Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos (skolininkės) S. Š. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, V. Š., AB SEB bankas, UAB „Straka“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkė) S. Š. 2016-05-04 skundu kreipėsi į antstolį Vytautą Mitkų, vykdantį išieškojimą iš skolininkų (įkaito davėjų) V. Š. ir S. Š. pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrintos 83 850,07 EUR skolos, 65,61 EUR notaro išlaidų ir procesinių palūkanų. Skundu pareiškėja prašė atšaukti nuo 2016-03-24 iki 2016-04-26 vykusias pareiškėjos S. Š. turto – 15 a žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) – antrąsias varžytynes; pateikti pareiškėjai raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatyti protingą terminą jam įvykdyti; minėtam turtui varžytynes skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į pareiškėjos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus, bei sudarant galimybes pareiškėjai per 20 dienų terminą pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Pareiškėja nurodė, kad tik iš varžytynių portalo sužinojo, jog antstolis yra užvedęs vykdomąją bylą ir vykdo išieškojimą AB SEB naudai. Pareiškėjos teigimu, antstolis nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl antstolio vykdomojoje byloje atliekami veiksmai yra neteisėti, paskelbtos varžytynės turi būti atšauktos. Pareiškėja teigia, kad pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui, tačiau antstolis nepateikė jai raginimo. Ji taip pat negavo patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir paties ekspertizės akto, kuriais jai būtų sudaryta galimybė pateikti savo motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės ir pasiūlyti savo pirkėją turtui pirkti; pareiškėja teigia nebuvusi informuota apie varžytynes, o antstolis turto varžytynes paskelbė neišlaikęs 20 dienų termino pagal Instrukcijos 96 punkto reikalavimus. Antstolis Vytautas Mitkus 2016-05-06 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos S. Š. skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad raginimai įvykdyti sprendimą pareiškėjai buvo įteikti pasirašytinai 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. spalio 24 d, o apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę pareiškėja buvo informuota 2015 m. lapkričio 20 d. antstolio pranešimu. Skundas antstoliui pateiktas tik 2016 m. gegužės 4 d., t. y. praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą tiek 20 dienų skundo padavimo terminą, tiek naikinamąjį 90 dienų terminą. Antstolis pažymėjo, kad jis vykdomosios bylos šalis tinkamai ir teisėtai informavo apie ekspertizės metu nustatytą skolininkui ir pareiškėjai priklausančio turto vertę, sudarė visas būtinas sąlygas ir suteikė įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams dėl turto vertės pareikšti ir skolininkams patiems surasti turto pirkėją, varžytynes paskelbė įstatymo nustatytais terminais. Skolininkas ir pareiškėja žinojo (ar turėjo žinoti) apie antstolio atliekamus turto realizavimo veiksmus, nes visi antstolio procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos (taip pat ir realizuojamo turto buvimo) adresu (duomenys neskelbtini), o vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šis pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas būtų pasikeitęs ar būtų pateiktas prašymas siųsti jai dokumentus kokiu nors kitu adresu ar įteikti dokumentus skolininkui kokiu nors kitu būdu. Antstolis atkreipė dėmesį, kad vykdymo procese skolininkui (įkaito davėjui, turinčiam tas pačias teises ir pareigas) keliama pareiga būti aktyviam, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam kuo operatyviau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą. Pareiškėja šios savo pareigos nevykdė ir vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, neteikė antstoliui jokių prašymų dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėja apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę buvo informuota antstolio 2015 m. lapkričio 20 d. pranešimu, kuris skolininkui ir jo sutuoktinei – įkaito davėjai išsiųstas jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei papildomai išsiųstas skolininkui elektroniniu paštu.Antstolis pažymėjo, kad jis 2015 m. lapkričio 20 d. pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės taip pat paaiškino vykdomosios bylos šalims, kad turto vertę nustatė ekspertas bei informavo, kad išieškotojas ir skolininkas turi teisę raštu per tris darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pareikšti antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Šis pranešimas, vadovaujantis CPK 604 straipsniu, skolininkams laikytas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Pareiškėja ar skolininkas neteikė nuomonės dėl turto vertės, nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl antstolio paskirto eksperto nustatytos turto rinkos vertės, neprašė antstolio skirti pakartotinę ekspertizę, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų prielaidą abejoti pateikto ekspertizės akto išvados teisingumu.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą atmesti, pritarė antstolio 2016-05-06 patvarkyme išdėstytiems argumentams.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos S. Š. skundo dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų.Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos skundo padavimo momentu (2016 m. gegužės 4 d.) antrosios varžytynės jau buvo pasibaigusios (antrųjų varžytynių pabaigos momentas – 2016 m. balandžio 26 d.). CPK nenumato galimybės atšaukti jau pasibaigusių varžytynių. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimo tenkinimas/netenkinimas nesukels jokių savarankiškų materialinių teisinių pasekmių, kas sudarytų savarankišką pagrindą atsisakyti jį priimti nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 442 str. 6 p., 443 str. 1 d.).Tačiau, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliacinės instancijos teismo nurodymą pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės ir skundo netenkino, konstatavęs, kad jis nepagrįstas..Teismas nustatė, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (skolininkui) antstolio 2015 m. gegužės 26 d. raginimas įvykdyti 2015 m. gegužės 14 d. notaro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. DJ-2777 ir DJ-2779 buvo išsiųsti registruotu paštu ir įteikti kiekvienam asmeniškai 2015 m. gegužės 29 d. adresu (duomenys neskelbtini); taip pat pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (skolininkui) antstolio 2015 m. spalio 16 d. raginimas įvykdyti 2015 m. spalio 7 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-6445 išsiųstas registruotu paštu ir įteiktas asmeniškai pareiškėjai 2015 m. spalio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas padarė išvadą, kad solidariems/subsidiariems skolininkams raginimai buvo įteikti laikantis CPK nustatytos raginimo įteikimo tvarkos. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog ji negavo kitų antstolio siųstų procesinių dokumentų, pažymėjo, kad CPK neįtvirtina jokių išimčių dėl antstolio patvarkymo įteikimo būdo, kuriuo paskirta turto vertinimo ekspertizė, pranešama apie turto vertės nustatymą, nusprendžiama turtą parduoti antrosiose varžytinėse, todėl pastarieji patvarkymai yra siunčiami paskutiniu žinomu skolininko būvimo vietos adresu registruotu paštu ir yra laikomi tinkamai įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo tokių patvarkymų išsiuntimo (CPK 3 str. 1 d., 604 str.). Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. liepos 27 d. antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo bei 2015 m. lapkričio 20 d. antstolio pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės buvo išsiųsti registruotu paštu skolininkui V. Š. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pastarieji patvarkymai grįžo neįteikti. Antstolis pakartotinai dokumentus dėl turto vertės nustatymo 2016 m. sausio 21 d. raštu siuntė registruotu paštu trimis adresais skolininkui V. Š. bei į jo darbovietę, taip pat skolininkei (pareiškėjai) S. Š. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visi dokumentai grįžo neįteikti; antstolis taip pat siuntė pranešimą elektroniniu paštu. Vėliau antstolio siųsti dokumentai taip pat grįžo neįteikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nurodydama, jog gyvena kartu su skolininku (sutuoktiniu) V. Š. (bei žinodama iš raginimų, kad jų abiejų atžvilgiu vykdomas tas pats išieškojimas iš to paties įkeisto turto), kaip sąžininga skolininkė turėjo visas galimybes priimti adresu (duomenys neskelbtini), dar 2015 m. lapkričio 26 d. registruotu paštu išsiųstą antstolio 2015 m. lapkričio 20 d. pranešimo dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės egzempliorių, skirtą jos sutuoktiniui, tačiau to nepadarė. Be to vykdomojoje byloje yra skolininko V. Š. 2015 m. lapkričio 16 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame yra nurodomi iš esmės tokie patys motyvai kaip ir pareiškėjos skunde.Teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-49510-235/2015 atmetė pareiškėjo V. Š. skundą, padarė išvadą, jog S. Š., būdama šioje byloje suinteresuotu asmeniu, dar 2015 m. turėjo žinoti tiek apie turto pardavimą, tiek apie ekspertizės skyrimą, ir imtis aktyviai ginti savo galimai pažeistas teises.Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2015 m. lapkričio 9 d. ekspertizės akte nurodyta, jog 2015 m. spalio 3 d. namo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūroje dalyvavo ir pats V. Š., ką jis patvirtino savo parašu namo apžiūros akte. Pareiškėjos 2016 m. gegužės 4 d. skunde dėl antstolio veiksmų nurodyta, kad jos ir sutuoktinio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko pareiškėja ir/ar jos sutuoktinis ir/ar kartu gyvenantys šeimos nariai pradėjo priimti minėtu adresu jiems siunčiamus dokumentus.Teismo vertinimu, antstolis ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių, kad skolininkus pasiektų faktiškai pranešimas apie turto vertės nustatymą, o ne vien tik buvo formaliai laikomasi įstatyme įtvirtintos įteikimo tvarkos. Tuo tarpu pareiškėja ir jos sutuoktinis akivaizdžiai vengė priimti antstolio siunčiamus dokumentus name, kuriame jie gyvena, sąmoningai nebendradarbiavo su antstoliu. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nenurodė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pateikto ekspertizės akto teisingumu; neįvardino jokių konkrečių palyginamųjų turto vienetų, kurie būtų esmingai didesnės vertės nei ekspertizės akte nustatyta turto kaina; nepasiūlė konkretaus pirkėjo ir pan.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja (skolininkė, įkaito davėja) S. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad antstolis turėjo galimybę raginimą įvykdyti sprendimą įteikti pats pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį. Antstolis nesiuntė dokumentų skolininkui V. Š. į darbovietę, nors jis turėjo draudžiamųjų pajamų. Apeliantė sutinka, kad CPK nenumato galimybės atšaukti įvykusių varžytynių, tačiau numato galimybę pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, dėl ko šiuo metu ir yra užvesta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme. Apeliantė laiko, kad antstolis nebendradarbiauja su pareiškėja bei skolininku V. Š., kadangi nevykdo 2016-07-16 prašymo pateikti varžytynių aktą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo vykdomuosius įrašus Nr. DJ-2777 ir DJ-2779, kuriuos 2015 m. gegužės 14 d. išdavė Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrintos 83 850,07 EUR skolos, 65,61 EUR notarų išlaidų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko (įkaito davėjo) V. Š. ir su skolininku subsidiariai atsakingos skolininko sutuoktinės S. Š. hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai. Taip pat antstolis vykdo vykdomąjį įrašą Nr. DJ-6445, kurį 2015 m. spalio 7 d. išdavė Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 63 762,11 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų (įkaito davėjo) V. Š. ir sutuoktinės S. Š. AB SEB bankas naudai. Pareiškėja S. Š. skunde dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų kelia klausimą dėl netinkamo informavimo apie atliekamus veiksmus nurodytame išieškojime, tačiau pirmosios instancijos teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Atskirajame skunde pareiškėja (apeliantė) iš esmės nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus, papildomai pažymėdama, kad antstolis raginimą įvykdyti sprendimą, taip pat kitus pareiškėjos prašomus dokumentus galėjo įteikti pats pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, tačiau šia teisės norma nepasinaudojo, kas patvirtina, jog pareiškėja nėra gavusi antstolio procesinių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms.Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir tai matyti iš vykdomųjų bylų duomenų, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (skolininkui) antstolio 2015 m. gegužės 26 d. raginimas įvykdyti 2015 m. gegužės 14 d. notaro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. DJ-2777 ir DJ-2779 buvo išsiųsti registruotu paštu ir įteikti kiekvienam asmeniškai 2015 m. gegužės 29 d. adresu (duomenys neskelbtini); taip pat pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (skolininkui) antstolio 2015 m. spalio 16 d. raginimas įvykdyti 2015 m. spalio 7 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-6445 išsiųstas registruotu paštu ir įteiktas asmeniškai pareiškėjai 2015 m. spalio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini).Taigi nustatytos faktinės aplinkybės apie raginimų įvykdyti vykdomuosius dokumentus įteikimą asmeniškai pačiai pareiškėjai patvirtina, kad solidariems/subsidiariems skolininkams raginimai buvo įteikti laikantis CPK nustatytos raginimo įteikimo tvarkos, kas vienareikšmiškai paneigia pareiškėjos skundo teiginius, kad ji antstolio raginimų negavo bei nežinojo apie jos atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą. Dėl to, kad raginimas buvo įteiktas asmeniškai, nebuvo pagrindo jį įteikti dar ir kitu būdu. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, pareiškėja nepateikė (CPK 178 str.).CPK 117 straipsnio 1 dalyje yra kalbama apie įteikimo būdus apskritai, t. y. ši norma nustato, kokie procesinių dokumentų įteikimo būdai yra galimi apskritai – registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus raginimo siuntimo atvejį (numatytą CPK 660 straipsnyje) ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK neįtvirtina jokių išimčių dėl antstolio patvarkymo įteikimo būdo.Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, raginimai buvo įteikti asmeniškai, todėl kiti įteikimo būdai netaikytini. Be to, raginimo, kuris privalomai turi būti įteiktas skolininkui registruota pašto siunta/asmeniškai (arba viešo paskelbimo būdu, jei dėl objektyvių priežasčių neįmanoma įteikti registruota pašto siunta/asmeniškai), vienas iš turinio elementų, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, yra informacijos pateikimas skolininkui, kad turtas bus priverstinai realizuotas, jei skolininkas neįvykdys vykdomojo dokumento per raginime nustatytą terminą (CPK 656 str. 5 p., 657 str., 660 str.). CPK 644 straipsnyje tarp įtvirtintų skolininko pareigų vykdymo procese yra numatyta ir skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga bei pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie gyvenamosios/darbo vietos pasikeitimą (CPK 644 str. 2, 4 p.). Taigi nurodytų teisės normų sisteminis aiškinimas patvirtina aukščiau padarytą išvadą, kad įstatymo leidėjas procesinių dokumentų (einančių po raginimo) įteikimo tvarką nustatė būtent tokią tam, kad skolininkas nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, teigdamas, kad dokumentų asmeniškai negavo, bei nepagrįstai nevilkintų išieškojimo proceso, kas neproporcingai pažeistų kreditoriaus turtinį interesą išsiieškoti skolą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi procesinių dokumentų, siunčiamų skolininkui registruotu laišku, tinkamam įteikimui nebūtina konstatuoti, kad skolininkas realiai gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus – užtenka, kad jie buvo išsiųsti registruotu laišku paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos adresu.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo, kokie dokumentai ir kada pareiškėjai buvo įteikti, kada – neįteikti, ir pagrįstai sprendė, kad antstolis ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių, kad skolininkus realiai pasiektų pranešimas apie turto vertės nustatymą, o ne vien tik formaliai laikėsi įstatyme įtvirtintos įteikimo tvarkos.Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis turėjo vykdomosios bylos dokumentus siųsti skolininko V. Š. darbovietės adresu, tačiau, kaip tvirtina vykdomųjų bylų duomenys, tokio prašymo pats skolininkas antstoliui nebuvo pareiškęs. Be to, kaip tvirtina vykdomųjų bylų duomenys, antstolis pranešimą dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės siuntė ir V. Š. darbovietės UAB „Vandenspūdis“ adresu, tačiau ir šiuo atveju dokumentų niekas neatsiėmė, t. y. jie nebuvo įteikti. Todėl apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad buvo kokių nors procesinių dokumentų neįteikimo pažeidimų.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nurodė, kad skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta (CPK 644 str. 1 d. 2 p.).Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.