Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-490-459/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-29
Bylos Nr.: e2-490-459/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00389-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Raimonda Andrulienė (pirm.)
Atsakovas: Lietuvos centrinės, R. G., "Lietuvos centrinė kredito unija", Bankrutavusi Pajūrio kredito unija
Ieškovas: J. G.
Trečiasis asmuo: Klaipėdos

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos

Civilinė byla Nr. e2-490-459/2020Proceso Nr. 2-57-3-00389-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant Nometai Merkevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. B.,atsakovės Lietuvos centrinės kredito unijos atstovui J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. G., bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai ir Lietuvos centrinei kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Klaipėdos 7-ojo biuro notarė V. J. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. 2019-08-30 pateikė teismui patikslintą ieškinį, o 2019-11-26 dar vieną patikslintą ieškinį atsakovams R. G., bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai ir Lietuvos centrinei kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais J. G. vardu R. G. pasirašytus su atsakove bankrutavusia Pajūrio kredito unija 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011-09-06 hipotekos lakštą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 29-255/2017 atsakovė R. G. buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens (ieškovės J. G.) vardu paėmė 216 000 Lt paskolą iš Pajūrio kredito unijos savo naudai ir jos nenumatė grąžinti, imituodama, kad paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) / būsto remontui“.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Siekdama užtikrinti paskolos grąžinimą daug mažesnės vertės nekilnojamuoju turtu, J. G. nežinant ir jos vardu J. G. išduoto įgaliojimo pagrindu atsakovė R. G. nupirko žemės sklypą ir pateikė atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai prašymą išduoti 216 000 Lt (62 557,92 Eur) paskolą neva „sodybos paskirties pakeitimui (statybai)“. Kadangi atsakovė R. G. nenumatė paskolos grąžinti, pateiktame prašyme ji nurodė neteisingus duomenis apie ieškovės J. G. pajamas, po to J. G. vardu pasirašė su bankrutavusia Pajūrio kredito unija 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas prieš tai J. G. vardu įsigytas žemės sklypas ir kuriame buvo nurodyta melaginga žemės sklypo vertė – 310 000 Lt, nors atsakovei R. G. buvo žinoma, kad tikroji žemės sklypo vertė yra daug mažesnė.

1.3. Atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai 2011 m. rugsėjo 7 d. perdavus atsakovei R. G. grynaisiais 216 000 Lt (62 557,92 Eur), ji šiais pinigais disponavo savo nuožiūra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palūkanų, organizavo palūkanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimą nedidelėmis sumomis, tokiu būdu R. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 62 532,22 Eur Pajūrio kredito unijos piniginių lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus atsakovės R. G. apeliacinį skundą.

1.5. Kadangi 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis Nr. 11-00058 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštas ieškovės vardu buvo sudaryti apgaule, neketinant sukurti teisinių pasekmių ieškovei J. G., todėl anksčiau nurodytus sandorius prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio l dalį ir CK 1.91 straipsnio 1 dalį.

1.6. Akcentavo, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių prejudicinės galios CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Nors teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje.

1.7. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 buvo sprendžiamos 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties Nr. 11-00058 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakšto sudarymo teisėtumo aplinkybės. Atsakovė R. G. baudžiamojoje byloje savo kaltę neigė ir teigė, jog ji veikė išimtinai neperžengdama civilinių teisinių santykių ribų ir nenaudojo apgaulės bei siekė sukurti paskolos santykius ieškovei. Teismai konstatavo priešingas aplinkybes, kad paskola nebuvo paimta sodybos remontui, paskolos nebuvo ketinama grąžinti, daug mažesnės rinkos vertės žemės sklypas buvo įkeistas neketinant užtikrinti didelės paskolos grąžinimo, o paskolos pinigų ieškovei atsakovė R. G. neperdavė, bet panaudojo juos išimtinai savo poreikiams. Taip pat nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palūkanų, o palūkanų mokėjimą ir paskolos dengimą imitavo mokėdama nedidelėmis sumomis. Todėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 yra nustatyti faktai, kurie šioje byloje laikytini prejudiciniais (CPK 182 str. 3 p.).

1.8. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 buvo nustatyta, kad atsakovė R. G. iš tiesų paskolą įformino ieškovės vardu tik todėl, kad pati turėjo įsiskolinimų ir savo vardu naujos paskolos nebūtų gavusi. Nors R. G. baudžiamojoje byloje tvirtino, kad paskolą ėmė dukros J. G. verslui, tačiau teismai nustatė, kad byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog būtų buvę atlikti kokie nors veiksmai kuriant kaimo turizmo verslą. Be to, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė J. G. nesidomėjo turizmo verslo vykdymu, kad tai buvo tik jos mamos R. G. sumanymas, o ji pati nieko apie tai nežinojo, taip pat nustatyta, kad J. G. nieko nežinojo ir apie žemės sklypo pirkimą bei jo įkeitimą. Aplinkybę, kad R. G. neturėjo tikslo paskolos panaudoti pagal paskirtį turizmo verslui vykdyti, patvirtina faktas, jog R. G. neneigė didelę dalį paskolos, t. y. 80 000 Lt, iš karto panaudojusi savo asmeniniams įsiskolinimams padengti, o dalį lėšų panaudojo gyvenamojo būsto remontui. Be to, iš gautos paskolos lėšų ir pradžių buvo mokamos paskolos ir palūkanų grąžinimo įmokos. Taip pat R. G. neneigė, kad būtent ji surado žemės sklypą, kurį pirko dukros J. G. vardu, todėl jai neabejotinai buvo žinoma tikroji žemės sklypo vertė (už žemės sklypą buvo sumokėta 1 500 Lt).

1.9. Visuma nurodytų aplinkybių, o būtent tai, kad atsakovė R. G., turėdama įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms ir negalėdama savo vardu paimti paskolos, kreipėsi į atsakovę bankrutavusią Pajūrio kredito uniją ir ieškovės J. G. vardu paprašė suteikti paskolą, nurodė melagingus duomenis apie J. G. pajamas, už 434,43 Eur (1 500 Lt) nupirko žemės sklypą, kurį pasiūlė įkeisti Pajūrio kredito unijai užtikrinant 62 557,92 Eur (216 000 Lt) paskolos grąžinimą ir kurio vertę nurodė daug didesnę, nors realiai nei J. G., nei R. G. žemės sklype vystyti verslo neketino ir dėl savo ketinimų taip apgavo Pajūrio kredito uniją, o gavusi paskolą pinigų pagal paskirtį nepanaudojo, bet išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, rodo iš anksto susiformavusią atsakovės R. G. tyčią savo naudai įgyti ieškovės J. G. vardu išduotą paskolą.

1.10. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė R. G. neketino sudaryti paskolos sutarties, nes neketino jos grąžinti. Be to, paskolos sumą ketino paimti savo poreikiams, o ne J. G. poreikiams tenkinti, todėl ieškovės J. G. vardu atsakovės R. G. sudarytas sandoris – 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis Nr. 11-00058, yra tariamasis, nes atsakovė R. G. su atsakove bankrutavusia Pajūrio kredito unija neketino sukurti teisinių paskolinių santykių ieškovės vardu. Kadangi atsakovė R. G. žinojo, jog 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštu įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertė nepadengs net vieno procento imamos paskolos sumos, todėl akivaizdu, jog atsakovė R. G. neketino sukurti ir įkeitimo teisinių santykių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštas taip pat pripažintinas negaliojančiu kaip tariamasis sandoris.

Šalies argumentai

1.11. Ieškovė nurodė, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė R. G., turėdama įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms ir negalėdama savo vardu paimti paskolos, kreipėsi į Pajūrio kredito uniją prašydama ieškovės J. G. vardu suteikti paskolą ir nurodė melagingus duomenis apie J. G. pajamas. Už 434,43 Eur (1 500 Lt) nupirko žemės sklypą, kurį pasiūlė įkeisti Pajūrio kredito unijai užtikrinant 62 557,92 Eur (216 000 Lt) paskolos grąžinimą, o sklypo vertę nurodė daug didesnę. Tačiau realiai nei J. G., nei R. G. žemės sklype vystyti verslo net neketino, taip apgaudama Pajūrio kredito uniją dėl savo ketinimų. Gavusi paskolą R. G. pinigų pagal paskirtį nepanaudojo, bet išleido juos savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismai baudžiamojoje byloje pripažino, kad atsakovė R. G. veikė tyčia ir sandorį sudarė panaudodama apgaulę. Be to, kadangi atsakovė R. G. apgaulės būdu ieškovės vardu sudarė paskolos sutartį bei fiktyviai įkeitė ieškovei priklausantį žemės sklypą paskolos grąžinimui užtikrinti, kuri nesant apgaulės nebūtų buvusi suteikta, atsakovė R. G. elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, o gautą paskolą panaudojusi savo poreikiams tenkinti veikė priešingai atstovaujamosios interesams. Dėl šių priežasčių ginčijami sandoriai, t. y. 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis Nr. 11-00058 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštas, turėtų būti pripažinti negaliojančiais, nes sudaryti dėl atsakovės R. G., kaip ieškovės J. G. atstovės, apgaulės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu ieškovės J. G. atstovas advokatas A. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančia J. G. vardu R. G. pasirašytus su atsakove bankrutavusia Pajūrio kredito unija 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011-09-06 hipotekos lakštą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apgaulė yra pagrindinis požymis, sudaręs pagrindą nuteisti R. G. pagal BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo, o tai susiję su atstovo valia, nes atstovė pasinaudodama pasitikėjimu pateikė Pajūrio kredito unijai fiktyvius duomenis. Akivaizdu, kad ieškovė paskolos pinigų realiai negavo, bendrininke pripažinta nebuvo. Baudžiamojoje byloje esant nustatytam faktui, kad sudarant sandorį buvo panaudota apgaulė, panaudojant fiktyvius duomenis ir nurodant fiktyvias aplinkybes apie J. G. galimybę grąžinti kreditą, todėl apgaulei esant akivaizdžiai, tokios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl ieškinys tenkintinas. Priešingu atveju, baudžiamojoje byloje pripažinus, kad atsakovė nuteista už apgaulę, bet civilinėje byloje ieškinį atmetus būtų teisinė kolizija, nes išeitų, kad sandoris yra teisėtas, nors asmuo pavogė pinigus panaudodamas apgaulę. Kitokio sprendimo kaip tenkinti ieškinį negali būti. Kasacinis teismas atmesdamas R. G. skundą akcentavo būtent jos apgaulę. Paskolos sutartis be atsakovės R. G. apgaulės nebūtų buvusi sudaryta ir pinigai nebūtų buvę išmokėti. Tačiau apie sandorio neteisėtumą, apie tai, kad paskola paimta viršijant įgaliojimus, J. G. sužinojo tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Asmuo, pavogęs daiktą, negali būti atsakingas už žalą ir tuo pačiu metu būti skolingas, o šioje byloje kaip tik taip ir yra, nes Lietuvos centrinė kredito unija išieško skolą iš ieškovės pagal paskolos sutartį, kadangi, jų manymu, paskolos sutartis teisėta ir ji yra civilinių teisinių santykių objektas. Tačiau nepaisant to, bankrutavusi Pajūrio kredito unija pateikė ieškinį atsakovei R. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuris yra patenkintas, tik dar neįsiteisėjo teismo sprendimas. Nors R. G. išnagrinėtoje baudžiamojoje savo poziciją grindė tuo, kad jokio nusikaltimo nebuvo, kad paskolos sutartis buvo normalus sandoris, tačiau visi bylą nagrinėję teismai bei kasacinį skundą atmesdamas Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad buvo padaryta būtent apgaulė, t. y. nusikaltimas. Padaryta apgaulė leido suteikti paskolą, nes be apgaulės paskola nebūtų buvusi išduota. Nors atsakovai tvirtina, kad neva J. G. sutiko su tuo sandoriu, tačiau pagal CK 1.79 str. šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. Tokia prezumpcija gali būti ir paneigta, kadangi apie sandorio neteisėtumą J. G. sužinojo iš nuosprendžio. J. G. neturėjo valios bet kokiais būdais gauti paskolą, bet paskola buvo gauta padarant nusikaltimą.

Šalies argumentai

3. Atsakovė R. G. į teismo posėdį neatvyko. 2020 m. sausio 7 d. gautas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovė nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka visiškai, o bylą prašo spręsti teismo nuožiūra jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

4. Atsakovės bankrutavusios Pajūrio kredito unijos bankroto administratorės S. V. atstovas advokatas M. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Prašo bankrutavusią Pajūrio kredito uniją pakeisti tinkama atsakove Lietuvos centrine kredito unija. Kitu atveju, atsižvelgiant į tai, kad bylos rezultatas gali turėti įtakos Lietuvos centrinės kredito unijos teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 47 str.), prašo į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje įtraukti Lietuvos centrinę kredito uniją. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovės bankrutavusios Pajūrio kredito unijos naudai bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad, Pajūrio kredito unijos bankroto procese realizuojant unijos turtą, reikalavimo teisės į ieškovę J. G. pagal 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011-09-06 hipotekos lakštą 2019-03-29 sutartimi yra perleistos Lietuvos centrinei kredito unijai, todėl atsižvelgiant į tai Pajūrio kredito unija byloje yra netinkama atsakovė. Ieškovės J. G. kreditorius yra pasikeitęs, visos reikalavimo teisės į ieškovę J. G. nuo 2019 m. kovo 29 d. priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai, todėl prašo pakeisti Pajūrio kredito uniją į tinkamą atsakovą byloje.

6. Atsakovės bankrutavusios Pajūrio kredito unijos bankroto administratorės S. V. atstovas advokatas M. G. į dar kartą ieškovės 2019-11-26 patikslintą ieškinį 2019 m. gruodžio 27 d. pateiktame atsiliepime nurodė, jog Pajūrio kredito unijos bankroto procese realizuojant unijos turtą reikalavimo teisės į ieškovę J. G. pagal 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011-09-06 hipotekos lakštą 2019-03-29 sutartimi yra perleistos Lietuvos centrinei kredito unijai.

7. Atsakovės bankrutavusios Pajūrio kredito unijos bankroto administratoriaus atstovas advokatas M. G. į teismo posėdį neatvyko. Pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sudarydamos tariamąjį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Ieškovė ieškinyje teigia, kad 2011-09-05 paskolos sutartis yra tariamasis sandoris, kadangi nei J. G., nei R. G. neketino sukurti teisinių paskolinių santykių, neketino sudaryti paskolos ir neketino jos grąžinti. Lietuvos centrinė kredito unija visiškai nesutinka su šiais ieškovės teiginiais ir mano, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą.

9. Nurodė, kad 2011-09-05 Jūreivių kredito unija (vėliau pavadinta Pajūrio kredito unija) ir J. G. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00058, kurią už kredito gavėją pasirašė R. G., veikianti pagal 2011-09-02 įgaliojimą, patvirtintą Klaipėdos m. 2-ajame notarų biure. Teismui pateikiamuose Pajūrio kredito unijos sąskaitų išrašuose, kurių laikotarpis 2011–2016 metai, nurodyta, kad 2011-09-07 paskolos gavėjai išmokėta 216 000 litų suma. 2011-09-05 paskolos sutartis Nr. 11-00058 buvo ir yra realiai vykdoma, nes vykdydama įsipareigojimus pagal paskolos minėtą sutartį paskolos gavėja nuo 2011 metų spalio mėnesio mokėjo pinigines sumas. Paskolos sutartis Nr. 11-00058 yra vykdoma iki dabar, t. y. dengiama J. G. paskola ir 2019 metais mokamos piniginės lėšos.

10. Akcentavo, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. Taigi, vykdydama įsipareigojimus pagal minėtą paskolos sutartį ieškovė tokiais veiksmais patvirtino savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymo suvokimą ir sutikimą su jų vykdymu. Tai reiškia ne tik tai, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė nesuvokė sudaryto ginčo sandorio esmės, bet ir ginčijamo sandorio patvirtinimo prezumpciją (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, ieškovės prašymas pripažinti 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. 11-00058 tariamuoju sandoriu yra visiškai nepagrįstas – sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, o sandoris iki dabar yra realiai vykdomas.

11. Dėl sandorio, sudaryto dėl apgaulės, pažymėjo, kad jeigu ginčijamas dėl apgaulės per atstovą sudaryto sandorio galiojimas, pagal CK 2.133 straipsnio 4 dalį, šio fakto egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią. Ieškovė, ieškinyje bandydama pagrįsti paskolos sutarties nuginčijimą CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, iš esmės nenurodo, kodėl šis sandoris nėra šalių laisvos valios išraiškos rezultatas, teigdama tik tai, kad „atsakovė R. G. elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, o gautą paskolą panaudodama savo poreikiams tenkinti veikė priešingai atstovaujamosios interesams“. Atkreipia dėmesį, kad 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. 11-00058 už ieškovę J. G. pasirašė jos motina R. G., veikdama 2011-09-02 įgaliojimo, patvirtinto 2011-09-02 Klaipėdos m. 7-ajame notarų biure, pagrindu. Įgaliojimu įgaliotoja J. G. įgaliojo savo motiną R. G. savo vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iš bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos savo nuožiūra aptartomis sąlygomis – ne daugiau kaip 300 000 litų ne ilgesniam kaip 40 metų laikotarpiui, paimti suteiktą kreditą, valdyti, naudotis ir disponuoti suteikiamu kreditu. Įgaliojimas J. G. buvo perskaitytas, o ji parašu notarės akivaizdoje patvirtino, kad suprato jo turinį ir juridines pasekmes, kad įgaliojimas atitinka jos valią.

12. Pajūrio kredito unija, pasirašydama 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. 11-00058, veikė anksčiau nurodyto įgaliojimo pagrindu ir vadovaudamasi jo turiniu – paskolos sutartį pasirašė įgaliotinė R. G., suteiktas kreditas neviršijo įgaliojime nurodytos sumos ir termino, pagal įgaliojimą suteiktu kreditu R. G. galėjo naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad R. G. ir ieškovę, ir Pajūrio kredito uniją dėl savo ketinimų apgavo kreditą naudodama savo nuožiūra.

13. Ieškovės argumentus apie galimą jos apgaulę taip pat paneigia pačios ieškovės raštai Pajūrio kredito unijai. 2011-12-26 raštu Pajūrio kredito unijai ieškovė J. G. prašė unijos leisti įkeisto žemės sklypo paskirtį keisti į komercinę – gyvenamąją. Pajūrio kredito unija atsakydama į ieškovės prašymą 2012-01-12 raštu Nr. 14 informavo, kad neprieštarauja, jog J. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė paskirtis būtų keičiama iš žemės ūkio į komercinę – gyvenamąją.

14. Kitu, 2013-06-07 raštu Pajūrio kredito unijai, J. G. pranešė, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui, ir informavo apie tai, kad teiks teismui prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. 2014-06-19 raštu J. G. pripažino Pajūrio kredito unijai apie savo finansinius įsipareigojimus jai.

15. Nurodyti raštai ir jų duomenys akivaizdžiai rodo, kad ieškovė J. G. tokiais veiksmais dar kartą patvirtino savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymo suvokimą ir sutikimą su jų vykdymu, t. y. tai, kad ji puikiai žinojo apie jos vardu pagal įgaliojimą sudarytą paskolos sutartį Nr. 11-00058, suprato jos turinį ir teisines pasekmes – suvokė, kad ji pagal paskolos sutartį realiai yra įgijusi atitinkamas civilines teises ir pareigas.

Atsiliepimas

16. Atsakovė mano, kad ieškovės prašymas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. pagrindu yra teisiškai nepagrįstas. Sudarytas sandoris – 2011-09-05 paskolos sutartis Nr. 11-00058 yra sandorio šalių laisvos valios išraiškos rezultatas, sandoris visiškai atitiko 2011-09-02 įgaliojimo, patvirtinto 2011-09-02 Klaipėdos m. 7-ajame notarų biure, turinį ir jame išreikštą įgaliotojos ir įgaliotinės valią, ieškovė žinojo ir suvokė, kad pagal paskolos sutartį realiai yra įgijusi atitinkamas civilines teises ir pareigas.

17. Atsakovės Lietuvos centrinės kredito unijos atstovas J. A. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad Lietuvos centrinė kredito unija išieškojimo veiksmų, kaip teigia ieškovės atstovas, iš ieškovės J. G. neatlieka. Ieškovės J. G. vardu paimta paskola yra dengiama, už ją po 200 Eur kas mėnesį moka B. S.. Jeigu skola nebūtų mokama gera valia, tuomet Lietuvos centrinė kredito unija imtųsi veiksmų jai išieškoti. Tačiau skola nuo 2011 metų buvo realiai mokama ir tik nuo 2012 metų liepos mėnesio imta mokėti mažesnėmis įmokomis, o nuo 2013 metų nebebuvo mokama, todėl 2016 metais paskolos sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo. Kaip ir buvo numatyta sutartyje, nustačius 60 dienų atidėjimo terminą, pirmus du mėnesius buvo mokamos tik palūkanos, o vėliau – ir su dalimi grąžintinos skolos. Jeigu sutartis nebūtų buvusi vykdoma, kredito įstaiga nebūtų laukusi iki 2016 metų. Todėl yra pagrindas teigti, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį Lietuvos centrinė kredito unija iš bankrutavusios Pajūrio kredito unijos perėmė realią skolą, kuri yra mokama. Pažymi, kad neteisingas pasirinkimas sujungti įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje ir civilinėje bylose į vieną. Atkreipė dėmesį, kad vertinant apgaulės aspektą svarbūs notarės atsiliepimo argumentai. Tai, kad įgaliojimas patvirtintas notarės, reiškia, jog įgaliotojos valia buvo išsiaiškinta. Įgaliojimas nenuginčytas, galiojantis, be to, su labai plačia įgaliojimų apimtimi. Visa tai patvirtina, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes skiriasi įrodinėjimo dalykas. Nuosprendis baudžiamojoje byloje vertintinas kaip eilinis rašytinis įrodymas. Baudžiamojoje byloje buvo tiriami nusikalstami bankrutavusios Pajūrio kredito unijos buvusių vadovų veiksmai prieš Pajūrio kredito uniją, o šioje byloje tarp fizinių asmenų – įgaliotojo ir įgaliotinio. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti tariamuoju sandoriu sutartį, kuri yra realiai vykdoma.

18. Trečiasis asmuo Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti. Išdėstė nuomonę, kad ieškovės ginčijami sandoriai yra sudaryti per atstovą, nes atsakovė R. G. ieškovės ginčijamus sandorius sudarė veikdama pagal ieškovės 2011 m. rugsėjo 2 d. išduotą notarinį įgaliojimą, notarinio reg. Nr. JP-6197 (toliau – įgaliojimas). Ieškovė atsakovei R. G. išduoto įgaliojimo neginčija. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime. Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai.

19. Ieškovės įgaliojime atsakovei R. G. buvo nustatyta, kad ieškovė įgaliojo savo motiną jos vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iš bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kredito įstaigos savo nuožiūra aptartomis sąlygomis, bet ne daugiau kaip 300 000 Lt (ar ekvivalentu JAV doleriais, eurais ar kita pasirinkta valiuta) ne ilgesniam kaip 40 metų laikotarpiui, mokant fiksuotas ar kintamas palūkanas, savo nuožiūra papildomai pasiskolinti pinigų uždelstoms palūkanoms, daliniams dengimams ir delspinigiams padengti, įgaliotinės vardu sudaryti ir pasirašyti kredito ir paskolos sutartis, paimti suteiktą kreditą (paskolą), pateikti ir pasirašyti mokėjimo nurodymus, prašymus bei kitus dokumentus dėl paskolos (kredito) lėšų išmokėjimo, valdyti naudotis ir disponuoti suteikiamu kreditu, jį panaudoti kredito sutartyje numatytai paskirčiai, rūpintis savalaikiu kredito grąžinimu bei atlikti visus kitus veiksmus, būtinus tinkamai vykdyti kredito ar paskolos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, savo nuožiūra keisti, pildyti, panaikinti sudarytų kredito ir paskolos sutarčių sąlygas ar jas nutraukti, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl minėtų kredito ir paskolos sutarčių sąlygų pakeitimo, papildymo, panaikinimo ar jų nutraukimo, įgaliojime taip pat buvo nustatyta, jog ieškovė suteikia teisę jos vardu atsakovei R. G. įkeisti bet kuriam fiziniam asmeniui arba bankui už įgaliotinio ar ieškovės vardu gaunamą bet kokio dydžio paskolą ar kreditą.

20. Nurodė, kad išduotame įgaliojime nustatyta ieškovės atstovavimo apimtis leidžia teigti, jog atsakovė R. G. galėjo ieškovės vardu sudaryti ginčijamus sandorius, todėl suteiktų įgaliojimų neviršijo. Vertinant, ar ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės interesus, aktualus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.135 straipsnyje nustatytas reglamentavimas, kuriame numatyta, jog atstovaujamojo interesams prieštaraujantis sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti, t. y. egzistavo šalių interesų konfliktas.

21. Notarei, tvirtinusiai ginčijamą hipotekos sandorį, nebuvo žinoma, jog šalys sudarydamos hipotekos sandorį būtų buvusios interesų konflikto situacijoje. Spręsdamas dėl to, ar įgaliotinis veikė interesų konflikto situacijoje, teismas turi atsižvelgti ir į tai, ar trečiasis asmuo, sudaręs sandorį, buvo sąžiningas. Pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį atstovo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo (kita sandorio šalis) žinojo ar turėjo žinoti apie tokį interesų konfliktą. Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol jo nesąžiningumas nėra įrodytas. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, jeigu įstatyme nenustatyta jos išimtis – nesąžiningumo prezumpcija (pvz., CK 6.67 straipsnis). CK 2.135 straipsnyje nesąžiningumo prezumpcijos taikymo nenustatyta, todėl trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumas turi būti įrodinėjamas, ieškovė įrodymų apie sandorių sudarymo metu egzistavusį interesų konfliktą nepateikė, todėl ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais dėl trūkumų, padarytų įgyvendinant atstovavimo teisinius santykius.

22. Dėl to, kas išdėstyta, ieškovės argumentai, jog ginčijami sandoriai yra tariamieji, nepagrįsti, nes tariamojo sandorio sudarymui būdinga visų sandorio šalių klaidinanti valia. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Jeigu yra tik vienos sandorio šalies ydinga valia, šis sandoris nėra tariamasis. Ieškovės teiginius dėl ginčijamų sandorių tariamumo paneigia ir tai, jog sandoriai buvo vykdomi – pagal paskolos sutartį suteikta paskola, paskolos įvykdymas užtikrintas hipoteka. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė Pajūrio kredito unija sudarydama ginčijamus sandorius taip pat siekė sudaryti sandorius tik dėl akių.

Šalies argumentai

23. Ieškovės nurodomas kitas sandorių negaliojimo pagrindas, numatytas CK 1.91 straipsnyje, jį nustačius byloje, nėra pagrindo paneigti sąžiningų sandorio šalių teises. Hipotekos sandorio sudarymo metu jai, kaip sandorį tvirtinusiai notarei, nebuvo žinoma jokių aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą abejoti tikrąja sandorio šalių valia ar manyti, kad šalys būtų buvusios nesąžiningos ar veikusios taip, jog toks jų elgesys būtų lėmęs sandorio neteisėtumą, ar būtų buvę kitų sandorio trūkumų. CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka, net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Ši teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma ir pripažįstant negaliojančiais hipotekos lakštus, išduotus iki 2012 m. liepos 1 d., todėl, net konstatavus, kad atsakovės R. G. veiksmai sudarant hipotekos sandorį yra nulemti apgaulės, hipoteka negali pasibaigti (žr. 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015).

24. Trečiasis asmuo Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M. į teismo posėdį neatvyko. Pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

25. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. tarp Jūreivių kredito unijos (vėliau pavadinta Pajūrio kredito unija), atstovaujamos paskolų vadybininkės D. Š., ir J. G., atstovaujamos R. G., buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 11-00058, kuria J. G. buvo suteikta 216 000 Lt paskola, mokant 7 proc. metinių palūkanų, būsto remontui. Paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2031 m. rugsėjo 15 d. Paskolos išmokėjimo būdas – grynaisiais pinigais. Sutarties administravimo mokestis – 500 Lt. Paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2011 m. rugsėjo 6 d. sutartinės hipotekos lakšto, indentifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure buvo įforminta J. G. priklausančio žemės sklypo įkeitimo sutartis tarp skolininkės J. G., atstovaujamos R. G., ir kreditorės Pajūrio kredito unijos, atstovaujamos N. P., įkeičiamas daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, bendras žemės sklypo plotas – 0,5000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 310 000 Lt. Turtas vertinamas šalių susitarimu. Sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis Nr. 11-00058, prievolės dydis – 216 000 Lt. Sutartinės hipotekos lakštą pasirašė R. G. ir N. P..

26. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017, nustatyta, kad atsakovė R. G. buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, kito asmens (ieškovės J. G.) vardu paėmė 216 000 Lt paskolą iš Pajūrio kredito unijos, kurios nenumatė grąžinti, dėl to Pajūrio kredito unija patyrė didelės žalos.

27. Ieškovė nagrinėjamu atveju pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia J. G. vardu su atsakove bankrutavusia Pajūrio kredito unija sudarytą 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštą remiantis CK 1.86 straipsnio l dalimi ir CK 1.91 straipsnio 1 dalimi.

28. Ieškovės ginčijami sandoriai yra sudaryti per atstovą, nes atsakovė R. G. ieškovės ginčijamus sandorius sudarė veikdama pagal ieškovės 2011 m. rugsėjo 2 d. išduotą notarinį įgaliojimą. Ieškovė atsakovei R. G. išduoto įgaliojimo neginčija.

29. Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, bendraujančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-539-706/2016).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

31. Nagrinėjamu atveju iš 2011 m. rugsėjo 2 d. J. G. notarinio įgaliojimo (notarinio reg. Nr. JP-6197) nustatyta, kad ieškovė įgaliojo savo motiną jos vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iš bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kredito įstaigos savo nuožiūra aptartomis sąlygomis, bet ne daugiau kaip 300 000 Lt (ar ekvivalentu JAV doleriais, eurais ar kita pasirinkta valiuta) ne ilgesniam kaip 40 metų laikotarpiui, mokant fiksuotas ar kintamas palūkanas, savo nuožiūra papildomai pasiskolinti pinigų uždelstoms palūkanoms, daliniams dengimams ir delspinigiams padengti, įgaliotinės vardu sudaryti ir pasirašyti kredito ir paskolos sutartis, paimti suteiktą kreditą (paskolą), pateikti ir pasirašyti mokėjimo nurodymus, prašymus bei kitus dokumentus dėl paskolos (kredito) lėšų išmokėjimo, valdyti, naudotis ir disponuoti suteikiamu kreditu, jį panaudoti kredito sutartyje numatytai paskirčiai, rūpintis savalaikiu kredito grąžinimu bei atlikti visus kitus veiksmus, būtinus tinkamai vykdyti kredito ar paskolos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, savo nuožiūra keisti, pildyti, panaikinti sudarytų kredito ir paskolos sutarčių sąlygas ar jas nutraukti, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl minėtų kredito ir paskolos sutarčių sąlygų pakeitimo, papildymo, panaikinimo ar jų nutraukimo, įgaliojime taip pat buvo nustatyta, jog ieškovė suteikia teisę jos vardu atsakovei R. G. įkeisti bet kuriam fiziniam asmeniui arba bankui už įgaliotinio ar ieškovės vardu gaunamą bet kokio dydžio paskolą ar kreditą.

32. Vertinant, ar pagal įgaliojimą sudaryti ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės interesus, aktualus CK 2.135 straipsnyje nustatytas reglamentavimas, kuriame numatyta, jog atstovaujamojo interesams prieštaraujantis sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti, t. y. egzistavo šalių interesų konfliktas. Spręsdamas dėl to, ar įgaliotinis veikė interesų konflikto situacijoje, teismas turi atsižvelgti ir į tai, ar trečiasis asmuo, sudaręs sandorį, buvo sąžiningas. Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol jo nesąžiningumas nėra įrodytas. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, jeigu įstatyme nenustatyta jos išimtis – nesąžiningumo prezumpcija. CK 2.135 straipsnyje nesąžiningumo prezumpcijos taikymo nenustatyta, todėl trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumas turi būti įrodinėjamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik nenurodė, kad tarp jos ir kredito unijos buvo interesų konfliktas, bet ir nepateikė jokių įrodymų apie sandorių sudarymo metu egzistavusį interesų konfliktą. Notarė, tvirtinusi ginčijamą hipotekos sandorį, atsiliepime taip pat nurodė, jog jai nebuvo žinoma, jog šalys sudarydamos hipotekos sandorį būtų buvusios interesų konflikto situacijoje, todėl pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais dėl netinkamai įgyvendintų atstovavimo teisinių santykių nėra.

Dėl sandorių (ne)pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnį

33. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

34. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad tarp šalių yra sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

35. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovei prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovei. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias nurodytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad simuliacija pati savaime nėra negaliojimo pagrindas (negaliojimo priežastis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis yra tariamasis sandoris, kadangi nei J. G. nei R. G. neketino sukurti teisinių paskolinių santykių, neketino imti paskolos ir neketino jos grąžinti.

37. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. Pajūrio kredito unija ir J. G. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00058, kurią už kredito gavėją pasirašė R. G., veikianti pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimą. Paskolos įvykdymas užtikrintas hipoteka – įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, bendras žemės sklypo plotas – 0,5000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pajūrio kredito unija pateikė sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis 2011–2016 metai, iš kurių matyti, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. paskolos gavėjai išmokėta 216 000 litų suma, o vykdydama įsipareigojimus pagal paskolos sutartį Nr. 11-00058 paskolos gavėja nuo 2011 metų spalio mėnesio mokėjo pinigines sumas kredito unijai. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad į J. G. paskolinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešta grynaisiais: 2012 m. birželio 13 d. – 1 699,91 Lt, 2012 m. birželio 25 d. – 83 Lt, 2012 m. liepos 23 d. – 332 Lt, 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 1 285 Lt, 2012 m. rugsėjo 30 d. – 1 243 Lt, 2012 m. spalio 30 d. – 1 660 Lt, 2012 m. lapkričio 21 d. – 911 Lt. Be to, nors paskolos sutartis 2016 m. buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo, tačiau kredito įmokos pagal paskolos sutartį Nr. 11-00058 už ieškovę buvo mokamos ir toliau iki 2019 m. lapkričio 18 d. (po 200 Eur).

38. Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat iš ginčijamų sandorių, paskolos gavėjai išmokėtos 216 000 litų paskolos, paskolos gavėjos atliktų kredito įmokų kredito įstaigai darytina pagrįsta išvada, kad tarp šalių buvo sukurti paskoliniai teisiniai santykiai. Šalių sandoris buvo vykdomas – kredito unija išmokėjo 216 000 litų sumą paskolos gavėjai, o paskolos gavėja (ieškovė) nors ir nedrausmingai, tačiau sutartį vykdė – mokėjo kredito įmokas Pajūrio kredito unijai taip dengdama savo kreditinius įsipareigojimus. Kad ieškovė J. G. suvokė pagal paskolos sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir sutiko su jos vykdymu, t. y. suprato pagal sutartį jai kylančias teisines pasekmes, patvirtina ir byloje atsakovės pateikti raštai – 2011 m. gruodžio 26 d. ieškovė J. G. prašė Pajūrio kredito unijos leisti jai keisti įkeisto žemės sklypo paskirtį į komercinę – gyvenamąją; Pajūrio kredito unija atsakydama į ieškovės prašymą 2012 m. sausio 12 d. raštu Nr. 14 informavo ieškovę, kad neprieštarauja, jog J. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė paskirtis būtų keičiama iš žemės ūkio į komercinę – gyvenamąją; 2013 m. liepos 7 d. J. G. pranešė Pajūrio kredito unijai, kad nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui, ir informavo apie tai, kad teiks teismui prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; 2014 m. birželio 19 d. raštu J. G. pripažino Pajūrio kredito unijai savo finansinius įsipareigojimus.

39. Taigi ieškovės reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius tariamaisiais atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, o ieškovė nors ir nedrausmingai (atsižvelgiant į 2013 m. liepos 7 d. raštą kredito unijai dėl sunkios finansinės padėties), tačiau sandorį vykdė, o tai neatitinka esminio tariamojo sandorio požymio, jog jis realiai nėra vykdomas.

40. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė R. G. neketino sudaryti paskolos sutarties, nes neketino jos grąžinti, tačiau ketino paskolos sumą paimti ne J. G., o tik savo poreikiams tenkinti, atmestini ne tik kaip vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, bet ir kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, kadangi nors ieškovė nurodo, kad jos motina neketino sudaryti paskolos sutarties, nes neketino jos grąžinti, tačiau pati ieškovė išdavė įgaliojimą savo mamai, kad pastaroji galėtų paimti paskolą jos vardu. Nors ieškovė nurodo, kad nebuvo ketinta paskolos grąžinti, tačiau anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad sutartis buvo vykdoma ir kredito įmokos nedrausmingai, tačiau buvo mokamos. Ieškovė taip pat teigia, kad paskola buvo paimta tik atsakovės R. G. asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau remiantis Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad po 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutarties sudarymo J. G. vardu į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo įnešta grynaisiais: 2011 m. rugsėjo 7 d. – 16 000,00 Lt, 2012 m. birželio 25 d. – 1 250,00 Lt, iš viso 17 250 Lt, 2011 m. gruodžio 29 d. pavedimu pervesta į J. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt. Remiantis baudžiamojoje byloje atsakovės R. G. duotais parodymais, nustatyta, kad pastaroji gavusi paskolą siuntė pinigų dukros mokslams. Taigi ieškovės argumentai, kad paskola panaudota išimtinai ieškovės motinos poreikiams tenkinti, atmestini kaip nepagrįsti.

41. Ieškovės argumentas, kad atsakovė R. G. paskolos sutarčiai užtikrinti įkeitė daug mažesnės vertės žemės sklypą, negu nurodyta hipotekos lakšte, ir žinojo, jog 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštu įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertė nepadengs net vieno procento imamos paskolos sumos, todėl neketino sukurti ir įkeitimo teisinių santykių, atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, prievolei užtikrinti įkeičiamas turtas buvo vertinamas šalių susitarimu, nepasitelkiant nekilnojamojo turto vertintojo. Sutartinės hipotekos lakštą pasirašė R. G. ir N. P., sandorio sudarymo metu buvusi Pajūrio kredito unijos administracijos vadove, kuri minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, kadangi iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas. Taigi apie įkeičiamo žemės sklypo mažesnę vertę žinojo ne tik atsakovė R. G., bet ir kredito unijos atstovė N. P., todėl atsižvelgiant į tai, kad abi įkeitimo sutarties šalys sudarydamos sandorį žinojo apie įkeičiamo žemės sklypo mažesnę vertę, tačiau sandorį vis tiek sudarė, pagrindo teigti, kad šalys neketino sukurti įkeitimo teisinių santykių, nėra. Tai, jog šalys hipotekos lakšte nurodė nepagrįstai didelę žemės sklypo vertę, nagrinėjamu atveju civilinėje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi šios aplinkybės kartu su daugybe kitų buvo nustatinėjamos baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017, kurioje buvo tiriami būtent nusikalstami bankrutavusios Pajūrio kredito unijos buvusių vadovų veiksmai, kurie sukėlė žalą Pajūrio kredito unijai, o šioje byloje ginčas yra kilęs dėl atstovavimo teisiniais santykiais sudarytų sandorių pagrįstumo.

42. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, vertinant ginčijamų sandorių teisėtumą CK 1.86 straipsnio pagrindu, pripažinti sandorius negaliojančiais nėra pagrindo. Ieškovės pateikti argumentai ir įrodymai nėra pakankami, jog būtų galima pripažinti, kad ginčijama 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartimi ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštu šalys atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, tačiau realiai nesiekdamos sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.

Dėl sandorių (ne)pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį

43. Ieškovė remdamasi baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė R. G., turėdama įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms ir negalėdama savo vardu paimti paskolos, kreipėsi į atsakovę bankrutavusią Pajūrio kredito uniją ieškovės J. G. vardu prašydama suteikti paskolą ir nurodė melagingus duomenis apie J. G. pajamas, už 434,43 Eur (1 500 Lt) nupirko žemės sklypą, kurį pasiūlė įkeisti Pajūrio kredito unijai užtikrinant 62 557,92 Eur (216 000 Lt) paskolos grąžinimą ir kurio vertę nurodė daug didesnę, ir teismas baudžiamojoje byloje pripažino, kad atsakovė R. G. veikė tyčia ir sandorį sudarė panaudodama apgaulę, prašo 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštą pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl atsakovės R. G., kaip ieškovės J. G. atstovės, apgaulės.

44. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N r. 3K-3-306-2007).

45. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių.

46. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė remdamasi Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 29-255/2017 prašo 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058 ir 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakštą pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl atsakovės R. G., kaip ieškovės J. G. atstovės, apgaulės. Tačiau teismas pažymi, kad 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 atsakovė R. G. kaip ir daugelis kitų kaltinamųjų buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir dėl to Pajūrio kredito unija patyrė didelės žalos. Taigi nukentėjusioji šalis, patyrusi didelės žalos, baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 yra Pajūrio kredito unija, bet ne ieškovė, o teismas, remdamasis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės sudarytą sandorį gali teismo tvarka pripažinti negaliojančiu tik pagal nukentėjusios šalies ieškinį.

47. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-29- 255/2017 nustatyti faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje laikytini prejudiciniais. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009), tačiau kasacinis teismas, aiškindamas minėtą proceso teisės normą, ne kartą konstatavo, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008), nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017 27 punktą). Nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

48. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiat į tai, kad atsakovės R. G. veiksmai baudžiamojoje byloje buvo tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, t. y. nuosprendyje nustatytos aplinkybės susijusios su kaltinamosios nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, baudžiamojoje byloje buvo išimtinai tiriami ir vertinami nusikalstami bankrutavusios Pajūrio kredito unijos buvusių vadovų ir su jais susijusių skolininkų veiksmai, kurie sukėlė žalą Pajūrio kredito unijai, taigi skiriasi baudžiamosios bylos Nr. 1-29-255/2017 ir šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, todėl pagrindo teigti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis, kuriuo nustatyti atitinkami ieškovės ieškinyje nurodyti faktai ir aplinkybės, turi prejudicinę galią, nėra. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis šioje byloje vertintinas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

49. Taigi ieškovė, bandydama pagrįsti paskolos sutarties nuginčijimą CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi įrodyti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti R. G. panaudojus apgaulę prieš ieškovę ir dėl to ieškovė patyrė žalos. Tačiau ieškovė iš esmės apsiriboja teiginiu, kad atsakovė R. G. elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, o gautą paskolą panaudodama savo poreikiams tenkinti veikė priešingai atstovaujamosios interesams.

50. Pirmiausia pažymėtina, kad šio sprendimo 40 punkte jau nustatyta, kad atsakovė gautą paskolą panaudojo ne vien savo poreikiams tenkinti, bet ir ieškovės mokslams. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė įgaliojo motiną R. G. ieškovės vardu skolintis pinigus (gauti kreditus) iš bet kurio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto ir veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos savo nuožiūra aptartomis sąlygomis – ne daugiau kaip 300 000 litų ne ilgesniam kaip 40 metų laikotarpiui, paimti suteiktą kreditą, valdyti, naudotis ir disponuoti suteikiamu kreditu. Įgaliojimas J. G. buvo perskaitytas, ji parašu notarės akivaizdoje patvirtino, kad suprato jo turinį ir juridines pasekmes, įgaliojimas atitinka jos valią. Remiantis 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartimi, matyti, kad suteiktas kreditas neviršijo įgaliojime nurodytos sumos ir termino, pagal įgaliojimą suteiktu kreditu R. G. galėjo naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti, taigi ginčijamas sandoris visiškai atitiko išduoto įgaliojimo turinį ir jame išreikštą įgaliotojos ir įgaliotinės valią. Išduotame įgaliojime nustatyta ieškovės atstovavimo apimtis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė R. G. galėjo ieškovės vardu sudaryti ginčijamus sandorius, todėl suteiktų įgaliojimų neviršijo.

51. Taip pat remiantis Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-255/2017 matyti, kad ieškovė davė paaiškinimus, jog yra kaltinamosios R. G. dukra. 2011 metais studijavo Vilniuje, buvo paėmusi valstybės remiamą paskolą studijoms, tuo metu gyveno iš paskolos pinigų. Mama gyveno (duomenys neskelbtini), tvarkė visus reikalus, planavo ir darė būsto remontą, planavo užsiimti kaimo turizmo verslu, kad nereikėtų važinėti į (duomenys neskelbtini) ir kad mama galėtų jai atstovauti, ji išdavė mamai įgaliojimą. Žino, kad jos vardu buvo įsigyti keli žemės sklypai, tačiau perkant tuos sklypus ji nedalyvavo ir nesidomėjo, kur ir kokie sklypai yra, už kokius pinigus jie įsigyti. Taip pat nesidomėjo, kokio dydžio kreditą gavo mama. Tuo metu mokėsi ir mamos versle nedalyvavo, tačiau žino, kad mama jos vardu paėmė paskolą, tačiau asmeniškai ji tame sandoryje nedalyvavo.

52. Iš pateikto ieškovės liudijimo ir iš anksčiau šio sprendimo 38 punkte minėtų ieškovės raštų Pajūrio kredito unijai dėl žemės sklypo paskirties keitimo, nebegalėjimo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir dėl skolos pripažinimo matyti, kad ieškovė buvo informuota apie atsakovės R. G. atliekamus veiksmus, pati suteikė platų įgaliojimą savo motinai naudoti kreditą savo nuožiūra, suvokė savo įsipareigojimų apimtį pagal sudarytą paskolos sutartį, suprato realiai įgijusi atitinkamas teises ir pareigas, su jomis sutiko ir pagal finansines išgales jas vykdė, todėl pagrindo teigti, kad prieš ją buvo panaudota apgaulė, nėra. Teismo vertinimu, ieškovė, suteikusi tokius plačius įgaliojimus savo motinai ir nesirūpindama tolesniais padariniais, pati nebuvo pakankamai atidi ir atsakinga.

53. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, nei kad atsakovė R. G. elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nei kad prieš ieškovę panaudojo apgaulę, todėl reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančius CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

55. Ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atidėtas 1 178 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už paduotą patikslintą ieškinį iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės J. G. valstybei priteistina 1 178 Eur žyminio mokesčio už paduotą patikslintą ieškinį.

56. Atsakovė bankrutavusi Pajūrio kredito unija pateikė įrodymus, jog patyrė 302,50 Eur bylinėjimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu, išlaidos pagrįstos 2019 m. gruodžio 23 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, atsakovės prašymas tenkintinas, iš ieškovės priteistina 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai.

57. Kiti atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimo išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 178 Eur atidėtą žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei bankrutavusiai Pajūrio kredito unijai, įm. k. (300129941).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė