- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-09
- Bylos Nr.
- 1-511-716/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42627-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. P. 2022 m. lapkričio 7 d., apie 8.22 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, lengvąjį automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,14 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
II. Byloje surinkti duomenys
A. P. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu vyko remonto darbai. Norėjo automobilį perstatyti į šalia esantį garažą. Dėl automobilio gedimo nusispaudė akseleratorius, užstrigo pedalas. Jis ėmė važiuoti dideliu greičiu. Automobilis važiavo nevaldomai. Jis stengėsi įvažiuoti į statybinę dalį, kur yra smėlis, atsitrenkė į stulpą. Būtinybės perstatyti automobilio nebuvo. Važiuodamas kliudė vieną automobilį. Alkoholį vartojo dieną prieš, su broliu išgėrė alaus. Gėrė iki 3-4 val. ryto, mažai miegojo. Išgėrė apie 15 butelių alaus.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Liudytojas E. S. tyrimo metu parodė, kad jis su kolegomis 2022 m. lapkričio 7 d. dirbo adresu (duomenys neskelbtini), tvarkydamas aplinką, t. y. dėjo bortelius, plyteles, atliko rangos darbus. Jiems dirbant išgirdo ūžiant automobilį, t. y. gazuojant vietoje, darant dideles apsukas. Po to išgirdo trenksmą ir vėl variklio garsą (ūžimą). Pradėjo žiūrėti, kas ten vyksta, nes buvo trenksmas. Tada pamatė, jog atlekia automobilis į juos. Jei ne stulpas, tai galėjo pataikyti į juos pačius. Automobilis lėkė dideliu greičiu, per visus bortelius, duobes ir atsitrenkė į stulpą. Atsitrenkus į stulpą, bandė bėgti iš vietos, tačiau prie stulpo buvo duobė, tai jis negalėjo išvažiuoti „pakibo“. Jis pribėgo prie vairuotojo, atidarė dureles ir iškart ištraukė iš spynelės raktelius. O vairuotojas jam sako „aš nesuprantu kas darosi su automobiliu“. Vyras buvo akivaizdžiai apsvaigęs. Nuo ko, negali pasakyti, nes alkoholio kvapo nesijautė. Vyras vairavo automobilį vienas, šalia jo nieko nebuvo. Jis greit iškvietė policijos pareigūnus. Vyriškis, kol laukė pareigūnų, išlipo iš automobilio, tačiau nieko nevalgė ir negėrė, kol atvyko pareigūnai. Jis jį visą laiką stebėjo. Vyriškis nesvirduliavo, bet keistai kalbėjo. Atvykę pareigūnai vairuotojui davė pūsti alkotesterį du kart matant jam. Nustatė, kiek jam žinoma, virš 2 promilių, tačiau pareigūnai jo neišsivežė. Nori pasakyti, kad apžiūrėjus teritoriją, matė, jog šis vyras atsitrenkė į „Ford „automobilį. Prie „Ford“ automobilio buvo šio neblaivaus vyriškio pamestas žibintas. Kaip vyriškis daužė automobilius, jis nematė, tik girdėjo trenksmus. Nori pasakyti, jog tuo šaligatviu, kur jis važiavo, vaikšto žmonės. Gerai, jog nieko aplink tuo metu nebuvo, tik jo kolega. Jo kolega nežinojo į kurią pusę bėgti nuo automobilio artėjančio. Gerai, jog buvo stulpas (b. l. 54-55).
Liudytoja G. P. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 7 d., apie 8.26 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kieme, automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vos nepartrenkė žmonių. Automobilio „Hyundai“ vairuotojas įtariamas neblaivus. Pranešė liudininkas. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris paaiškino, kad norėjo išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), į netoliese esantį garažą ir beišvažinėjant iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė kitą automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino, bevažiuojant jam užstrigo akseleratoriaus pedalas, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio bortelius, įvažiavo į gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino. Įvykio vietoje „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. P. buvo neblaivus, pirmo pūtimo metu apie 8.31 val. alkotesterio pagalba vairuotojui nustatytas 2.14 prom. girtumo laipsnis, o antro pūtimo metu apie 8.49 val. nustatytas 2.46 prom. girtumo laipsnis. Automobilio vairuotojas A. P. tikino, jog vairavo transporto priemonę blaivus, alkoholinių gėrimų nevartojo, dėl įvykio gailisi. Įvykio liudininkas E. S. paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 7 d., apie 8.20 val. asmuo atsisėdo į automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paspaudė akseleratoriaus pedalą, įjungė atbulinę pavarą ir atsitrenkė į automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perjungė bėgį ir dideliu greičiu nuvažiavo į priekį, kliudė kelio bortelius bei atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, tuomet jis pribėgo prie automobilio ir ištraukė automobilio raktelius. Jo akivaizdoje automobilio „Hyundai“ vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Kelio bortelių apgadinta 2 m. ir 3 m. vejos bortelių. Bendra padaryta žalos suma – apie 200 eurų. Automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas T. J. paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 5 d., apie 14.00 val. paliko savo automobilį „Ford“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tvarkingą, neapgadintą ir 2022 m. lapkričio 7 d., apie 9.10 val. atvykęs prie automobilio bei jį apžiūrėjęs dėl apgadinimų žalos dydžio nurodyti negalėjo, patikslins vėliau. Vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo asmuo buvo supažindintas, įregistruotas eismo įvykis. Automobilis „Hyundai“ buvo priverstinai nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 58-59).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 7 d. 8.22 val. buvo gautas pranešimas, jog kieme automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vos nepartrenkė žmonių. Automobilio „Hyundai“ vairuotojas įtariamas neblaivus. Apie įvykį pranešė liudytojas (b. l. 16).
Iš tarnybinio pranešimo matyti liudytojos G. P. nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 17-18).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš A. P. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, nerišli kalba. Alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0145 (patikros sertifikatas Nr. 1395762, galioja iki 2023 m. vasario 28 d.) pirmu pūtimu 2022 m. lapkričio 7 d. 8.31 val. A. P. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antru pūtimu 8.49 val. nustatytas 2,47 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais A. P. sutiko (b. l. 25-28).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 29).
Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti 2022 m. lapkričio 7 d. užfiksuotas eismo įvykis, (duomenys neskelbtini), automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis, sustojimo ir stovėjimo padėtis, automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo padėtis (b. l. 30, 34-43).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, galinis bamperis, o automobiliui „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis (b. l. 44).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai: apgadintas galinis bamperis ir priekinis bamperis, įvairūs kėbulo apgadinimai (b. l. 45-49).
- E. S. paaiškino, jog 8.20 val. asmuo atsisėdo į automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paspaudė akseleratorių, įjungė atbulinę pavarą ir atsitrenkė į automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, perjungė bėgį ir dideliu greičiu nuvažiavo į priekį, peršokęs statybų aikštelę, atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Jis pribėgo ir ištraukė raktelius. Jų akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo (b. l. 50);
- T. J. paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 5 d., maždaug 14.00 val. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti aikštelėje savo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkingą ir neapgadintą. 2022 m. lapkričio 7 d., apie 9.10 val. su juo susisiekė policija dėl apgadinto automobilio. Dėl tikslios automobiliui padarytos žalos dar nieko negali pasakyti (b. l. 51);
- A. P. paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 7 d., apie 8.30 val. automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į garažą neblaivus. Jam nesigavo išvažiuoti, atsitrenkė į automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio išvažiavo į tvarkomą teritoriją. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 62).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. P. (b. l. 89).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Hyundai“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 3 700 eurų (b. l. 90).
Iš fotonuotraukų matyti automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo apgadinimai (b. l. 101-111).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. P. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju kaltininkas valdydamas automobilį patraukė iš jo stovėjimo vietos iki šis atsitrenkė į stulpą.
Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties A. P. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo, liudytojo E. S. tyrimo metu nurodytos aplinkybės ir paaiškinimas, pateiktas iš kart po įvykio, liudytojos G. P. tyrimo metu duoti parodymai ir tarnybinis pranešimas, policijos registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad A. P. vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs ir apsvaigęs nuo alkoholio, ir jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,14 promilių neblaivumas.
Teismas įvertinęs kaltininko veiksmų kvalifikacijai reikšmingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. P. nors ir trumpą atstumą vairuodamas transporto priemonę kai jo neblaivumas atitiko vidutinio apsvaigimo laipsnį padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme, apgailestavimas dėl neteisėtų veiksmų, duomenys dėl žalos atlyginimo už tuo pačiu padarytą administracinį nusižengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Teismo posėdžio metu buvo gautas prašymas dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą mamai M. P..
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismas nustatė ir pripažino, kad A. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), geranoriškai sutiko ir su padarytu nusižengimu dėl eismo įvykio.
A. P. praeityje neteistas (b. l. 120), per paskutinių penkerių metų laikotarpį septynis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių šešis kartus baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje (važiavo viešuoju transportu neturėdamas bilietėlio) ir vieną kartą baustas už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, dėl to paties įvyki. Paskirtas pinigines baudas A. P. yra sumokėjęs (b. l. 123-128), jis yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, darbe apibudinamas bei charakterizuojamas teigiamai. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų A. P. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusį A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teisme apklausta laiduotoja M. P. parodė, kad A. P. yra jos sūnus. Jai žinoma, kad jis neblaivus vairavo automobilį savo gyvenamosios vietos kieme, kad užstrigo jo automobilio greičio pedalas, sūnus negalėjo automobilio sustabdyti. Automobilis tada atsitrenkė į stulpą. Apie įvykį ji sužinojo tą pačią savaitę, sūnus jai paskambino ir papasakojo. Sūnus sakė, kad gailisi, kad suklydo, kad mažai tą naktį miegojo. Sūnus norėjo perstatyti automobilį. Ji turi du vaikus. Su A. laisvalaikį leidžia kartu sodyboje, sode, kur sūnus jai padeda. Jie susiskambina kartą ar du per savaitę, o susitinkame kas dvi ar tris savaites. Prašo sūnų perleisti jo atsakomybei. Planuoja sūnų stipriau kontroliuoti, daugiau kalbėtis. Gali padaryti jam įtaką, sūnus gali remtis jos pavyzdžiu, nes ji pati niekada nesėda už vairo neblaivi. Ji vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, nebausta ir neteista.
Įvertinus M. P. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko mama, kuri glaudžiai ir artimai bendrauja su savo sūnumi A. P.. Abu asmenys dažnai susitinka, susiskambina, bendrauja artimai, kartu leidžia laisvalaikį. M. P. neteista, per paskutinius penkerius metus nebuvo bausta administracine tvarka, yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama tik teigiamai. Teismas nustatė, kad M. P. ir A. P. santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoširdūs ir tamprūs tiek, kad laiduotoja galėtų daryti daugiau nei pakankamą ir teigiamą įtaką kaltininkui. Mamos autoritetas ir pavyzdys yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti artimo asmens įtaką ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus.
Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja M. P. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, nuolat bendrauja su sūnumi A. P., kritiškas įvertino kaltininko elgesiui neblaiviai vairuojant automobilį, jos pozityvi vertybinė orientacija yra ryšys su kaltininku yra pagrindas ir veiksniai, kurie gali daryti kaltininkui teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. P. atsakomybei.
Įvertinus kaltininko asmenybę padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos M. P. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti kiek ilgesnį nei minimalus laidavimo terminą, bet be užstato. Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą kaltininką atleidus nuo atsakomybės A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Teismas įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir turinį pripažįsta, kad A. P. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai ir neteisėtai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja be pagrindo piktnaudžiaudamas, sukeldamas pavojų sau, kitiems ir aplinkai. Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panašaus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (aktuali įstatymo redakcija nuo 2022 m. lapkričio 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad A. P. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teistas, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, tačiau trumpą laiką ir trumpą atstumą sukeldamas grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje yra septynis kartus baustas administracine tvarka, todėl jam skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 9 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Teismų praktikoje suformuota, kad transporto priemonę vairuojant neblaiviems asmenims įprastai taikoma baudžiamajame įstatyme numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu pripažįstamas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam A. P. nustatyta, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal byloje esančią VĮ „Regitra“ pažymą nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui (b. l. 89). Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).
VI. Kiti klausimai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Rytis Ivanauskas 2022 m. lapkričio 11 d. nutarimu iki 2023 m. gegužės 11 d. siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 93-94). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
A. P. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 81-83, 85-87). Šios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinga perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
A. P. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį M. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. P. konfiskuoti automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai M. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.