- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- e2-16466-854/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- K. C.
- Atsakovas
- L. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. C. ir K. C. ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai K. C. ir K. C. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. J. 57,92 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 28 d. atsakovui L. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūkus klozeto lanksčiai žarnai, buvo užlietas ieškovams nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butui buvo padaryta žala. Ieškovų butas buvo apdraustas. Draudikas konstatavo draudiminį įvykį. Draudimo bendrovė, įvertinusi butui padarytą žalą, pranešė kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas lokalinė sąmata - 284,22 Eur. Kadangi draudimo išmoka apskaičiuojama atskaitant draudimo sutartyje numatytą franšizę - 57,92 Eur, draudikas išmokėjo ieškovams 226,30 Eur (284,22 - 57,92 = 226,30 Eur). Ieškovų teigimu, franšizės sumą - 57,92 Eur (ieškovų nuostolius), turi padengti žalos padarymo kaltininkas, t.y. atsakovas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti. Atsakovo neteisėti veiksmai bei kaltė pasireiškė tuo, kad jis nepakankamai prižiūrėjo savo buto vidinę vandentiekio sistemą, t.y. laiku nepakeitė lanksčios klozeto žarnos, ir tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo teigimu, nėra neginčijamų įrodymų, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, t.y. kad užliejo ieškovų butą. Draudimo bendrovė konstatavo, kad įvyko draudimo sutartyje numatytas įvykis - buto užliejimas, tačiau nekonstatavo vieno ar kito asmens kaltės dėl užliejimo. Faktas, kad ieškovams buvo išmokėta draudimo išmoka, savaime neįrodo, kad dėl užliejimo yra kaltas atsakovas. Pažymėjo, kad atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte Nr. V-15-036444 nėra atsakovo parašo. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu akte yra daroma išvada, jog 6 bute trūko klozeto lanksti žarna, nes duomenų, kad atsakovo butas buvo apžiūrėtas, nepateikta. Atsakovui abejonių kelia ir žalos dydis. Lokalinė sąmata yra nepasirašyta, neaišku kieno ir kokiam tikslui parengta, t.y. tokia sąmata negali būti laikoma tinkamu įrodymu žalos dydžiui pagrįsti. Sąmatoje nėra duomenų, kad ji rengta draudiko ir dėl ginčo draudiminio įvykio. Ieškovai po buto užliejimo atliko užlieto buto remontą, todėl turėtų pateikti realią žalą patvirtinančius įrodymus. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovai 2015 m. sausio 28 d. sužinojo, kad jų teisės yra pažeistos, todėl per trejus metus nuo buto užliejimo turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme, tačiau ieškinį pateikė praleidus šį terminą. Aplinkybė, kad draudimo išmoka ieškovams buvo išmokėta vėliau, ieškinio senaties termino nepavėlina, kadangi iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 300-0078765 matyti, kad jame yra aiškiai numatyta 200 Lt (57,92 Eur) besąlyginė išskaita, t.y. ieškovai neturėjo pagrindo tikėtis, kad visą žalą atlygins draudimo bendrovė.
Šalies argumentai
Ieškovai pateiktame dublike prašė ieškinį tenkinti, atmesti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo. Teismui manant, jog ieškovai praleido senaties terminą, prašė pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pažymėjo, kad ieškovai byloje remiasi ne tik draudiko UABD „Ergo Lietuva“ konstatuotu draudiminiu įvykiu bei draudimo išmokos faktu, bet ir avarinės tarnybos darbuotojų, atvykusių į įvykio vietą šalinti avariją, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. V15- 036444, kuriame konstatuota, kad 3-me aukšte, bute Nr. 6 trūko klozeto lanksti žarna. Minėtas aktas pasirašytas darbuotojų, atsakovo parašo jame ir neturėjo būti. Ieškovai byloje taip pat remiasi draudiko 2015 m. sausio 28 d. defektiniu aktu, kuris patvirtina užliejimo faktą. Pabrėžė, jog atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovų draudiku pagal sąskaitą už draudiminį įvykį Nr. 78765-0301_2-003, sumokėdamas 226,30 Eur. Tokiu būdu atsakovas be ginčo pripažino ir savo neteisėtus veiksmus, ir kaltę, žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovai nesutinka su atsakovo teiginiais dėl ieškinio senaties. Ieškovai tik po draudiko 2015 m. kovo 5 d. pranešimo gavimo (pranešimą ieškovai gavo 2015 m. kovo 12 d.) sužinojo, kad draudimo išmoka jiems bus išmokėta ne visiškai, o bus atimta draudimo sutartyje numatyta franšizė. Tik po šios informacijos gavimo ieškovai suvokė, kad jų teisės yra pažeistos, kadangi žala bus padengta tik iš dalies. Pagal ieškovų draudiko gyventojų turto draudimo taisykles draudikas gali išmokėti draudimo išmoką neatskaičiuodamas besąlyginės išskaitos. Minėta aplinkybė paneigia atsakovo teiginį, kad ieškovai neturėjo pagrindo tikėtis, jog visą žalą atlygins draudikas. Taigi senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. kovo 13 d. Senaties termino ieškovai nepraleido, nes su pirminiu teismo įsakymu į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 2 d. Jeigu teismas manys, kad senaties terminą ieškovai praleido, prašo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir terminą atnaujinti. Nurodė, kad atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, jame gyvena atsakovo sūnus. Atsakovo sūnus patikino ieškovus, kad skolą gražins. Žinodamas apie taikytiną sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, jis sąmoningai delsė bei suformavo rimtą pagrindą patikėti, kad ginčas bus išspręstas taikiai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovai nėra atkūrę turto būklės iki užliejimo ir pasirinko toliau eksploatuoti esamos po užliejimo būklės turtą. Taigi tokių išlaidų kaip denginių izoliacija plėvele, baldų demontavimas / montavimas, ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų nepatyrė ir ateityje ieškovai nepatirs. Nurodė, kad ieškovai apie franšizės taikymą buvo informuoti dar 2012 m. balandžio 1 d., sudarant draudimo sutartį. Ieškovai apie žalos atsiradimo faktą sužinojo 2015 m. sausio 28 d. Net ir laikant, jog ieškinio senaties termino eiga ieškovams skaičiuotina nuo 2015 m. kovo 5 d., ieškinio senatį ieškovai taip pat yra praleidę, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas teismui 2018 m. kovo 6 d. Pažymėjo, kad atsakovo sūnus su ieškovais derybų 57,92 Eur nuostolių atlyginimo niekada nevedė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovams K. C. ir K. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22-23). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1989 m. gruodžio 21 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui L. J. (e. b. l. 29).
Ieškovė K. C. su ADB „Ergo Lietuva“ sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 300 – 0078765, kuria nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2036 m. balandžio 1 d. apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24).
Į bylą pateiktas 2015 m. sausio 28 d. avarinės tarnybos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. V15-036444, kuriame nurodyta, kad 2015 m. sausio 28 d. atsakovo bute trūko klozeto lankti žarna, dėl įvykio buto užpiltas ieškovų butas (e. b. l. 36).
Ieškovai į bylą taip pat pateikė draudimo bendrovės parengtą 2015 m. sausio 28 d. defektinį aktą, kuriame nurodyti jų butui padaryti sugadinimai (e. b. l. 59), bei 2015-02-27 lokalinę sąmata, kurioje nurodytos ieškovų buto atstatymo į pradinę padėtį išlaidos (e. b. l. 26).
Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu dėl draudimo išmokos išmokėjimo nusprendė dėl 2015 m. sausio 28 d. įvykusio įvykio išmokėti K. C. 226,30 Eur draudimo išmokos (pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo lokalinę sąmatą paskaičiuota 284,22 Eur draudimo išmoka minusavus 57,92 Eur dydžio franšizę) (e. b. l. 3).
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
Ieškovams pareiškus ieškinį dėl žalos, padarytos užliejus butą, priteisimo, nagrinėjamoje byloje kilo atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės klausimas (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas (e .b. l. 29). Tuo tarpu aplinkybė, ar tame bute apskritai kas nors faktiškai gyvena nėra svarbi nagrinėjamam ginčui išspręsti.
Ieškovai pateikė įvykio metu iškviestos avarinės tarnybos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta informacija patvirtina, kad ieškovų butas užpiltas, trūkus klozeto žarnai atsakovo bute (e .b. l. 36), įvykio aplinkybes ieškovai išsamiai nurodė procesiniuose dokumentuose, jas atitinka ir duomenys draudimo bendrovės defektiniame akte (e. b. l. 59). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – veiksmų neteisėtumą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp jų ieškovai įrodė (CK 6.246, 6.247 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Teismas sprendžia, kad pateiktais rašytiniais įrodymais: lokaline sąmata (e. b. l. 26) bei Ergo Insurance SE Lietuvos filialo sprendimu dėl draudimo išmokos išmokėjimo (e. b. l. 3) yra nustatyta, jog dėl įvykio ieškovų bute padaryta 284,22 Eur dydžio žala. Faktiškai ieškovams iki šiol nėra atlyginta patirtos žalos dalis, lygi jų ir draudimo bendrovės sutartyje numatytai franšizei, t.y. 57,92 Eur (e. b. l. 3, 24).
Atsakovas, keldamas abejones dėl to, kad ieškovų butas užlietas trūkus žarnai atsakovo bute, dėl reikalaujamos žalos dydžio apskaičiavimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų pateiktais įrodymais nustatytas aplinkybes, neteikė prašymų tokius įrodymus išreikalauti iš kitų asmenų, galinčių juos turėti. Todėl teismas labiau tikėtina laiko aplinkybę, kad ieškovų reikalaujamo dydžio žala atsirado būtent dėl atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 178, 185 straipsniai).
Teismas pažymi, kad aplinkybė, ar ieškovai yra atkūrę iki įvykio buvusią savo buto būklę, sprendžiant jų patirtos žalos dydžio bei jos atlyginimo klausimą, nėra svarbi. Juo labiau negali lemti aiškinimo, nurodyto atsakovo tripliko 2 punkte, jog ieškovams nusprendus neatkūrinėti savo turto būklės į buvusiąją, atsakovui nepriklauso atlyginti tokių išlaidų kaip denginių izoliacija plėvele, baldų demontavimas/montavimas, ūkinių šiukšlių valymas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad sprendžiant žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatyto klausimus nėra svarbu, ar žala realiai pašalinta, nes kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, padaryta žala turi būti objektyviai apskaičiuojama, o jos dydis (suma, grąžinanti asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį) gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – sugadinto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.). Taigi, žalos dydžio nustatymas aptariamu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų ieškovų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu.
Dėl ieškinio senaties
Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojama šio termino pradžia.
Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis, dėl kurio atsirado žala, įvyko 2015 m. sausio 28 d. Ieškovų pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2018 m. kovo 6 d. (e. b. l. 1).
Ieškovai nurodo, kad tik po draudiko 2015 m. kovo 5 d. pranešimo (e. b. l. 3) gavimo jie sužinojo, kad draudimo išmoka jiems bus išmokėta ne visiškai, o bus išskaityta franšizė, todėl tik tuomet ir sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo ieškovų sužinojimo apie žalos faktą, bet ne nuo jos dydžio nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017). Įvykus įvykiui ieškovai patys iškvietė avarinę tarnybą, ieškovas pasirašė ant pastarosios atliktų darbų akto. Taigi apie žalos atsiradimą ieškovams buvo žinoma nuo 2018 m. sausio 28 d., o tai sudaro pagrindą išvadai, kad įstatymo nustatytą sutrumpintą terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, ieškovai yra praleidę.
Ieškovai prašo teismui nusprendus, kad senaties terminas praleistas, jį atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Spręsdamas ieškovų prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas sutinka su atsakovo atstovu, kad ieškovai neįrodė, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovai nenurodė visiškai jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jiems laiku kreiptis į teismą ginant savo pažeistas teises. Tuo tarpu ieškovų nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškinio jie laiku nepareiškė, nes atsakovų bute niekas negyvena, atsakovui nustatytas specialios slaugos poreikis, atlyginti žalą jiems žadėjo atsakovo sūnus, nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.
Tai, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą, teismui sprendžiant, jog nėra pagrindo jį atnaujinti, sudaro pagrindą pareikštą ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų klausimų
Atmetus ieškinį atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 300 Eur bylinėjimo išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi išlaidas padalijus ieškovams lygiomis dalimis, jos neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441, 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.