- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1399-115/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07630-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Suinteresuotas asmuo
- P. P., T. P.
- Pareiškėjas
- UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų P. P. ir T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo vykdomąjį dokumentą (b.l. 15) dėl 12 594,95 Lt išieškojimo iš skolininko P. P. išieškotojo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (išieškotojas) UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti vykdymo procese skolininkui P. P. priklausančio turto, kuris yra bendroji su T. P. jungtinė nuosavybė, dalį: nustatyti, kad skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais tvarką; nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis T. P. gaunamo darbo užmokesčio. Paaiškino, kad P. P. skola yra asmeninė ir neturi būti išieškoma iš T. P. priklausančios turto dalies (b.l. 1-3).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškimą tenkino, nustatė, kad skolininkui P. P. ir jo sutuoktinei T. P. priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); P. P. naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa, plane pažymėta indeksu Nr. 63-7, o T. P. naudojasi šio buto patalpa su balkonu, plane pažymėta Nr. 63-6; buto patalpos, plane pažymėtos indeksais Nr. 63-1, 63-2, 63-3, 63-4, 63-5, 63-8 ir buto priklausinys – rūsys - yra bendro naudojimo patalpos ir jomis bendraturčiai naudojamos bendrai; P. P. ir T. P. bendrai naudojasi negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad skolininkui P. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės T. P. gaunamo darbo užmokesčio. Iš P. P. ir T. P. teismas lygiomis dalimis pareiškėjo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ naudai priteisė 510 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 27,80 Lt pašto išlaidų (b.l. 95-99).
Teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centro“ duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruota nuo 1993-09-08 T. P. vardu 1993-07-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 24-25). Nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1994-06-13 įregistruota T. P. vardu 1994-05-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 26-27). Santuokos liudijimas (b.l. 46) patvirtina, kad P. P. ir T. P. santuoka buvo sudaryta 1992-05-28, taigi, minėtos pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos po santuokos sudarymo.
Suinteresuoti asmenys nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė (CK 3.88 str., 1969 m. SŠK 21 str.). Dėl to laikytina, kad prašomas padalinti nekilnojamasis turtas bei sutuoktinės T. P. gaunamas po santuokos sudarymo darbo užmokestis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str., 1 d. 1 p., 5 p.). Prezumpcijos, kad sutuoktinių dalys yra lygios, suinteresuoti asmenys taip pat nepaneigė. Prieštaravimų dėl prašomos nustatyti naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos suinteresuoti asmenys nepareiškė.
Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui reikalavimo nenukreipti išieškojimo į paskutinį būstą CPK 593 str. nustatyta tvarka, išieškomų sumų prigimtis neatitinka CPK 663 str. 4 d. numatytų kriterijų ir teismui nepateikti įrodymai, kad suinteresuoti asmenys priskirtini socialiai remtiniems. Dėl to aplinkybė, jog butas yra vienintelė sutuoktinių gyvenamoji patalpa, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Be to, šioje vykdymo stadijoje dar nėra realiai vykdomas išieškojimas iš tam tikro turto - išieškojimo nukreipimo į būstą klausimas vykdymo procese sprendžiamas laikantis įstatyme numatyto išieškojimo nukreipimo eiliškumo.
Teismas konstatavo, kad kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų nekilnojamasis turtas, dėl kurio pareiškė reikalavimus šioje byloje išieškotojas, nėra įregistruotas registre kaip šeimos turtas. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtą sąžiningumo prezumpciją. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sandorio sudarymas (šiuo atveju – vekselio pasirašymas) prieštaravo šeimos interesams (CK 3.85 str. 3 d.). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorius neturi teisės nukreipti išieškojimo į sutuoktiniams priklausantį butą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuoti asmenys P. P. ir T. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjo reikalavimo nustatyti turto dalis vykdomojoje byloje; pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra asmeninė T. P. nuosavybė ir iš jos negali būti atskirta dalis P. P. skolos išieškojimui; nustatyti, kad pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., o taip pat pagal CK 3.109 str. 3 d. T. P. negali būti pripažinta atsakovu pagal turtines prievoles, atsiradusias dėl išieškotojo naudai pasirašyto P. P. vekselio; nustatyti, kad antstolis neturi teisės iš gaunamo skolininko sutuoktinės T. P. darbo užmokesčio vykdyti išieškojimus P. P. skolų padengimui; nustatyti, kad skolininkui – suinteresuotam asmeniui P. P. priklauso ½ negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); netenkinti išieškotojo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jo reikalavimai šioje byloje yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja tikrovei (b.l. 104-108).
Paaiškina, kad turtas, kuriame pareiškėjas siekia nustatyti skolininko turto dalį yra asmeninė T. P. nuosavybė. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad butas įgytas po santuokos sudarymo, tačiau už asmenines T. P. lėšas, gautas pardavus jai nuosavybės teise priklausiusį iki santuokos įgytą butą Grigiškėse. Teismas nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį liudytojos N. K., kuri gali paaiškinti, kodėl butas Grigiškėse buvo parduotas vėliau nei įgytas dabartinis butas. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 197 str. 2 d. Aplinkybę, jog T. P. aiškiai išreiškė savo valią butą įgyti asmenine nuosavybės teise patvirtina tai, kad buto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė tik T. P., o ne abu sutuoktiniai kartu. P. P. ginčo bute savo gyvenamąją vietą deklaravo tik 2004 m., kai pardavė jam nuosavybės teise priklausiusius butus. Vekselio pasirašymo aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti, kad šiuo atveju neatsiranda solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles. P. P. buvo priverstas pasirašyti vekselį ir tokiu būdu garantuoti, kad UAB „Banseka“ skola bus sumokėta, tik dėl to, kad pareiškėjas grasino atjungti elektrą UAB „Banseka“ sandėliams ir administraciniam pastatui. Šių aplinkybių neginčijo ir pareiškėjas, pripažindamas, kad išieškoma skola yra asmeninė P. P. prievolė. Kadangi ginčo butas yra šeimos turtas, tai į jį negali būti nukreiptas išieškojimas, kadangi P. P. vekseliu perėmė UAB „Banseka“ skolą, o tai visiškai nesusiję su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja jos interesams.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad buto kaina sumokėta dar prieš pasirašant buto pirkimo – pardavimo sutartį. N. K. liudijimas būtų itin nepatikimas, kadangi akivaizdu, jog ji negalėtų objektyviai ir sąžiningai prisiminti visų sutarties sudarymo aplinkybių, vykusių prieš 18 metų. Apeliantų pateiktas N. K. paaiškinimas yra gautas ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl jis negali būti prijungtas prie bylos ir/ar būti įrodymu šioje byloje (CPK 172-175 str.). VĮ „Registrų centras“ išraše nėra žymos, kad ginčo butas P. P. sutuoktinei T. P. priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl buto pirkimo – pardavimo sutarties įforminimas bei P. P. gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybės nepaneigia, kad ginčo butas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Išieškojimas yra vykdomas tik P. P. atžvilgiu, todėl ir prašoma teismo nustatyti skolininkui priklausančią buto dalį, kad išieškojimas būtų vykdomas tik iš skolininkui priklausančio turto. Viešame registre ginčo butas nėra registruotas kaip šeimos turtas ir apeliantai nepateikė jokių pagrįstų ir leistinų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo, kaip kreditoriaus, sąžiningumą ar patvirtinančių skolos prieštaravimą šeimos interesams. Vekselis, kurio pagrindu vykdoma vykdomoji byla, yra nenuginčytas ir galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad byloje yra kilęs ginčas dėl prezumpcijos, kad turtas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, taikymo. Apeliantai teigia, kad byloje esantys įrodymai, N. K. parodymai patvirtina, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra asmeninė T. P. nuosavybė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantai T. P. ir P. P. santuoką sudarė 1992-05-28 (b.l. 46). Nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), T. P. vardu įregistruota 1993-09-08. Registracijos pagrindas 1993-07-13 pirkimo pardavimo sutartis (b.l. 24-25).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.), todėl sprendžiant apeliantų turto teisinį režimą yra taikomos 2000 m. CK normos.
Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši taisyklė preziumuota CK 3.87 str. 1 d. Ji gali būti nuginčyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vien sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 2 d.).
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).
Apeliantai aplinkybę, jog ginčo butas, nepaisant fakto, kad buvo įgytas santuokos metu, yra asmeninė T. P. nuosavybės įrodinėja tuo, kad butas buvo įgytas už T. P. asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, o ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo įforminta būtent T. P. vardu. Taip pat paaiškina, kad P. P. ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo tik 2004 m. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. apibrėžta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybės teise turtas yra pripažįstamas tais atvejais, kai sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tokią šios normos formuluotė suponuoja, jog siekiant pripažinti ginčo butą asmenine T. P. nuosavybe būtina nustatyti juridinių faktų viseta, o būtent tai, kad butas buvo įgytas iš asmeninių T. P. lėšų,
Iš byloje pateiktų sutarčių matyti, kad T. P. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 1993 m. liepos 23 d. (b.l. 44). Ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 1993 m. liepos 13 d. (b.l. 45). Abiejose sutartyse numatyta, kad pinigus už perkamą turtą pirkėjas pardavėjui yra sumokėjęs prieš pasirašant sutartį. Į bylą pateiktas N. K. raštas neginčijimai nepatvirtina, jog T. P. už ginčo butą sumokėjo tik pinigais, gautais pardavus jai nuosavybės teise priklausiusį butą (CPK 185 str.), ar kad šalys būtų susitariusios dėl kitokių mokėjimų terminų nei numatyta butų pirkimo – pardavimo sutartyse. Svarbu tai, kad buto pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aiškiai išskirta, kad butą T. P. įgyja asmeninėn nuosavybėn, nors pagal 1993 m. liepos 23 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas matyti, kad perkant – parduodant asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ši aplinkybė būdavo privalomai nurodoma. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo butas bylos šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi apeliantai nepaneigė įstatyme nustatyto sutuoktinių turto bendrumo principo. Faktas, jog P. P. ginčo buto gyvenamąją vietą deklaravo tik 2004 m., įrodomosios reikšmės šiuo atveju neturi, nes asmens faktinė gyvenamoji vieta nuo deklaruotosios gali skirtis, juolab, kad patys apeliantai pripažįsta, kad turėjo dar kelis butus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nenagrinėjamas klausimas ar skolininko P. P. sutuoktinė yra solidarioji skolininkė, nes pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl šiuo atveju apeliantų argumentai dėl solidariosios sutuoktinių prievolės yra teisiškai nereikšmingi.
Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-610-653/10 palikti nepakeistą.