Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), 2022-01-05 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda, baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. 2021 m. lapkričio 26 d., apie 08.00 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve bei sukdamas į kairę į (duomenys neskelbtini) gatvę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusią G. S., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. S. buvo padaryti sužalojimai: kaktos muštinė žaizda, 21 danties lūžis, galvos, veido, kairės plaštakos ir dešiniojo kelio odos nubrozdinimai ir dėl eismo įvykio G. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme kaltinamasis Ž. M. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2021 m. lapkričio 26 d. rytą apie 8 val. susitiko su G. B., su kuria sieja darbiniai santykiai ir su ja turėjo vykti darbo reikalais. Jis jos laukė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie mokyklos. Savo automobilį buvo palikęs namuose, (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) jį atvežė pažįstamas D., jo pavardės nežino, jis gyvena Šiauliuose. G. B. atvažiavo lengvuoju automobiliu ir jis sėdo į jos vairuojamą automobilį į keleivio vietą šalia vairuotojos. Buvo dar tamsus metas, krito dulksna. Jam įsėdus G. B. pradėjo važiuoti, iš (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje suko į kairę link (duomenys neskelbtini) ir perėjoje partrenkė mergaitę. Ta mergaitė tikriausiai ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės per perėją link mokyklos. Automobilis sustojo ant pėsčiųjų perėjos. Kilo panika, buvo klyksmų, šauksmų. G. pradėjo klykti. Jis išlipo iš mašinos, priėjo prie mergaitės. Ką sakė išlipęs iš mašinos, neprisimena, tačiau tikrai negalėjo sakyti, kad jis partrenkė vaiką. Matė, kad mergaitei bėga kraujas. Mergaitė buvo sąmoninga, stojosi, buvo užsigavusi koją. Jis nuėjo prie mašinos, ieškojo skudurėlio, kuriuo galėtų mergaitei nuvalyti veidą, ieškojo visoje mašinoje, buvo priėjęs ir iš vairuotojo pusės. Tuo metu G. B. panikavo, sėdėjo pasimetusi, jai drebėjo rankos. Iš automobilio G. B. tuo metu nelipo, išlipo tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai. Jis mergaitę pakėlė nuo kelio, nuvedė prie suoliuko ir pasodino. Vesdamas mergaitę skambino telefonu, kvietė pagalbą. Ką tuo metu darė G. B., nežino, ji buvo automobilyje. Mergaitei jis padėjo iš inercijos, iš pasimetimo. Atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Medikai apžiūrėjo mergaitę ir ją išvežė į ligoninę. Policijos pareigūnams G. B. pasakė, kad ji vairavo automobilį. Su juo policijos pareigūnai nekalbėjo, jo nieko neklausė. Policijos pareigūnai apklausė G. B. ir leido važiuoti. Vėliau sužinojo, kad automobilis, kurį vairavo G. B., priklausė M. B. Tuo metu, kam priklauso automobilis, nesiaiškino. Su nukentėjusiosios mergaitės parodymais, jog mašiną vairavo jis, nesutinka, nes mergaitė to negalėjo matyti, ji buvo nugriuvusi, išsigandusi, todėl gali klysti. Įvykio metu buvo intensyvus judėjimas, važiavo daug mašinų, nematė, ar koks nors automobilis prieš įvykį būtų važiavęs paskui G. B. vairuojamą automobilį. Darbiniais reikalais jį dažnai paveždavo G. B., ji vairuodavo ir tą VOLVO automobilį, tą automobilį galėjo kažkada seniau ir jis vairuoti. Ar įvykio metu jis žinojo automobilio valstybinius numerius, negali pasakyti. Ar prieš eismo įvykį sankryžoje stovėjo kokia nors sunkiasvorė mašina, negali pasakyti, prieš pat mergaitės partrenkimą kitų automobilių garsinių signalų negirdėjo. Po eismo įvykio, kad kas nors sankryžoje iš kitų automobilio vairuotojų būtų švilpęs, negirdėjo. Iš kitų automobilių vairuotojų nurodymų, ką turėtų daryti su mergaite, negirdėjo. Įvykio metu jis automobilio nevairavo, nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, nepadarė.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti mažametės nukentėjusiosios G. S. parodymai, duoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. S. parodė, jog penktadienį 8.00 val. ėjo į mokyklą, ten netoli yra sankryža. Buvo ruduo, nebuvo visiškai tamsu, veikė gatvių apšvietimas. Oras nebuvo blogas. Ji ėjo, prie gatvės sustojo, sustojo sunkvežimis, važiavęs jai iš dešinės, dar kelios mašinos, važiuojančios jai iš kairės, sustojo. Ji apsižvalgė ir ėjo. Jau buvo įpusėjusi perėją, kai pajuto smūgį. Suprato, kad ją partrenkė automobilis, bandė stotis. Jai bėgo kraujas. Smūgis buvo iš kairės. Automobilis, kuris ją partrenkė, buvo užvažiavęs ant perėjos linijų. Jai arčiau buvo mašinos vairuotojo pusė. Ji matė, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras. Jis pradėjo šaukti: „aš nutrenkiau vaiką“. Ji klykė, buvo šoke, vyrui sakė skambinti numeriu 112. Prie jos priėjo mokytoja, klausė, kas buvo, norėjo jai pagelbėti, nuvedė prie suoliuko. Kita mokytoja atėjo, pakvietė berniuką, suvedė kodą, paskambino mamai. Ji sėdėjo ir laukė kol atvyks pareigūnai ir greitoji. Ji sėdėjo ant suoliuko, priėjo draugė. Mokytoja, kuri buvo šalia, pasiėmė jos maišelį ir nuėjo į mokyklą. Pareigūnai paklausė jos telefono numerio, mokytojos, mamos numerio. Paskui atvykus greitajai ją nuvedė į automobilį. Ji visą laiką per tą perėją eina. Žino, kaip teisingai pareiti perėją. Ji sustoja toliau nuo perėjos, pažiūri kada saugiau eiti, prieina arčiau, palaukia kada mašinos sustos, pažiūri į dešinę, į kairę, kad įsitikintų. Ji visada eina atsakingai per visas perėjas. Ji visą laiką eidavo su šviesiai ruda striuke, baltu kapišonu, kelnės languotos, pilkos. Atšvaitus turėjo ant kuprinės. Eidama kuprinę nešėsi ant nugaros, dar rankoje nešėsi baltą maišą. Per perėją ėjo vidutinišku žingsniu, kaip įprasta. Automobilį iki kliudymo matė, jis stovėjo netoli mokyklos. Kai jis važiavo, ji sustojo. Prieš pat kliudymą nematė, kad jis važiuotų. Buvo tuščia gatvė, ji ėjo ir pajuto, kad trenkėsi į automobilį ir skrido. Matė, kad automobilyje buvo du žmonės. Matė vyrą, kuris išlipo iš mašinos. Antro žmogaus matė tik siluetą. Po to sesė, kuri nežinojo kas įvyko, pasakė, kad matė, jog pareigūnai pabeldė į langą ir moteris išlipo iš mašinos keleivio vietos. Po jos partrenkimo iš mašinos išlipo vyras. Jis stovėjo, keikėsi, ji pati prie jo turėjo prieiti. Yra įsitikinusi, kad tas vyras išlipo būtent iš vairuotojo vietos. Automobilyje dar sėdėjo kitas asmuo. Pati nematė kas sėdėjo kitoje vietoje. Sesė matė tą kitą asmenį. Ji sakė, kad plaukų nematė, tik sakė, kad turėjo pūkuotą liemenę ir buvo pasipuošusi. Sesuo kalbėjo apie moterį. Sesė sakė, kad moteris išlipo tik kai pareigūnai pabarbeno į langą. Kadangi vyras išlipo iš už vairo, tai moteris turėjo būti šalia. Vyras sakė: „aš galvojau, kad tu mane praleisi“. Ji jam sakė: „skambink 112“. Kai ją nubloškė, jai niekas nepadėjo atsistoti, ji pati turėjo atsistoti. Ji pradėjo rėkti stodamasi ir ėjo link vyro. Prie suoliuko nuvedė mokytoja. Ji pamena, kad jis išlipo iš mašinos, ji stojosi, susigriebė, nes bėgo kraujas. Ji pati atsistojo. Vyras išlipo iš mašinos, priėjo ne taip, kad padėtų, buvo nuošaliau. Jis pyko ant jos, daug keikėsi. Ji nežinojo, kad automobilyje buvo moteris, žinojo, kad buvo kitas asmuo. Ji matė vyrą, su juo kalbėjosi. Automobilį matė iki ją parbloškiant, žino, iš kurios vietos jis išvažiavo, bet negali pasakyti, iki kiek ją parbloškiant matė automobilį. Po įvykio blogai jautėsi, negalėjo vaikščioti dvi savaites, iš lovos išlipti, per perėjas bijo eiti. Po avarijos kilo panika, pradėjo klykti. Galvojo, kodėl jai taip buvo. Jai skaudėjo, ją labai pykino, negalėjo paeiti. Vaikščioti negalėjo kelias savaites, nubrozdinimas yra likęs, skauda antakį, skauda kairį žandą arčiau akies. Ji negalėjo valgyti, nes visą smakras buvo nubrozdintas ir po juo buvo nubrozdinta. Jai nuskėlė priekinius dantis, jie skauda iki dabar, bijo valgyti, kad neiškristų. Gulėjo ligoninėje savaitę. Atsirado baimė padaryti klaidų, tai turėjo įtakos mokslams. (1 t. b. l.78-80).

Liudytojas M. S. parodė, jog iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Apie įvykio aplinkybes žino tik tiek, kiek pasakojo dukra G. Apie patį eismo įvykį sužinojo, kai jam paskambino žmona ir pasakė, kad partrenkė G. Į įvykio vietą vyko žmona, nes jis buvo susitikime ir negalėjo išvažiuoti. Žmona telefonu jam pasakė, kad dukra buvo partrenkta, kad nėra labai blogai, kad dukra yra ligoninėje. Vėliau nuvažiavo pas G. iki ligoninės, nuvežė daiktus. Tuo metu su dukra bendrauti negalėjo, nes buvo karantinas. Su dukra galėjo bendrauti tik žmona, nes ji kartu su greitąja atvyko į ligoninę. Smulkiau apie įvykį sužinojo vakare iš žmonos. Ji sakė, kad neaišku kas nutrenkė, kad policija pradėjo tyrimą. Iš policijos pareigūnų nieko nesužinojo, nes jie nesidalino informacija. Tuo metu neklausė, ar dukra žmonai pasakė kas nutrenkė, tuo metu apie tai nekalbėjo, galvojo kaip padėti vaikui, galvojo, kad apie įvykį viską išsiaiškins policija. Į ligoninę aplankyti dukters leisdavo tik mamą, o jis su dukra susimojuodavo per langą, nes buvo karantinas, bet vieną kartą buvo įleidę ir jį. Daugiau su dukra apie įvykį stengėsi nekalbėti, kad jos netraumuotų, kad pasimirštų. Gali būti, kad ligoninėje dukra gydėsi 7 paras. Grįžusi iš ligoninės dukra dar gydėsi, buvo žaizdos, skaudėjo, jautėsi blogai, atsirado papildomų baimių, vežė pas psichiatrus, psichologus, ji bijojo eiti per gatves. Sužalojimai praktiškai yra dar gydomi. Dantys gydomi pastoviai ir juos reikės atstatyti. Žaizda kaktoje gijo ilgai, buvo susiūta, kaktoje liko rankas, reikės operacijos, kad jį pašalinti. Taip pat buvo bendras kūno sumušimas. Šiuo metu, pasak psichologo, kuris jai padeda, dukra jaučiasi geriau, iš panikos perėjo į kontroliuojamą baimę, bet dar viena negali pereiti tos perėjos, kur įvyko eismo įvykis, tik su draugais, o per kitas mažesnes perėjas jau bando eiti viena. Kita dukra eina į tą pačią mokyklą. Ji yra jaunesnė dviem metais, jai pamokos vyko vėliau. Ji sakė, kad per sankryžą ėjo į mokyklą ir matė, kad mašina stovėjo sankryžoje, sakė, kad matė moterį, sėdinčią keleivio pusėje, ji į ją atkreipė dėmesį ir sakė, kad prie jos buvo priėję policijos pareigūnai. Dukra sakė, kad moteris sėdėjo keleivio vietoje ir į tą langą beldė policijos pareigūnas. Dukra iki šiol nelanko kūno kultūros pamokų. Su dukra G. pasikalba. Ji sakė, kad matė vyrą, kuris vairavo automobilį, taip pat sakė, kad matė keleivio vietoje sėdinčio asmens siluetą, tačiau tas asmuo iš automobilio nebuvo išlipęs, todėl ji negalėjo pasakyti, ar ten buvo moteris ar vyras. Dukrai gydymasis pas psichologą padėjo, nors tas gydymas yra tęsiamas, tačiau susitikimai vyksta rečiau. Pas psichologą dukra pradėjo lankytis dar iki eismo įvykio, siekiant pagerinti koncentraciją ir mokymąsi. Po įvykio pas psichologą lankėsi dėl problemų, kilusių dėl autoįvykio. Taip pat po įvykio lankėsi pas psichiatrą, iki to įvykio psichiatro pagalba nebuvo reikalinga. Medikamentinis gydymas dukrai nebuvo taikomas. Psichologui už pagalbą susimoka patys. Po įvykio dukters pažymių vidurkis smarkiai nenukrito. Dukra iki įvykio jokių sporto treniruočių nelankė, bet kūno kultūros pamokas lankė. Byloje yra pateiktas civilinis ieškinys. Žalos niekas neatlygino. Prašo žalą priteisti.

Liudytoja R. S. parodė, jog iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Apie eismo įvykį informavo pati dukra, ji paskambino, pasakė: „mama, patekau į avariją“ ir numetė ragelį. Kadangi buvo ką tik su dukra išsiskyrusios, dukra nuėjo į mokyklą, o ji nuvažiavo į darbą, bandė jai prisiskambinti keletą kartų, kadangi neprisiskambino, paskambino savo mamai, kuri gyvena prie pat perėjos ir paprašė, kad pasižiūrėtų per langą, nes mamai pro langą matosi ta perėja. Mama pasakė, kad mato daug žmonių ir policijos mašinas. Kolegės paprašė nuvežti iki tos vietos. Važiuojant aplenkė greitosios medicinos pagalbos mašina. Kai atvyko į vietą, dukra jau sėdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, ji buvo kruvina. Jai rūpėjo tik dukra, kas vyko aplinkui, nekreipė dėmesio. Mašiną, kuri partrenkė dukrą matė, taip pat matė ir prie tos mašinos stovintį vyrą, policijos mašinas. Dukters iš karto paklausė, kas atsitiko, ji iš karto pasakė, kad ją partrenkė vyras, smulkesnių detalių jos neklausė. Ligoninėje dukrai buvo susiūta žaizda. Po narkozės ji galėjo kalbėti, viską prisiminė, braižydavo schemas kaip ten viskas įvyko, nes jai, kaip vaikui, tikriausia buvo labai skausminga, kad negana to, jog ją nutrenkė mašina, bet išlipę žmonės iš mašinos dar ją ir apšaukė. Kita dukra nežinojo, kad pertrenkė jos sesę, ji šiek tiek vėliau ėjo tuo pačiu keliu į mokyklą, ji sakė, kad buvo labai išsigandusi, nes buvo sunku pereiti perėją, stovėjo ta mašina ir policijos mašinos, ji laukė kol susirinks daugiau vaikų, kad galėtų pereiti gatvę. Ji pasakojo, kad kol laukė, ji matė mašinoje keleivio pusėje sėdinčią moterį su pūkuota liemene. Jai labai įsiminė ta puošni moteris, sėdinti keleivio vietoje. Po įvykio su dukra G. kreipėsi į psichologą, nes vaikas naktimis nemiegodavo, panikuodavo, klykdavo, sapnuodavo mašinas, avarijas. Vyrą, kuris ją partrenkė, iki šiol sapnuoja. Namuose ji išsigąsdavo bet kokio garso, todėl buvo būtina psichologo pagalba. Iš namų dukra pati viena išeiti išdrįso tik vasario pabaigoje, iki šiol ją vis dar vežioja į mokyklą, per perėją, kur įvyko eismo įvykis, pereiti dar negali, einant per ją nevalingai jai bėga ašaros, o per kitas perėjas, kurios mažesnės, gali pereiti su draugų pagalba, bet viena savarankiškai negali pereiti jokios gatvės. Aikštelėje ar prie gatvės išgirdusi mašinų stabdžius dukra klykdavo, nesuprasdavo kurioje vietoje mašina, tačiau ši fobija jau yra praėjusi, dabar jau sąmoningai gali sustoti ir suvokti, kurioje vietoje yra mašina, ir priimti spendimą ką daryti. Dukra pas psichologą lankėsi ir iki įvykio, lankėsi dėl bendravimo problemų, kylančių paauglystėje. Lankėsi pas tą patį psichologą kaip ir po avarijos, tik prieš avariją jau buvo nutraukę seansus. Kadangi jau pažinojo tą psichologą, todėl ir kreipėsi pas jį ir po įvykio.

Liudytoja G. B. parodė, jog su kaltinamuoju Ž. M. yra kolegos, draugai, artimesnių santykių nėra. 2021 m. lapkričio 26 d. anksti ryte važiavo į darbą. Su Ž. M. buvo sutarę, kad važiuos dėl darbo rūbų. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais (duomenys neskelbtini) mokyklą, sulaukė Ž. M., jį atvežė kažkoks žmogus. Jis atsisėdo pas ją į automobilį, į keleivio vietą ir ji pradėjo važiuoti. Privažiavo sankryžą, sustojo, lauke buvo dulksna, prastas matomumas, sankryžoje suko į kairę link (duomenys neskelbtini), į pagrindinį kelią, ir pamatė kaip kažkas atsitrenkė, atšoko, krito, vėl atšoko, vėl krito ir daugiau nieko neatsimena. Jos automobilis buvo pėsčiųjų perėjoje, tai reiškia, kad vaikas buvo šalia perėjos. Vaikas buvo tamsiai aprengtas, be atšvaitų. Ji išgirdo trenksmą ir daugiau nieko neprisimena. Negali pasakyti, ar išlipo iš automobilio ar ne. Tikriausiai šoko būsenoje išlipo iš mašinos ir persėdo į keleivio vietą. Viską prisimena tik protarpiais. Atrodo, kad buvo išlipusi iš automobilio, nes Ž. M. priėjęs iš jos pusės durelių pasiėmė skudurėlį ir nubėgo prie tos mergaitės. Ji pati nėjo, nes bijo kraujo. Kelių eismo taisyklių reikalavimus žino, pati nepasirūpino mergaite, nes buvo šoko būsenoje. Po eismo įvykio sėdėjo automobilyje. Tuoj po vaiko partrenkimo ji sėdėjo vairuotojo vietoje, Ž. M. apėjo automobilį, atsidarė dureles, paėmė skudurėlį ir nuėjo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jau buvo išlipusi, buvo lauke. Su policijos pareigūnais kalbėjosi policijos pareigūnų automobilyje. Jie jos klausinėjo, ji atsakinėjo, ką jiems sakė nebeprisimena. Iki įvykio vairuotojo pažymėjimą turėjo 4-5 metus. Įvykio metu automobilį vairavo ji ir vaiką partrenkė ji. Pagalbą iškvietė Ž. M. Ji pati nekvietė, nes buvo šoko būsenoje. Tyrėja jai sakė, kad mergaitei buvo prakirsta kakta, sulaužyta nosis ir kad septynias dienas ji gulėjo ligoninėje. Nukentėjusios mergaitės neatsiprašė, nes tyrėja sakė, kad mergaitės tėtis pasakęs nesiartinti prie vaiko. Automobilis buvo draustas, žalą turi atlyginti draudimas. Dėl įvykio kalta ji, nes buvo neatidi, bet kalti ir vaiko tėvai, nes vaikas buvo aprengtas juodai, neturėjo atšvaitų. Sankryžoje sustojusio automobilio nematė, signalizavimo negirdėjo.

Teismui buvo pateikta Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0033/22, kurioje nurodyta, jog G. S. nustatyti šie sužalojimai: kaktos muštinė žaizda, 21 danties lūžis, galvos, veido, kairės plaštakos ir dešiniojo kelio odos nubrozdinimai; galvos smegenų sukrėtimas kaip sužalojimas nevertinamas, nes nėra patvirtinančios neurologinės simptomatikos; G. S. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (3 t., b. l. 149-153).

Kadangi buvo gautos dvi specialistų išvados, prieštaraujančios viena kitai, ir prieštaravimų teisiamajame posėdyje apklausus specialistus nepavyko pašalinti, teismo 2023-01-17 nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti nukentėjusiajai G. S. padarytus sužalojimus ir padaryto sveikatos sutrikdymo mastą. (4 t., b. l. 62-64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 27/2023 (01) nurodyta, kad G. S. padaryta 6 cm ilgio muštinė žaizda kairiojo antakio-kaktos srityje su poodžio kišene aukštyn iki 4 cm, nubrozdinimai nosies, smakro, kaktos, kairiojo delno ir dešiniojo kelio srityse, 21 ir 22 dantų nuskėlimas; sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, kas galėjo gautis 2021-11-26 eismo įvykio metu parbloškiant G. S. automobiliu bei krentant ant žemės; galvos smegenų sukrėtimo diagnozė vertintina kaip nepagrįsta, nes ji nepatvirtinta jokiais objektyviais neurologiniais simptomais; G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl muštinės žaizdos kairiojo antakio-kaktos srityje sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui; pažymėtina, kad nekomplikuotos žaizdos dažniausiai sugyja per 7-10 dienų, tačiau G. S. padaryta antakio-kaktos žaizda buvo gana didelė (6 cm ilgio), žiojėjanti, su 4 cm gylio „kišene“, dėl kurios turėjo būti drenuota (drenas pašalintas 2021-11-28), su juosiančiu patinimu ir kraujosruva, kas sąlygojo ilgesnį nei įprastai žaizdos gijimą. (4 t., b. l. 81-84).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo Ž. M. kaltė įrodyta.

Pats kaltinamasis Ž. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę neigė, nurodydamas, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o G. B. Liudytoja G. B. taip pat teigė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ji, o ne kaltinamasis Ž. M. Šiuos kaltinamojo Ž. M. ir liudytojos G. B. parodymus paneigia nukentėjusiosios G. S., liudytojo T. O., liudytojų M. S. ir R. S. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji G. S. teigė, jog eismo įvykio metu iš ją partrenkusio automobilio vairuotojo vietos išlipo ir prie jos priėjo vyras. Liudytojas T. O. taip pat tvirtino, jog jis važiavo paskui automobilį, kuris sankryžoje partrenkė mergaitę, ir matė kaip iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, panašus į kaltinamąjį Ž. M., kuris priėjo prie nukentėjusiosios ir telefonu skambino kviesdamas pagalbą. Šie liudytojo T. O. parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios G. S. parodymus. Nors atlikus liudytojo T. O. naudoto mobilaus ryšio telefono telefoninių pokalbių išklotinių analizę gauti duomenys rodo, jog eismo įvykio metu liudytojo T. O. telefonas jungėsi prie bazinės stoties, kuri neapima eismo įvykio vietos ir artimiausios sankryžos, tačiau liudytojas nurodo, jog jis eismo įvykio vietoje neliko stovėti, vyko į darbovietę, kuri yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl telefonas galėjo jungtis ir prie kitos judriojo ryšio bazinės stoties. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog liudytojas T. O. nėra pažįstamas su nukentėjusiąja ir jos tėvais, po eismo įvykio su nukentėjusiosios įstatyminiu atstovu nekontaktavo, taip pat nėra pažįstamas ir su kaltinamuoju Ž. M. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis parodymus davė siekdamas padėti nukentėjusiosios tėvams ar pakenkti kaltinamajam. Todėl dėl šių aplinkybių atmesti liudytojo T. O. parodymų negalima. Taip pat liudytojai bei nukentėjusiosios G. S. atstovai pagal įstatymą M. S. ir R. S. teisme nurodė, jog dukra G. jiems sakė, kad ją partrenkusį automobilį vairavo vyras. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktame garso įraše užfiksuota, jog apie eismo įvykį pranešė asmuo, prisistatęs Ž. M., įraše aiškiai girdima kaip jis sako: „(duomenys neskelbtini), prie mokyklos, pertrenkiau vaiką, greitosios reikia“, po to, paklaustas apie automobilio markę ir valstybinius numerius, nedvejodamas ir nesitikslindamas iš karto nurodo ir automobilio markę, ir valstybinį numerį, tai yra, nurodo duomenis, kuriuos tiksliai gali žinoti automobilio vairuotojas, o ne keleivis. Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamojo Ž. M. ir liudytojos G. B., kurią su kaltinamuoju Ž. M. sieja, kaip jie patys nurodo, darbiniai santykiai ir kuri yra aiškiai suinteresuota palankia kaltinamajam Ž. M. bylos baigtimi, parodymais nesivadovauja bei liudytojos G. B. parodymus laiko melagingais. Kadangi nukentėjusiosios G. S., liudytojo T. O. parodymai atitinka vienas kito parodymus, juos patvirtina liudytojų M. S., R. S. parodymai bei kita medžiaga – bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo duomenys, teismas laiko, jog kaltinamojo Ž. M. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. M. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikaltimą dėl neatsargumo. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau buvo teistas, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, vėliau – 2022-01-05 jo atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (2 t., b. l. 117-129). Jis buvo baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 130-135). Kaltinamasis Ž. M. dirba (2 t., b. l. 136). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam Ž. M. skirtina bausmė – bauda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-01-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 158-161). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji G. S., atstovaujama įgalioto atstovo advokato padėjėjo V. M. ir atstovo pagal įstatymą M. S., pareiškė civilinį ieškinį dėl 1634,60 EUR turtinės žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, žalą prašant priteisti iš AB (duomenys neskelbtini). Ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo Ž. M. visas nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. (3 t., b. l. 19-53). Teismui buvo pateiktas patikslintas nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys dėl 1984,60 EUR turtinės ir 5000 EUR neturtinės žalos priteisimo iš AB (duomenys neskelbtini) bei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo Ž. M. (3 t., b. l. 71-107). Papildomai pateikta sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 750 eurų sumai dėl 15 psichologo konsultacijų teikimo G. S. 2022 m. liepos – spalio mėnesiais. (4 t., b. l. 26-27).

AB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes AB (duomenys neskelbtini) kaip civilinės atsakomybės draudimo atsakomybė yra išvestinė iš transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės, todėl AB (duomenys neskelbtini) pozicija negali prieštarauti transporto priemonės valdytojo (Ž. M.) procesinei pozicijai, o kadangi Ž. M. kaltu neprisipažįsta, tai AB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio taip pat nepripažįsta. Tuo atveju, jeigu kaltinamasis prisipažintų visiškai ar būtų pripažintas kaltu dėl ginčo įvykio, tai AB (duomenys neskelbtini) yra pasiruošęs neginčo tvarka išmokėti G. S. 320,60 EUR (už medikamentų pirkimą), 3210,00 EUR (5 MMA ekvivalentas dėl neturtinės žalos su sąlyga, kad G. S. sveikatos sutrikdymo mastas galutinai bus vertinamas kaip nesunkus). Dėl išlaidų psichologo konsultacijai atlyginimo negali pasisakyti, kadangi psichologo konsultacija buvo teikiama ir iki įvykio, be to, VMI individualios veiklos pažymoje nurodyta, kad S. S. iki 2016-05-16 galėjo vykdyti ne psichologo, o „žaidimų ir žaislų“ gamybos veiklą. (3 t., b. l. 61-64).

Nukentėjusiosios G. S. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas V. M. teisiamajame posėdyje pateikė sąskaitas faktūras 726,00 EUR ir 1089,00 EUR sumoms dėl nukentėjusiosios atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir teisme.

Teismas laiko, jog nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusiosios G. S. ieškiniu prašoma priteisti 1984,60 EUR turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas teisme pateikė sąskaitą faktūrą 750 EUR sumai dėl apmokėjimo už psichologo konsultacijas ir prašė padidinti priteisiamos turtinės žalos atlyginimo dydį iki 2734,60 EUR.

Prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, jog už nukentėjusiosios G. S. dantų plombavimo ir gydymo paslaugas buvo sumokėta 265,00 Eur, už akių gydymą sumokėta 40,00 Eur, už automobilio degalus sumokėta 39,56 Eur, 44,36 Eur, 71,14 Eur, tačiau prašoma priteisti 64,00 EUR, už medikamentus sumokėta 15,60 Eur, iš viso 384,60 Eur. Taip pat pridėti prie ieškinio ir papildomai teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog už psichologo paslaugas, teiktas G. S., buvo sumokėta iš viso 2350,00 EUR. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog eismo įvykio metu ir vėliau nukentėjusiajai G. S. buvo teikiamos gydymo paslaugos, ji lankėsi pas gydytoją psichiatrą, kuris jai nustatė po eismo įvykio kilusį potrauminio streso sindromą, skyrė gydymą ir rekomendavo konsultuotis pas vaikų psichologą. Taigi, teismas pripažįsta, jog visos išlaidos dėl gydymo paslaugų teikimo yra pagrįstos. Taip pat teismas laiko, jog yra pagrįstos ir išlaidos už psichologo konsultacijas, nes tokios konsultacijos buvo rekomenduotos gydytojo psichiatro, tokios konsultacijos nukentėjusiajai buvo teikiamos po eismo įvykio, siekiant pašalinti eismo įvykio sukeltas pasekmes. Nukentėjusioji G. S. lankėsi pas kitame mieste – Panevėžyje dirbantį gydytoją psichiatrą, kelionės išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais, prašoma atlyginti kelionės išlaidų suma nėra per didelė, yra reali, todėl ir šios išlaidos turi būti atlygintos. Dėl šių aplinkybių, teismas laiko, jog nukentėjusiosios ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas visiškai.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajai G. S. 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Šioje byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo Ž. M. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. S. sveikata.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji G. S. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, nepatogumus, buvo gydoma ligoninėje. Pateikti dokumentai patvirtina, jog po įvykio ilgą laiką jai buvo teikiamos psichologo konsultacijos, taip pat ji lankėsi pas gydytoją psichiatrą. Teisme apklausti liudytojai – nukentėjusiosios G. S. tėvai M. S. ir R. S. patvirtino, jog dukra iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes – bijo eiti per perėjas, ją būtina lydėti į mokyklą. Todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi – nukentėjusiems asmenims priteisiama nuo 600 Eur iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017).

Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, į tai, jog nukentėjusiosios gydymas ligoninėje truko neilgai, kitų kaulų lūžių nebuvo padaryta, teismas laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 3500 Eur.

Kaltinamasis Ž. M. įvykio metu vairavo automobilį, kurio savininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje, todėl už padarytą žalą materialiai atsakinga yra draudimo bendrovė – civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) ir iš šios bendrovės priteistinas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios G. S. ieškiniu prašoma jai atlyginti jos patirtas išlaidas ją atstovavusio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teisme patirtas išlaidas prašė priteisti ir jos įgaliotas atstovas ir atstovai pagal įstatymą. Nukentėjusiosios G. S. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas V. M. pateikė sąskaitas faktūras 726,00 EUR ir 1089,00 EUR sumoms dėl nukentėjusiosios atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir teisme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiąją G. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo įgaliotas atstovas – advokato padėjėjas. Patirtos atstovavimo išlaidos 1815 EUR patvirtintos pateiktais dokumentais, todėl iš kaltinamojo Ž. M. nukentėjusiajai G. S. priteistinos jos patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Daiktiniai įrodymai - lengvasis automobilis VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu perduotas saugoti G. B., paliktinas automobilio savininkui M. B. neribotam disponavimui; dvi DVD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 MGL dydžio, tai yra, 4 500 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę bausmę Ž. M. skirti 180 MGL dydžio, tai yra, 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. baudžiamąjį įsakymą, ir laikyti, jog Ž. M. yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 100 MGL dydžio (5 000 eurų) baudą.

Likusią 80 MGL dydžio (4 000 eurų) baudą Ž. M. įpareigoti sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę Ž. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios G. S. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš civilinio atsakovo – AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai G. S. 2 734,60 eurų turtinei žalai ir 3 500 eurų (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 6 234,60 eurų (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt keturis eurus 60 centų).

Iš Ž. M. priteisti nukentėjusiajai G. S. 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) atlyginti išlaidoms, patirtoms įgalioto atstovo – advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Daiktinius įrodymus – lengvąjį automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti neribotai savininko M. B. nuosavybei; dvi DVD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti Ž. M., kad nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Išaiškinti Ž. M., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, neturint lėšų sumokėti baudą, teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.