Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto H. L. įgalioto atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 20 d. nutarties, kuria H. L. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) H. L. nubaustas už tai, kad jis magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė) 83,870 kilometre, esančiame (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 4 d. 19 val. 29 min. vairuojant transporto priemonę, nustatytą 110 km / val. greitį viršijo 33 km / val. Važiavo 143 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) bei pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Šiais veiksmais H. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, už ką jam paskirta 145 Eur bauda, ir ANK 424 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 20 mėnesių bei konfiskuota transporto priemonės „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pinigais – 9 150 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu H. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – 900 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 20 mėnesių ir konfiskuota transporto priemonės „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pinigais – 9 150 Eur. Taip pat vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos 900 Eur baudos mokėjimas išdėstytas į 12 dalių, apmokant visą baudos sumą iki 2026 m. spalio 7 d.

2. H. L. nesutikdamas su šiuo nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui prašydamas pakeisti Institucijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 424 straipsnio 5 dalyje, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 10 mėnesių bei panaikinti automobilio rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9 150 Eur, konfiskavimą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir H. L. įgalioto atstovo advokato Daliaus Boreikos skunde nurodytą prašymą, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

H. L. įgalioto atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju H. L. paduodamas skundą apygardos teismui per savo atstovą advokatą Dalių Boreiką jame neginčija savo kaltės dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo ir už tai jam paskirtos galutinės 900 eurų dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik H. L. paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 10 mėnesių bei panaikinti automobilio rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9 150 Eur konfiskavimą arba šią sumą sumažinti iki minimaliai įmanomos vertės. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus administracinis nusižengimus pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. O ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti, kai tokia teisė atimta, padarymą pakartotinai. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Ir už ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju H. L. Institucijos nutarimu už ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą nubaustas galutine 900 eurų dydžio bauda bei jam paskirta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 20 mėnesių bei konfiskuota transporto priemonės „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pinigais – 9 150 Eur.

Dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

9. Apeliaciniame skunde atsižvelgiant į aplinkybes, kad H. L. savo kaltę nuo pat pradžių pripažino, labai gailėjosi, nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė ne piktybiškai, o labiau iš būtinybės, paskirtą baudą sumokėjo bei naujų administracinių nusižengimų nepadarė, prašoma skirtą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą nuo 20 mėnesių sutrumpinti iki 10 mėnesių.

11. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje įsakmiai ir nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.

12. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakydamas dėl prašomo taikyti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo nuo 20 mėnesių iki 10 mėnesių detaliai įvertino H. L. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, paties pažeidėjo asmenybę bei motyvuotai atsakęs į visus skundo argumentus pagrįstai šio prašymo netenkino. Su tuo visiškai sutinka ir apygardos teismas, kadangi byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė poveikio priemonė pažeidėjui turėtų būti švelninama.

13. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

14. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad nenustačius sunkinančių aplinkybių ir nustačius vieną H. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtent kaltės pripažinimą ir galėjimąsi, jam buvo nustatyta mažesnė už vidurkį specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė, t. y. 20 mėnesių. Todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes, kaip to nori skundo autorius, apygardos teismas neturi pagrindo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad H. L. per 5 metų laikotarpį teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai, iš viso administracine tvarka baudas 60 kartų, pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, beveik visos administracinės nuobaudos vis dar galioja, o prieš šių administracinių nusižengimų padarymą jam jau du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2025 m. balandžio 12 d. ir nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 12 d. Dar viena byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Taip pat po nagrinėjamo atvejo praėjus vos daugiau nei dviem savaitėms, t. y. 2025 m. kovo 21 d. H. L. vėl vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir viršijo leistiną greitį, ko pasėkoje jam specialioji teisė – teisės vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2025 m. liepos 8 d. iki 2027 m. kovo 7 d. O tai apelianto necharakterizuoja, kaip asmens preciziškai besilaikančio įstatymų reikalavimų, priešingai rodo, jog jis sistemingai bei šiurkščiai pažeidėja teisės normų reikalavimus. 2025 m. gruodžio 24 d. padarytas naujas administracinis nusižengimas susijęs su pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę nevykdymu paneigia skundo argumentą, jog naujų administracinių nusižengimų po Institucijos 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo H. L. nėra padaręs. Nors skunde teigiama, kad būtinybę vairuoti automobilį šiuo atveju lėmė aplinkybės, jog sugedusiam bendrovės „(duomenys neskelbtini)” sunkvežimiui H. L. vežė detales, tačiau tai nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki prašomų 10 mėnesių. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, puikiai žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam atimta jau ne kartą, tačiau vis tiek pasirinko veikti neteisėtai, todėl turi prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes, kurios su kiekvienu pažeidimu negali lengvėti. Akivaizdu, kad visais atvejai būtinybę vairuoti H. L. bando pateisinti nurodydamas vis kitas to priežastis, dėl to pagrįstai apylinkės teismas jo paaiškinimus vertino, kaip deklaratyvius bei nesudarančius pagrindo švelninti kilsiančius padarinius. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už pakartotinį vairavimą neturint tam teisės numatęs ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei nustatęs konkrečias jo ribas, neabejotinai vertino nusižengimo pavojingumą ir siekė ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Todėl nei baudos sumokėjimas, nei kitos aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo trumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą H. L..

15. Akcentuotina, kad kiekvienas H. L. vairavimas neturint tam teisės negali būti pateisinamas Institucijos neveiklumu ar vertinamas, kaip tęstinė veika, vienu metu traukiant jį administracinėn atsakomybėn už visus policijos registre automatiniais greičio matavimo prietaisais fiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kadangi visi H. L. administraciniai nusižengimai yra atlikti atskiru laiku, kiekvienu atveju priimant naują sprendimą vairuoti transporto priemonę neturint tam teisės ir turi savarankišką objektyviąją bei subjektyviąją sudėtį. Todėl dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats H. L., nes jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra proporcingi kylančioms neigiamos pasekmėms, apie kurias asmuo yra informuojamas iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16. Vadovaujantis ANK 640 straipsniu Institucija gali, bet neprivalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą, todėl nesutiktina su skundo argumentais, jog apylinkės teismas tapo šališku ir ėmėsi Institucijos veiksmų pateisinimo. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (ANK 39 straipsnis). Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas manydami, jog policijos pareigūnai po kelis kartus 7 mėnesių laikotarpiu vis bausdami H. L. administracine tvarka peržengė jiems suteiktus įgaliojimus, vilkino procesą ir piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Dėl to nei apylinkės teismas, nei apygardos teismas policijos veiksmų vertinimo nagrinėjamu atveju nesiima ir šių skundo argumentų plačiau nevertina.

17. Neabejotina, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas atsilieps H. L. socialiniam gyvenimui ir sukels tam tikrus nepatogumus. Tačiau, visas šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ar buvo žinomos ir inkriminuoto (pakartotinio) administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio H. L. nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Tačiau atsižvelgiant į tai, vien H. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.

18. Aukštesnio teismo vertinimu, apelianto padaryti pakartotiniai administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, padarytų nusižengimų skaičius ir jų pobūdis rodo pažeidėjo neatsakingą požiūrį į KET laikymąsi, o anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė. Esant tokioms aplinkybėms, pritardamas apylinkės teismo pozicijai aukštesnis teismas konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik palikus galioti paskirtą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 20 mėnesių, šio termino trumpinti iki prašomų 10 mėnesių taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

19. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis).

20. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę tik tuomet, kai šis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

21. H. L. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis laikomas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Institucija nustačiusi faktą, jog minėtas automobilis yra parduotas M. K. iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens H. L. išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 9 150 Eur. Dėl to ginčo nėra, todėl apygardos teismas toliau pasisako tik dėl skunde išdėstytų prašymų susijusių su turto konfiskavimu, kuris už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nėra privalomas ir numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė.

22. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Nors apeliaciniame skunde H. L. atstovas advokatas prašo panaikinti automobilio rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9 150 Eur konfiskavimą arba vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažinti automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą iki minimaliai įmanomos vertės. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

23. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys aptarti šios nutarties 14 punkte bei plačiai išanalizuoti skundžiamoje nutartyje patvirtina, kad H. L. anksčiau padaryti nusižengimai, taip pat įvykdyti ir aptariamu atveju (2025 m. kovo 4 d.) nebuvo epizodiniai ar atsitiktiniai. Nors skunde tvirtinama, kad dalis nusižengimų yra tik jo, kaip įmonės vadovo, prisiimta teisinė atsakomybė už bendrovėje dirbančių užsieniečių vairuotojų padarytas veikas, todėl pastarojo kaip „šiurkštaus pažeidėjo“ neapibūdina, tačiau akcentuotina, kad apeliantas aplinkybių, jog visus administracinius nusižengimus susijusius būtent su transporto priemonių vairavimu neturint teisės jas vairuoti padarė pats, neginčija. Iš byloje esančio Institucijos 2025 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo taip pat matyti, jog tiriant šį įvykį bei administracinio nusižengimo bylą dėl 2025 m. vasario 26 d. užfiksuoto analogiško nusižengimo iš informacinės sistemos (POLIS) paimta H. L. nuotrauka buvo palyginta su pažeidimų metu užfiksuotomis nuotraukomis ir nustatyta, kad administracinių nusižengimų padarymo metu transporto priemonę AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent H. L.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Taigi, H. L. to nepadaręs dabar turi prisiimti visus iš to išplaukiančius neigiamus padarinius.

24. Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino H. L. administracinius nusižengimus padarytus 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 12 d., kadangi transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pardavė 2025 m. kovo 7 d., todėl nėra atsakingas už administracinius nusižengimus, padarytus šia transporto priemone po jos pardavimo. Vis tik akcentuotina, kad abi baudas H. L. yra sumokęs, o tai patvirtina, kad šia transporto priemone apeliantas aktyviai naudojasi ir akivaizdu, jog sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra tik fiktyvi, nes kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol yra registruotas būtent H. L. vardu, o ne pirkėjo M. K.. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, jog parduotas automobilis jau nebebus niekada naudojamas pažeidimams daryti, todėl jo vertės ar dalies pakartotinis konfiskavimas nebepasieks numatytų tikslų.

25. Apygardos teismas vertina kritiškai ir skundo argumentą, kad šiuo atveju paskirta 900 Eur bauda ir 2025 m. birželio 17 d. teismo nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas to paties automobilio 6000 Eur turto dalies vertės konfiskavimas, jau pasiekė savo tikslą, nes H. L. sumokėjęs visas paskirtas sumas, laikėsi teisių atėmimo reikalavimų ir nustojo daryti pažeidimus. Kaip jau minėta, 2025 m. gruodžio 24 d. H. L. padarė naują administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje bei aukščiau aptartus 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 12 d. nusižengimus. Ir nors šie pažeidimai nėra susiję su teisių atėmimo reikalavimų nesilaikymu, tačiau visgi neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir rodo, jog ankščiau taikytas dalinis automobilio vertės konfiskavimas pageidaujamų elgesio pokyčių neužtikrina.

26. Tai, kad H. L. dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – kils tam tikri finansiniai sunkumai, savaime nedaro šios priemonės per griežta, neproporcinga arba kaip kitaip neadekvačia, kadangi neigiami bet kokio teisės pažeidimo padarymo padariniai yra laikytini logišku ir proporcingu neteisėto pažeidėjo elgesio rezultatu. Pažymėtina, kad H. L. ne tik dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių reisų vairuotoju, ekspeditoriumi ir gauna 1 075 Eur darbo užmokestį, bet yra ir šios įmonės vadovas, taip pat mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi ne vieną sunkiasvorę transporto priemonę su puspriekabėmis ir tai neabejotinai generuoja papildomas pajamas H. L., kaip vieninteliam šios įmonės akcininkui. Tuo tarpu Baltarusijos Respublikos pasienyje susiklosčiusi situacija dėl sulaikytų transporto priemonių jau seniai yra išspręsta. Ir nors H. L. sutuoktinė šiuo metu nedirba, pats apeliantas jokio nekilnojamo turto neturi, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog tai neatspindi tikrosios administracinės atsakomybėn traukiamo asmens finansinės padėties.

27. Akivaizdu, jog ankstesnės piniginės baudos ir taikytos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas), taip pat dalinis transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas nebuvo pakankamos sulaikyti H. L. nuo naujų pažeidimų darymo. Juo labiau, kad H. L. jau anksčiau buvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, todėl neabejotinai suvokė kuo rizikuoja vairuodamas neturint teisės to daryti. Be to pakartotinis administracinių nusižengimų susijusių su transporto priemonės vairavimu neturint tam teisės bei naudojant tą pačią transporto priemonę reikalauja ir vis griežtesnio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės vertinimo, o ne priešingai administracinio poveikio priemonės netaikymo, todėl sutiktina su skundžiame sprendime padaryta išvada, jog tik konfiskavimus visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

28. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo padarymo metu buvusi ir bylos nagrinėjimo metu esama šeiminė, darbinė ir finansinė padėtis, jo elgesys po nusižengimų padarymo nėra išimtinės aplinkybės švelninti atsakomybę ir panaikinti H. L. taikytą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą arba išieškoti tik dalį konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024). Šiuo atveju tekinus skundą ir panaikinus automobilio rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą arba sumažinus ją iki minimaliai įmanomos vertės, teisinės atsakomybės poveikis H. L. būtų tik formalus ir minimalus bei prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, taip pat sudarytų prielaidas formuoti suvokimą, jog darant analogiškus administracinius nusižengimus egzistuojančios aplinkybės sudarys prielaidas visais atvejais H. L. švelninti atsakomybę.

29. Taigi, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog H. L. už pakartotinį administracinį nusižengimą pagrįstai paskirta papildoma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Tokia priemonė, apygardos teismo nuomone, nėra perteklinė, yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui bei H. L. asmenybei.

30. Aukštesnysis teismas atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. L. įgalioto atstovo advokato Daliaus Boreikos skundo netenkina ir skundžiamą teismo nutartį bei Institucijos nutarimą palieka galioti be pakeitimų, kaip teisėtus ir pagrįstus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto H. L. įgalioto atstovo advokato Daliaus Boreikos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.