonės, nutaria, kad minėto kompiuterio įsigijimo išlaidos šiuo atveju buvo protingos ir būtinos, todėl nutariama priteisti apeliantei iš atsakovo 253,31 EUR kompensaciją (506,61 : 2). Pažymėtina, kad dėl kitų daiktų – JBL kolonėlių, telefonų „Samsung“, papildomo kompiuterio Lenovo nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų – įsigijimo kvitų, apeliantės banko sąskaitos išrašų, patvirtinančių mokėjimo faktą, pirkimo–pardavimo sutarčių ir pan., todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, ar šių daiktų įsigijimo išlaidos buvo protingos ir būtinos, apeliantei neįrodžius daiktų įsigijimo fakto. Priešingas situacijos vertinimas reikštų teismo prielaidas, kad daiktai buvo įsigyti iš esmės nesant įrodymų, pagrindžiančių tokią aplinkybę, o be to, pažeistų priešpriešinių interesų pusiausvyros derinimo principą, priteisus iš atsakovo kompensaciją už daiktų įsigijimą, nesant ir apeliantei neįrodžius fakto, kad daiktai buvo įsigyti.

30. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo aspektu taip pat įrodinėja, kad kraujospūdžio matavimo aparato išlaidos (19 EUR), palatos išlaidos (48 EUR) buvo nebūtinos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Faktą, jog šalių dukra gulėjo ligoninėje, patvirtina (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, kad A. P. buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad vaikas skundėsi (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini). Byloje apeliantės pateikti kvitai įrodo, kad apeliantė po vaiko išrašymo iš ligoninės (duomenys neskelbtini). apmokėjo ligoninės išlaidas 2021 m. kovo 5 d. (48 EUR) ir tą pačią dieną nupirko kraujospūdžio matuoklį (19 EUR). Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, chronologinę įvykių seką, į faktą, jog vaikas minėtu laikotarpiu buvo gydomas ligoninėje, medicininiame išraše nurodytas aplinkybes, nutaria, kad šios išlaidos yra realios, pagrįstos, būtinos ir protingos, todėl pusę šių išlaidų (33,50 EUR) turi atlyginti atsakovas apeliantei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 29–30 punktuose, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, apeliantės ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant apeliantei iš atsakovo 286,81 EUR kompensaciją (253,31 + 33,50) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

32. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 153 EUR žyminis mokestis, 544,50 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 000 EUR advokato pagalbos išlaidų.

33. Atsižvelgiant į tai, kad, tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, tai yra iš dalies tenkinus apeliantės ieškinio reikalavimus dėl A. P. priteisto išlaikymo padidinimo ir kompensacijos priteisimo, laikoma, kad, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovės ieškinys patenkintas 10 procentų (visiškai atmesti reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo I. P., turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo A. P. ir iš dalies (28 procentais) tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo). Atsižvelgiant į tai, valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis) priteistina 69,75 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu atsakovo priešieškinio buvo patenkinta 75 proc. (3 iš 4 reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 750 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 11–30 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl A. P. priteisto išlaikymo padidinimo ir kompensacijos priteisimo, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliantė pateikė įrodymus, jog patyrė 450 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 000 EUR advokato pagalbos išlaidų. Nagrinėjamu atveju patenkinus 30 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (iš dalies patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo A. P. ir iš dalies (28 procentais) tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, kiti reikalavimai atmesti). Atsižvelgiant į tai, į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, valstybei iš atsakovo priteisiama 135 EUR (CPK 96 straipsnio 1 dalis) ir atsakovui iš apeliantės 700 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės A. P. apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo I. P. priteisimo palikti nenagrinėtą.

Apeliantės A. P. prašymą Nr. DOK-12080 ir I. P. prašymą Nr. DOK-12546, atsisakyti priimti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią atmestas ieškovės A. P. reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo A. P., pakeičiant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-527-512/2018 dalį dėl nepilnamečiam vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo iš tėvo V. P., pakeičiant priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo V. P. nepilnamečiam vaikui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 16 d.), iki vaiko pilnametystės. Priteistą periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės A. P. reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, ir priteisti ieškovei A. P. 286,81 EUR kompensaciją už įsigytus daiktus iš atsakovo V. P..

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P. 69,75 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovui V. P. 750 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės A. P..

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P. 135 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovui V. P. 700 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės A. P.