Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškinį (patikslintą) atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 59967, kuria atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Sutartimi sulygtas galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2013 m. birželio 21 d., nustatyta 113,49 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 195,96 proc.). Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolinga 289,62 Eur kredito, 41,13 Eur bendros kredito kainos.

5. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. subrogacijos sutarties pagrindu UAB „Ferratum Finance“ perleido UAB „Credit day“, o pastaroji 2019 m. gegužės 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2019-05/01 pagrindu ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė 2019 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, o CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

6. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę sumokėti 289,62 Eur kredito, 41,13 Eur bendros kredito kainos, todėl atsakovė laikoma pažeidusia sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas priteisti 289,62 Eur kredito ir 41,13 Eur bendros kredito kainos iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis, 6.873 straipsnis).

7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 540,31 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 22 d. iki 2015 m. vasario 12 d., viso už 600 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies, taikant 113,49 proc. dydžio sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą.

8. Teismas turi pareigą ex officio vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą nepriklausomai nuo to, ar vartotojas reiškė tokį reikalavimą. Sutarties bendrųjų sąlygų, kuriomis skaičiuodama kompensuojamąsias palūkanas remiasi atsakovė, 10.1 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t. y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą. Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas aiškiai supranta ir įsipareigoja, kad negrąžinus kredito laiku (t. y. kredito grąžinimo dieną) jis kredito davėjui mokės palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo (palūkanos pagal šį punktą skaičiuojamos už faktinį naudojimąsi kreditu nuo vartojimo kredito sutartyje nustatytos ir pradelstos kredito grąžinimo dienos iki faktinio kredito sumos grąžinimo).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Iš nurodytų nuostatų matyti, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).

10. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas pavyzdinis sąrašas sąlygų, kurios preziumuojamos kaip nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.

11. Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte ir Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta vartotojo pareiga pažeidus prievolę mokėti Sutarties specialiojoje dalyje nurodytas palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies, kurių dydis kelis kartus didesnis nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus netesybų dydis (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį) neribojant palūkanų skaičiavimo termino, pažeidžia sutarties šalių pusiausvyrą vartotojo nenaudai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šios sutarties sąlygos, dalyje suteikiančioje teisę paskolos davėjui skaičiuoti didesnes kompensacines palūkanas nei 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, laikytinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis). Sprendžiant priešingai, ieškovės prašomos priteisti kompensacinės palūkanos galėtų skaičiuojamos net ir už ilgesnį nei 600 dienų terminą (šiuo atveju skaičiuojama būtent už tokio ilgumo terminą), o tai gali lemti, kad paskaičiuotos kompensacinės palūkanos (savo esme netesybos) net kelis kartus viršys vartotojui suteiktą kreditą, sudarys teisinę – faktinę situaciją, kuomet kredito davėjas (ar reikalavimą perėmęs asmuo) iš vartotojo galės gauti nepagrįstai didelę pinigų sumą neabejotinai viršijančią dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Juo labiau, kad įprastai tokio pobūdžio bylose kredito davėjai savo patirtų nuostolių apskritai neįrodinėja, apsiriboja deklaratyviais samprotavimais procesiniuose dokumentuose. Teismas pažymi, kad R. K. vartojimo kredito suteikimo teisiniuose santykiuose neabejotinai yra silpnesnė šalis, sutartį ji sudarė savo pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, todėl teismas turi pagrindą veikti ex officio.

12. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas naujoje ir aktualioje praktikoje nurodo, jog kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74–75 punktai).

13. Kita vertus, net ir sprendžiant, jog aptartos sutarties sąlygos yra negaliojančios nuo sutarties sudarymo momento, ieškovė reikalavimus dėl kompensacinių palūkanų, kurios savo esme yra netesybos, kildina, kaip jau minėta ir iš sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto, kuris be kita ko nustato, jog jeigu suėjus kredito terminui kredito gavėjas vėluoja grąžinti palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, kurios nebuvo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Įvertinus tiek pareikštą reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, t. y. pagal aptartą kasacinio teismo praktiką pareikštą reikalavimą dėl savo esme netesybų, tiek ir aptartas sutarties nuostatas, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 26,07 Eur kompensacinių palūkanų, kurių dydis, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ribojamas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų (289,62 Eur (suma, nuo kurios ieškovės buvo skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos) x 0,05 proc. x 180 dienų).

14. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 871,06 Eur įsiskolinimą, o teismas sprendžia, kad ieškovei yra pagrindas priteisti 356,82 Eur, t. y. ieškiniu tenkinama 40,96 proc. reikalavimų. Ieškovė šioje byloje sumokėjo iš viso 20,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 48,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio surašymą (ieškovė patikslino, kad išlaidos yra būtent tokio dydžio), t. y. iš viso 68,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl jai iš atsakovės priteistina iš viso 28,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

2013 m. balandžio 22 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 59967, sudarytos tarp UAB „Ferratum“ ir atsakovės R. K., bendrųjų sąlygų 10.1 punkto ir specialiųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatas, numatančias atsakovės pareigą pažeidus prievolę mokėti sutarties specialiojoje dalyje nurodytas palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies, neribojant palūkanų skaičiavimo termino, dalyje suteikiančioje teisę paskolos davėjui skaičiuoti didesnes kompensacines palūkanas nei 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio.

Priteisti iš atsakovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 289,62 Eur negrąžinto kredito, 41,13 Eur bendros kredito kainos, 26,07 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso – 356,82 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 82 ct), 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (356,82 Eur) nuo 2020 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,02 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.