- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-174-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12320-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- E. B., M. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-469-1052/2020 pagal pareiškėjų E. B. ir M. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai E. B. ir M. G. kreipėsi į teismą, patikslintu pareiškimu (b. l. 99-103) prašydami:
1.1. atnaujinti J. G., mirusiai(duomenys neskelbtini), ir jos teisių perėmėjams E. G. (B.) bei M. G. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 1,159 ha Nr. 31, esantį (duomenys neskelbtini), bei terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus;
1.2. nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu, kad J. G. po R. R. mirties priėmė palikimą pagal 1972 m. spalio 20 d. naminį testamentą ir ji yra R. R. nuosavybės teisių į 1,159 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perėmėja.
1.3. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – Lietuvos valstybės archyvo 2018 m. spalio 12 d. pažyma Nr. R4-2667, kurioje nurodyta, jog Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo viensėdžiais 1939 m. plano, patvirtinto 1940 m. liepos 6 d., eksplikacijoje įrašyta savininkė R. R., po išskirstymo gavusi 1,1590 ha žemės skl. Nr. 31, priklauso R. R., mirusiai (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodo, kad 2018 m. vasario 4 d. mirė pareiškėjų teta J. G., po jos mirties pareiškėjai paveldėjo jos palikimą. Tvarkant J. G. daiktus buvo rastas 1972 m. spalio 23 d. naminis testamentas, kuriuo R. R. paliko J. G. 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir visą namų inventorių, kuris liks R. R. mirties dienai. Taigi J. G. turėjo teisę į R. R. priklausiusias teises atkurti nuosavybės teisę į žemę. Pagal Lietuvos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau ir Atkūrimo įstatymas) piliečiai iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises kartu pateikdami nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Piliečiams, praleidusiems terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. J. G. prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą bei teisę pagrindžiančius dokumentus privalėjo pateikti iki 2003 m., gruodžio 31 d., tačiau šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. J. G. atsitiktinai rado R. R. testamentą 2016 m. pabaigoje ir pradėjo realizuoti savo teises į nekilnojamojo turto – žemės – nuosavybės teisės atkūrimą, t. y. ji išdavė įgaliojimą J. M. atstovauti ją visose įstaigose ir atlikti visus veiksmus, susijusius su žemės, kurią R. R. paliko testamentu, grąžinimu/atkūrimu. R. R. buvo J. G. tėvo K. G. sesuo, iki (duomenys neskelbtini) R. R. gyveno kartu su J. G(duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjai neatitinka Atkūrimo įstatyme įtvirtintų prielaidų, susijusių su asmenų subjektiškumu. Byloje nėra jokių duomenų apie J. G., mirusios 2018 m. vasario 4 d., prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę laikotarpiu iki 2001 m. gruodžio 31 d., o jai įstatymo nustatyta tvarka neišreiškus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjai šios teisės taip pat neįgijo ir nepaveldėjo, todėl neturėdami turtinės teisės, negalėjo praleisti įstatyme nustatytų terminų. Todėl suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai:
4.1. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – Lietuvos valstybės archyvo 2018 m. spalio 12 d. pažyma Nr. R4-2667, kurioje nurodyta, jog Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo viensėdžiais 1939 m. plano, patvirtinto 1940 m. liepos 6 d., eksplikacijoje įrašyta savininkė R. R., po išskirstymo gavusi 1.1590 ha žemės skl. Nr. 31, priklauso R. R., mirusiai (duomenys neskelbtini).
4.2. Nustatė juridinę reikšmę turinį faktą tam, kad atkurti nuosavybės teises, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal 1972 m. spalio 20 d. naminį testamentą po R. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
4.3. Atnaujino J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir jos teisių perėmėjams E. G. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini) bei M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 1,159 ha žemės sklypą Nr. 31, (duomenys neskelbtini), bei terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo
5. Teismo vertinimu, pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad R. R. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) su J. G., kuri ją palaidojo, prižiūrėjo kapą. Namų knygoje nurodyta, jog gyveno ne J. G., o J. G.. Liudytojai patvirtino, jog J. vadindavo J., todėl nėra pagrindo abejoti, jog R. R. naminiu testamentu visą savo turtą paliko būtent pareiškėjų testatorei J. G.. R. R. testamente nurodė, kad palieka J. G. 1 ha žemės sklypą ir namų inventorių. Liudytoja J. B. teismui patvirtino, jog R. turėjo namų apyvokos daiktų, pvz. gražią rūbų spintą, o po jos mirties visus daiktus priėmė ir valdė kaip savo J. G.. Kad daiktus po R. mirties valdė J. G., patvirtino ir liudytoja M. M.-R. bei pareiškėjas M. G.. Nors mirus R. R. J. nerado testamento, tačiau ji priėmė palikimą faktiniu turto valdymu. Anot teismo, aplinkybė, kad faktiškai priimant palikimą nebuvo žinoma pilna paveldėtino turto apimtis, teisinės reikšmės neturi. Nustačius, kad visus R. R. daiktus po jos mirties priėmė J. G., o pareiškėjai kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels jiems teisines pasekmes, kadangi jie galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjų prašymą dėl juridinio fakto nustatymo teismas pripažino pagrįstu.
Dėl reikalavimo pripažinti, jog teisę nustatantis dokumentas priklauso R. R.
6. Archyvo pažymoje nurodyta, jog archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie R. R. priklausiusią žemę, tačiau dokumentuose minima R. R.. Atsižvelgdamas į tai, kad Namų knygoje asmens, registruoto R. R. vardu nėra, pavardės R. ir R. skamba panašiai, nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) gyveno asmuo pavarde R., teismas sprendė, kad tai yra vienas ir tas pats asmuo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuo 1940 metų praėjo 80 metų, todėl liudytojų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti minėtas aplinkybes apie žemės skyrimą R. R. nebėra. Iš 1972 metais ligoninėje R. R. sudaryto testamento matyti, jog ji nurodė turinti 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš archyvo gautų dokumentų matyti, kad panašiomis pavardėmis į R. pavardę asmenų nėra, taip pat nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) gyveno kita R., kurios pavardė buvo R.. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas, remdamasis tikėtinumo taisykle, konstatavo, kad 2018 m. spalio 12 d. pažyma apie R. R. nekilnojamąjį turtą Nr. R4-2667 iš tiesų priklauso R. R..
Dėl termino atnaujinimo
7. Teismas nurodė, kad 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359, įsigaliojusio 1997 m. liepos 9 d., 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Šiuo atveju, nors ir neoficialiame testamente, R. R. aiškiai išreiškė žemę palikti J. G.. Pati R. R. mirė iki įstatymo įsigaliojimo, todėl J. G. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, kurios jai perėjo iš R. R. priėmus palikimą. Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. G. apie savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą sužinojo jau po 2001 metų, t. y. 2016 m. pabaigoje, kai surado naminį R. R. testamentą Šiuo atveju ji terminą praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Po J. G. mirties, būdami testamentiniais įpėdiniais, pareiškėjai įgijo teisę pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę, kuri iki nacionalizacijos priklausė R. R..
8. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atkurti nuosavybės teisės pirmenybę turi teisę tie asmenys, kuriems turtas yra perleistas naminiu testamentu, t. y. testamentu, kuris sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos, taip pat tie asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą. Nagrinėjamu atveju tokiu asmeniu pripažintina pareiškėjų testatorė J. G., kuriai naminiu testamentu buvo paliktas R. R. žemės sklypas Kleboniškių kaime. J. G. mirus, šią teisę įgijo jos testamentiniai įpėdiniai E. B. ir M. G.. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės yra pakankamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. buvo R. R. nuosavybės teisių į žemės sklypą perėmėjas, nes šis sklypas jai paliktas naminiu testamentu. Todėl pareiškėjų prašymą atnaujinti įstatymo nustatytus terminus prašymui ir dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę, paduoti teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir pareiškėjų pareiškimą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
9.1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas dėl žemiau nurodytų motyvų.
9.2. Prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti paduoti nuo 1991 m. birželio 18 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įsigaliojimo iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tokiems prašymams paduoti pabaigos – 2001 m. gruodžio 31 d.. Todėl aplinkybės, sukliudžiusios asmeniui laiku pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi būti pirmiausiai siejamos būtent su šiuo laikotarpiu. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjų ar J. G. veiksmus, atliktus minėtu laikotarpiu siekiant paduoti tokį prašymą arba išsiaiškinti informaciją apie R. R. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.
9.3. J. G. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišreiškus savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjai šios teisės neįgijo ir nepaveldėjo, todėl neturėdami tokios turtinės teisės, jie negalėjo praleisti Atkūrimo įstatyme nustatytų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A20-130/2008).
9.4. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai tenkino pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. R. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, bei terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai E. B. ir M. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Įstatymų leidėjas, nustatęs atitinkamus terminus, tuo pačiu numatė galimybę ir juos atnaujinti, jei jie šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių. Šioje byloje pareiškėjai įrodinėjo, kad įstatyme numatyti terminai buvo praleisti dėl svarbių priežasčių, todėl buvo prašoma juos atnaujinti. Pažymi, kad J. G. įstatyme numatytu terminu savo valios neišreiškė ne todėl, kad nepretendavo į nuosavybės teisių atkūrimą, o dėl to, kad dėl objektyvių priežasčių nežinojo, jog yra pagrindas pretenduoti į tokį nuosavybės teisių atkūrimą (t. y. nežinojo apie testamento egzistavimą). Sužinojusi apie tokį faktą, ji operatyviai atliko eilę veiksmų, kuriais aiškiai išreiškė siekį tokią valią realizuoti – ji siekė, kad būtų surinkti reikalingi dokumentai kreipimusi į teismą dėl terminų atnaujinimo, tačiau šios teisės iki galo nespėjo realizuoti dėl savo mirties. Todėl ši situacija iš esmės skiriasi nuo kitų galimų situacijų, kuriose pretendentai apskirtai niekaip neišreiškė savo valios į nuosavybės teisių atkūrimą.
10.2. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas žemės grąžinimo klausimas, o buvo sprendžiama tik dėl galimybės kreiptis į NŽT prie ŽŪM dėl žemės grąžinimo, t. y. paduoti prašymą bei reikiamus dokumentus siekiant atkurti nuosavybės teises į R. R. žemę.
10.3. Teismas šioje byloje priėmė teisėtą sprendimą, jį pagrindė tinkamu ir visapusišku byloje surinktų rašytinių įrodymų vertinimu, teisės aiškinimu bei taikymu, todėl panaikinti teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. 2005 m. lapkričio 9 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjams E. G. (dabar B.) ir M. G.. Pareiškėjai prašo atnaujinti J. G., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjams, kaip jos teisių perėmėjams, praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. R., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – 1,159 ha ploto žemės sklypą Nr. 31, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat praleistą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Be to, pareiškėjai tuo pačiu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, jog J. G. priėmė palikimą pagal 1972 m. spalio 20 d. naminį testamentą po R. R., mirties ir ji yra R. R. nuosavybės teisių į 1,159 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perėmėja, ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas – Lietuvos valstybės archyvo 2018 m. spalio 12 d. pažyma Nr. R4-2667, kurioje nurodyta, jog Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo viensėdžiais 1939 m. plano, patvirtinto 1940 m. liepos 6 d. eksplikacijoje įrašyta savininkė R. R., po išskirstymo gavusi 1,1590 ha žemės skl. Nr. 31, priklauso R. R., mirusiai (duomenys neskelbtini) Kaune.
13. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėto įstatymo 4 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
14. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais negali būti sujungiamas, ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis Nr. T-89/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. T-110/2015).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekė, kad vienoje civilinėje byloje būtų išspręstas klausimas ir dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, ir klausimas dėl Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
16. Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje pažymėjo, kad Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, tai yra kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (iš jų 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neturėdamas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, asmuo neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso (CPK 5 straipsnis), kuris turi būti apgintas, todėl prašymas dėl praleisto termino nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme negali būti nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76/2013).
17. Nagrinėjamu atveju, nei pareiškėjai, nei palikėja J. G. nebuvo pateikę Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. R. turtą nuosavybės teisės atkūrimo klausimus sprendžiančiai institucijai per Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus negalėjo būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, kol administracinės teisenos tvarka nebuvo išnagrinėtas klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o tokį pareiškimą priėmęs – civilinę bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu.
19. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisyklę ir šios nutarties 18 punkte aptartas CPK normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – civilinė byla pagal pareiškėjų E. B. ir M. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl terminų atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir M. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl terminų atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.