Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ ieškinį atsakovui T. A. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

2. Atskiruoju ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Teismo nutartimi įpareigoti atsakovą T. A. sugrąžinti ieškovei DNSB „Smiltelė“ visą dokumentaciją, perduotą UAB „A. G.“, nes ieškovės valdymo organai negali veikti pagal paskirtį, tai yra atstovauti bendrijos narius, atsiskaityti su rangovais ir tiekėjais, vykdyti bendrijoje dirbančių samdomų darbuotojų kontrolę, organizuoti bendrijos valdymo organų susirinkimus, priimti komercinius pasiūlymus, skirtus bendrijos veiklai normalizuoti. Skundo argumentai:

4.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio dalykas pernelyg nutolęs nuo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

4.2. Iš kitų teismuose nagrinėjamų bylų yra aišku, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bendrijai bus daroma žala.

4.3. Neaišku, kas įmonėje yra atsakingas už įmonės dokumentų tvarkymą ir saugojimą, likvidavus įmonę, nebebus subjekto turinčio turtinę teisę į atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

2. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

3. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

4. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Byloje nėra ginčo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, tačiau pažymėtina, kad į klausimus ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir ar yra pagrindas juos tenkinti, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuojama teismų praktika, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Taigi, net ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis taip pat ir ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

6. Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 085,19 Eur dydžio tiesioginių nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 5 085,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, jokie kiti materialieji reikalavimai atsakovui nėra keliami. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas įpareigoti atsakovą T. A. sugrąžinti ieškovei DNSB „Smiltelė“ UAB „A. G.“ perduotą DNSB „Smiltelė“ dokumentaciją yra pernelyg nutolęs nuo nagrinėjamos bylos dalyko, todėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgus į pareikštą materialinį reikalavimą ginčo byloje, taikymas prieštarautų ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principams. Be to, ieškovė nenurodė ir byloje nėra duomenų, kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, galimai tenkinančio ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

7. Be to, pažymėtina, kad teismui tenkintus ieškovės prašymą ir pritaikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, atsakovas jos realiai įvykdyti negalėtų, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės dokumentacija perduota audito įmonei, atsakovas neturi DNSB „Smiltelė“ dokumentacijos, nėra bendrijos pirmininkas, todėl jis negali ir neturi gauti DNSB „Smiltelė“ audito išvados bei dokumentacijos iš audito įmonės.

8. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas pagrįstai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

9. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.