- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- 1-327-718/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44894-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje (pagreitintas procesas ) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. D.; a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 (1) straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2025-12-27 apie 18.07 val. Palangoje, kelio Palanga- Lazdininkai 3-ajame kilometre (2 km 400 m.), G. D. vairavo automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus: 2025-12-27 alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0078, 18.08 val. G. D. nustatytas 1,92 prom; 18.31 val. 1,69 prom. neblaivumas.
Kaltinamasis G. D. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, kad po Kalėdų su šeima atvyko į Palangą, tą dieną ėjo į Basanavičiaus gatvę pasivaikščioti su vaikais, kažkuriuo momentu apsipyko su žmona ir grįžo į butą. Turėjo naminio alaus, alaus kažkiek išgėrė. Turi problemą su alkoholio skaidymu, todėl jo vengia. Grįžus šeimai į butą, visi sugalvojo važiuoti iki „Atostogų parko“, jautėsi gerai, sėdo už vairo. Galėjo ir žmona vairuoti, jei būtų jutęs kokius neblaivumo padarinius, bet nesijautė apsvaigęs. Pakeliui į „Atostogų parką“ sustabdė policija ir įpūtė tokias promiles. Automobilis, kurį vairavo, priklauso įmonei, žmona yra (duomenys neskelbtini). Važiavo į Palangą su vaikais, turėjo daug daiktų, todėl važiavo įmonės automobiliu. Apie 17.30 val. išgėrė alaus. I. D. yra jo sesuo. Ryšys su sese puikus, ji padeda vaikus auginti, ir tėvu rūpinasi abu, kadangi visi gyvena tame pačiame mieste, netoliese. Daugiau neturi nei brolių, nei seserų. Skambina kasdien sesei, susitinka 3-4 k. per savaitę, glaudus jų ryšys. Kitą dieną pasakė sesei kas atsitiko, buvo visiems šokas. Žmona vairuoja. Asmeninių automobilių neturi, žmona turi nedidelį darbinį automobilį. Dirba autoservise (duomenys neskelbtini), atlyginimas į rankas apie 1400-1500 eurų, žmonos– 1000 eurų į rankas. Moka būsto kreditą. Supranta, kad laidavimas, kad sesuo jam padės visą laiką, kol atlikinės bausmę, bus atsakinga. Pirmas toks įvykis. Labai gailisi. Pirmu pūtimu įpūtė apie 1,9 prom., antru apie 1,6 prom. Alaus apie 1,5 ar 2 litrus išgėrė. Darbdavys žino, kad prarado teisę vairuoti, reikės kažką keisti pareigybėse, nes nebegali vairuoti. Tėtį veža į gydymo įstaigas iš Šiaulių į Kauną kas 2 savaites. Dabar prašys sesės, draugų ar samdys žmogų.
Šalies argumentai
I. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra G. D. sesuo. Žino, kuo yra kaltinamas brolis. Buvo šokiruota, kai brolis paskambino tą pačią dieną ir pasakė apie šitą įvykį, kadangi visada buvo atsakingas žmogus, dirbantis, ambicingas, niekada nieko panašaus nėra buvę. Nepateisina tokio elgesio, buvo padaryta tokia klaida. Jie palaiko gerus santykius, padėjo jį auginti, susiskambina kasdien, bendrauja draugiškai. Gyvena netoli, kokių 5 min. atstumu vienas nuo kito. Visi gyvena tame pačiame rajone. Daugiau nei brolių, nei sesių neturi. Supranta, kad laidavimas yra atsakomybės prisiėmimas, pagalba, bendravimas, kad tai daugiau nepasikartotų. Ji pati neteista, keletą baudų turėjo už sustojimą ne vietoje, taip pat važiavimą A juosta. Dirba (duomenys neskelbtini). Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką broliui, yra vyresnė, sportuoja, nerūko, alkoholio beveik nevartoja. Prašo atsižvelgti, kad pajamos nėra didelės, uždirba apie 1000 eurų, todėl prašytų laidavimo be užstato. Yra išsituokusi, vaikų neturi. Brolio dukros yra krikšto dukros, dažnai tenka auklyte pabūti, bendrauja, dažnai susitinka su brolio šeima. Brolis ambicingas, darbštus, užsispyręs, siekiantis tikslų, labai draugiškas, padedantis visiems, jei turi galimybę. Klaidoms kritiškas, gailisi labai dėl savo poelgio. Jam automobilis ir teisės labai reikalingi šeimos poreikiams. Brolis per šventes pavartoja alkoholį, bet nepiktnaudžiauja. Kiek pasakojo, lyg apsipyko su žmona, buvo išvykę pabūti su šeima į Palangą, išgėrė alaus. Tikisi, kad pasimokys iš šios klaidos, dėl kurios labai gailisi ir tai nepasikartos daugiau niekada. Ji pasiruošusi padėti broliui, daryti jam teigiamą įtaką. Kadangi kaltinamasis po prokurorės pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Ji šios bendrovės direktorė. 2025-12-27 su šeima buvo Palangoje, vakare minėtu automobiliu važiavo į „Atostogų parką“. Automobilį vairavo jos sutuoktinis G. D.. Nematė, kad sutuoktinis prieš vairuodamas būtų gėręs alkoholį, alkoholio kvapas nuo jo nesklido, elgesys įtarimo nekėlė. Prašo grąžinti bendrovei priklausantį automobilį (t.1, b. l. 24-25).
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenų matyti, kad 2025-12-27 apie 18 val. 07 min. Palangoje, kelio Nr. 2309 „Palanga-Lazdininkai“ 3-ajame kilometre (2 km 400 m) vykdydami prevencinę priemonę pareigūnai sustabdė automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. D.. Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkodetektoriumi „Drager 5000“ įtarta, kad vairuotojas gali būti vartojęs alkoholio. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu G. D. nustatytas vidutinis girtumas (t.1, b. l. 1-2).
Iš G. D. patikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad 2025-12-27 alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0078, 18. 08 val. G. D. nustatytas 1,92 prom; 18.31 val. 1,69 prom. neblaivumas. Alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0078, patikra atlikta 2025-11-26, galiojo iki 2026-05-25 (t.1, b. l. 29-31).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas- valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 33).
Automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) direktorei A. D. (t.1, b. l. 44-45).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2021-2026 m. gamybos periodo (2022 m.) automobilių „Renault Trafic 2.0 dCi P. C.“ vidutinė kaina Lietuvoje - 20 900 Eur (su PVM) (t.1, b. l. 34).
Iš kaltinamojo gynėjo advokato G. G. pateiktos turto vertinimo ataskaitos išvados matyti, kad automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 14 440 Eur (t.1, b.l. 133-157).
Veikos kvalifikavimas
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad G. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas laiko įrodyta, kad G. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2025-12-27 apie 18.07 val. Palangoje, kelio Palanga- Lazdininkai 3-ajame kilometre (2 km 400 m.), G. D. vairavo automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus: 2025-12-27 alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0078, 18.08 val. G. D. nustatytas 1,92 prom; 18.31 val. 1,69 prom. neblaivumas. Kaltinamasis kaltu prisipažino, jo kaltė įrodyta alkotesterio parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
G. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo sesuo I. D. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai, pabrėžia jų stiprius, santykius, nurodė, kad iš karto brolis pasakė, kad vairavo neblaivus. Kaltinamasis ankščiau yra neteistas, už kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas, dauguma paskirtų baudų sumokėjo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaltinamasis iš karto pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir tokia jo pozicija padėjo nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti savalaikį baudžiamąjį procesą, teisminio nagrinėjimo metu taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).
Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
I. D. yra neteista, bausta už administracinius nusižengimus, nusižengimai nešiurkštūs, paskirtas baudas sumokėjo, dirba, teismo nuomone, realiai galės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas, stebėti, kad G. D. nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, I. D. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotojui, kaip minėta, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Apklausiama teisme I. D. nurodė, kad dėl šio įvykio brolis jai pasisakė iš karto ir gailėjosi. Liudytoja nurodė, kad jie gyvena netoliese, nuolat bendrauja. Teismui nekyla abejonių dėl liudytojos I. D. galimybės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam dėl artimų santykių. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo broliui, todėl, teismas sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. D. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos anksčiau paminėtas asmenines savybes, į tai, kad jos nedidelis atlyginimas, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų
G. D. paskirtos kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). G. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).
G. D. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,69 promilės girtumas), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarymas. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas- valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini). Taigi automobilis kaltinamajam nepriklauso. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2021-2026 m. gamybos periodo (2022 m.) automobilių „Renault Trafic 2.0 dCi P. C.“ vidutinė kaina Lietuvoje - 20 900 Eur (su PVM) (t.1, b. l. 34). Kaltinamojo gynėjo advokato G. G. pateikta turto vertinimo ataskaitos išvada, iš kurios matyti, kad automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 14 440 Eur (t.1, b.l. 133-157). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecija spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį (kėsintasi į kelių transporto eismo saugumą), pavojingumą ir pirmiau minėtas padarymo aplinkybes, į tai, kad nebuvo sukelti pavojingi padariniai, į kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, į jo šeimos finansinę padėtį- šeimoje auga du mažamečiai vaikai, nurodė, kad turi būsto kreditą, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo asmenybei ir padarytam nusikaltimui. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 7 000 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 7 000 Eur. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. D. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos I. D. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą G. D. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. gruodžio 29 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš G. D. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Renault Trafic“ ) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą 7 000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų).
G. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.