- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- M1-25-853/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- V. J.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Martinaitienei, Daivai Juškuvienei, Vilijai Rukšėnienei, Lilijai Drizgienei, Aurėjai Lapšytei,
dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, R. V. gynėjams advokatams M. Š. ir A. Z., nukentėjusiajam V. J., teismo psichiatrei ekspertei R. D.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), netekėjusiai, aukštesniojo išsilavinimo, dirbančiai UAB (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistai, įtariamai padariusius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. prokuroro buvo kaltinama, kad ji šmeižė kitą žmogų, o būtent: ji laikotarpiu nuo 2020 m., ikiteisminiu tyrimu nenustatyto mėnesio ir dienos, ne vėliau kaip 2022 m. kovo 26 d., Mažeikiuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto elektroninio įrenginio, internetiniame portale „Facebook“, kuris prilyginamas visuomenės informavimo priemonei, savo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, paskelbė įrašą, kad „A. J. guodžiasi viešai, savo darbais apvogęs moterį ir vaikus :-) išsukęs nuo atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Žongliruoja, mano nuomone dvasinis ubagas įstatymais, kol teisėsauga snaudžia ir mes laiku negauname teisinės pagalbos valstybės Konstitucijos nurodytos tos kuri turėtu būti valstybės žmogui suteikta, kvalifikuota. :)“, taip ji nukentėjusįjį V. J. žemindama epitetu „dvasinis ubagas“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti kitų asmenų pasitikėjimą nukentėjusiuoju.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 154 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. gruodžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2024 m. spalio 17 d. – spalio 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. V. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. V. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - kliedesinis sutrikimas, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir jų valdyti. K. R. V. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimu, dėl kurio ji negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, todėl nerekomenduojama jos apklausti ir su ja atlikti teisminio tyrimo veiksmus, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo R. V. nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė. R. V. rekomenduojama taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (t. 4, b. l. 124-131).
2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas pradėjo procesą taikyti R. V. priverčiamąsias medicinos priemones (t. 4, b. l. 132-133).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad viskas prasidėjo, kai jis atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje pagal R. V. ieškinį. Civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė iš R. V. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su priteista dalimi bylinėjimosi išlaidų bei pateikė apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismas priteisė iš R. V. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tada viešojoje erdvėje prasidėjo R. V. šmeižimas jo atžvilgiu, apie R. V. nuskurdinimą bei nuskriaudimą. Tokią informaciją platino „Facebook“ iš savo paskyros masiškai ir visur. Jis blokavo savo paskyroje R. V. ir jos informacijos nesekė. Po kurio laiko viskas buvo aprimę, tačiau 2022 m. vėl prasidėjo jo asmens šmeižimas per visas institucijas, todėl jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas su tikslu, kad jo šmeižimas būtų sustabdytas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą R. V. savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, dabar supranta, dėl kokių priežasčių, dėl jos sveikatos būklės. Nurodo, jog visi R. V. „Facebook“ išsakyti neigiami teiginiai apie jį buvo šmeižiantys ir įžeidžiantys. Nurodė, jog nėra „dvasinis ubagas“ ir tokia formuluotė jį žeidžia. Nurodė, jog nenorėjo niekam reikšti jokių priekaištų, tik norėjo, kad R. V. veikla „Facebook“ būtų užblokuota.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. parodė, kad tuo metu dirbo vyro kontoroje ir žinojo, jog jos vyras atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje prieš R. V.. Šią bylą R. V. pralaimėjo ir buvo priteista tik dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 400 Eur. Buvo paduotas apeliacinis skundas, kuris buvo patenkintas ir iš R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priteista daugiau kaip 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po kurio laiko naktį į savo „Messenger“ gavo iš R. V. žinutę menkinančią jos vyrą, su prakeiksmais visai šeimai. Šią žinutę parodė vyrui ir nutarė R. V. užblokuoti. Tačiau iš draugų bei pažystamų vis gaudavo informaciją, jog „Facebook“ R. V. vis šmeižia jos vyrą vadindama jį „vagimi“, „skriaudiku“ ir kitaip. R. V. vis rašydavo, kad jos vyras ją apvogė ir ji tuo tikslu pateikė savo sąskaitos numerį bei rinko iš žmonių pinigus. Iš R. V. skelbiamos informacijos buvo galima suprasti, jog jos vyras teikdamas jai paslaugas jas suteikė netinkamai, nors situacija buvo kitokia, ir jos vyras R. V. teisinių paslaugų neteikė. Dirbant Mažeikių šeimos ir gerovės centre vėl buvo gautas jos vyrą šmeižiantis pranešimas, kuriuo buvo prašoma pagalbos R. V. Po kurio iš sūnaus gavo informaciją apie advokatūros puslapyje patalpintą jos vyrą šmeižiančią informaciją. Tada jos vyras kreipėsi pagalbos į institucijas, ieškoti pagalbos teisinėmis priemonėmis. Patvirtino, jog jos vyras „Facebook“ buvo išvadintas „vagimi“, „dvasios ubagu“, nors pati R. V. platinamos informacijos nesekė, tačiau ją gaudavo iš aplinkinių. Nurodė, jog jos vyras nepagrįstai buvo šmeižiamas, žeminama jo garbė ir orumas. Jos vyras buvo šmeižiamas už tai, kad gerai atliko savo darbą savo atstovaujamam klientui.
Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė R. D. patvirtino, pateiktą išvadą bei nurodė, jog šiuo metu R. V. būklė dar yra pablogėjusi, nes į jos kliedesius be teisėsaugos institucijų jau yra įtrauktos ir ekspertinės įstaigos. R. V. teikiami skundai patvirtina, jog ji nesuvokia juridinės situacijos. Gauna R. V. skundus, kurie yra nepagrįsti ir jų yra labai daug. Nurodė, jog ekspertizės metu buvo stebima R. V. kritika savo būklei, tačiau šiuo metu nėra net dalinės R. V. kritikos jos psichikos būklei bei lankymuisi pas medikus, todėl mano, jog R. V. nesilaikys jų komisijos rekomenduotos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Nurodė, jog diagnozė R. V. patvirtinta įvertinus visą anamnezę, ne tik medicininę, todėl ir buvo priimta išvada, kad R. V. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichine liga ir nesuvokė savo veiksmų.
Prokuroras R. V. veiksmus dėl veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcijos galiojusios iki 2022 m. gruodžio 31 d.), grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, o būtent:
- 2022 m. kovo 18 d. pareiškėjo (liudytojo) per ePolicija teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra a., a. veiklą vykdo nuo 2003 m. lapkričio 21 d. Jo kontora yra įregistruota, adresu: (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu yra nuolat šmeižiamas tokios R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), jo duomenimis, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Ji per įvairias visuomenės informavimo priemones dar nuo 2017 m. nuolat šmeižia jį, neva jis daro sunkius korupcinius nusikaltimus ir pan. Nors R. V. nėra buvusi jo klientė, nėra jos niekada ir atstovavęs, tačiau yra atstovavęs tuometinio Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-85-169/2016 byloje prieš ją UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Po to, kai ši byla pasibaigė nepalankiai R. V., ji pradėjo jį įvairiai šmeižti, o aktyviausiai tai pradėjo daryti apie 2020 m. Jį šmeižiančią melagingą informaciją daugiausia ji talpindavo savo Facebook profilyje, jos įrašus „laikino“ ir jais dalinosi asmenys, esantys jos „Facebook“ drauguose. Sužinojęs apie tai, 2020 m. birželio 26 d. kontoros „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad svarstys galimybę gintis nuo jos skleidžiamos melagingos informacijos, be to, užblokavo ją „Facebook“ tinkle. Tikėjosi, kad taip ir pasibaigs, tačiau šiais metais R. V. vėl ėmė jį šmeižti. Kiek jam yra žinoma, yra vėl nuolat šmeižiamas jos „Facebook“ profilyje. Be to, R. V. pradėjo jį šmeižti ir rašydama žinutes bei komentarus į kitus „Facebook“ profilius, taip pat į jo kontoros „Facebook“ profilį. Antai 2022 m. kovo 2 d. ji savo žinutėmis kreipėsi į įvairias Mažeikių rajono socialines įstaigas, tiesiog atvirai vadindama jį nusikaltėliu bei prašydama padėti. Jam pavyko užfiksuoti vieną tokių jos žinučių, kuri buvo išsiųsta Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui. 2022 m. kovo 16 d. R. V. jį šmeižiančia žinute komentavo net Lietuvos advokatūros „Facebook“ profilyje paskelbtą žinutę. Tačiau taip tęstis toliau nebegali. R. V. nuolat skleidžiant apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, yra visiškai nepagrįstai ilgą laiką niekinamas ir žeminamas, tuo neabejotinai pakertamas ir kitų asmenų pasitikėjimas juo, be to, tai kenkia jo kaip advokato reputacijai. Kita vertus, jam asmeniškai tuo yra daroma didžiulė neturtinė žala. Mano, kad jo nurodytuose R. V. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje. Todėl prašo patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn bei atitinkamai nubausti. Civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo pateiks vėliau. Prie pareiškimo pateikti įrašai iš socialinio tinklo „Facebook“. Įraše iš paskyros „R. V.“ rašoma: Ar yra žmonių nukentėjusiojo nuo šito „sėkmingo“ Mažeikiuose dirbančio a., V. J. kai byla nuklysta nuo teisinio kelio ir neranda tiesos. Jis kišenę pasipildo nukentėjusiųjų žmonių sąmoningu skurdinimu, įstatymų žongliravimu. Gal tai grubus aferistas, dirbantis teisinėje sistemoje, medaus statinę gadinantis degutas? Stebint jo darbus tai mano nuomone. Teisinėje valstybėje jis gali dirbti teisinėje sistemoje ir nešioti kyšius teisėjams, korumpuoti bylas, tokie atgarsiai eina, taip teigia jo kolegos. Kol jis ramiai darbuojasi savitai, nuo jo darbo nukentėjusiosios žmonių šeimos skursta Aš tik pašnabždėtus žodžius kartoju garsiai ir viešai, kas atsakingas, turite galimybe jo darbus ištirti, teisinėje valstybėje gyvename. Suskaičiuoti nuo jo nukentėjusius, aš jau skaičiuoju tris ir užvilkinta nuslėpta nusikaltimą. :-) ;-) Problemą, kuri metų metus neranda sprendimo būdo ir tiesos, teisingumo kelio. Iš paskyros „(duomenys neskelbtini).“ rašoma: A. J. guodžiasi viešai, savo darbais apvogęs moterį ir vaikus:-) išsukęs nuo atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“.:-) Žongliruoja, mano nuomone dvasinis ubagas įstatymais, kol teisėsauga snaudžia ir mes laiku negavome ir negauname teisinės pagalbos valstybės Konstitucijos nurodytos tos kuri turėtu būti valstybės žmogui suteikta, kvalifikuota. Iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 25 d. rašoma: Jau kurį laiką „Facebook“ socialiniame tinkle stebime (duomenys neskelbtini) R. V. periodiškai skleidžiamą įžūlią ir melagingą... Iš paskyros „(duomenys neskelbtini).“ rašoma: Gerbiami a., gal galėtumėte pradėti atsakingai dirbti ir nustoti pardavinėti bylas, pelnytis, kai tai daro Jūsų kolega V. J., (duomenys neskelbtini), tokia darytina mano nuomonė stebint kai kurių Jūsų kolegų darbus? (...) (t. 1, b. l. 17-26);
- 2022 m. kovo 29 d. gautu V. J. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 metų jis yra šmeižiamas melaginga informacija pilietės R. V.. Nori, kad ji būtų nubausta, nes pilietė per savo socialinį tinklapį Facebook, tiek per kitus tinklapius jį šmeižia (t. 1, b. l. 1-5);
- 2022 m. kovo 18 d. informaciniu pranešimu ROIK 0122000161793, kuriame užfiksuotos aplinkybės analogiškai pateiktos per epolicija (t. 1, b. l. 12-13);
- (S)
- 2022 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. 11-747 (22), kurioje nurodyta, kad: 1. Tirti pateiktuose „Facebook“ įrašuose, paskelbtuose iš paskyrų „(duomenys neskelbtini)“ ir „R. V.“, yra pateikiama neigiama informacija apie V. J.; 2. Tirti pateiktuose įrašuose neigiama informacija apie V. J. suformuluota kaip nekonstatuojamojo pobūdžio informacija (nuomonė); 3. Tirti pateiktame įraše, paskelbtame iš paskyros „(duomenys neskelbtini).“, pradėtame žodžiais „A. J. guodžiasi viešai <...>“ V. J. žeminamas epitetu „dvasinis ubagas“. Kituose tirti pateiktuose įrašuose V. J. nėra žeminamas (t. 1, b. l. 129-146);
Žemesnės instancijos teismas
- 2016 m. lapkričio 28 d. Mažeikų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-85-169/2016, iš kurio matyti, kad buvo atmestas ieškovės R. V. ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš ieškovės priteista 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 86-93);
- 2017 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-235-569/2017, kurioje nurodyta, kad buvo išnagrinėtas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas dėl 2016 m. lapkričio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, kad teismas pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį ir iš ieškovės R. V. priteisė 1 875,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteisė iš ieškovės R. V. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 333,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame teisme, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 94-98);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais R. V. parodymais, kur ji apklausta įtariamąja parodė, kad rašė tą komentarą, bet tai ne šmeižtas, o viešai pateiktas faktas. Ji savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo viešinti faktus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie advokatą V. J., kuris atstovavo jų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) interesus. Ta paskyra naudojasi tik ji, naudojosi ir kompiuteriu, ir mobiliuoju telefonu. Ji pati asmeniškai pas V. J., kaip advokatą, buvo kreipusi dar prieš teismus dėl kitų problemų ir tada jam už konsultaciją buvo sumokėjusi ir visą pagalbą gavo, bet dabar, kai mato, kad jis piktybiškai pelnosi jos sąskaita, todėl ji negali tylėti ir patalpino faktus apie jį, kaip advokatą. Ji dėl tų parašytų savo komentarų nesigaili, nes ji tiesiog atskleidė faktus. Neneigia, kad rašė į daug instancijų dėl a. V. J., ji tiesiog norėjo pagalbos. Ji rašė: į „Žmogaus teisės“, „Teismas“, „Savivaldybė“, „Prokuratūra“, „Policija“, tačiau jai niekas nepadėjo išspręsti šios problemos (t. 1, b. l. 181-183, 197-200).
Ikiteisminio tyrimo metu R. V. veika kvalifikuota pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, (įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Todėl bylą išnagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia klausimo dėl asmens kaltės, tačiau privalo išspręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Šmeižimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020).
Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas, kvalifikuodamas veiką pagal BK 154 straipsnį privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-3/2012, Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020).
Byloje besąlygiškai nustatyta, jog R. V. internetiniame portale „Facebook“, kuris prilyginamas visuomenės informavimo priemonei, savo paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, paskelbė įrašą, kad „A. J. guodžiasi viešai, savo darbais apvogęs moterį ir vaikus :-) išsukęs nuo atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Žongliruoja, mano nuomone dvasinis ubagas įstatymais, kol teisėsauga snaudžia ir mes laiku negauname teisinės pagalbos valstybės Konstitucijos nurodytos tos kuri turėtu būti valstybės žmogui suteikta, kvalifikuota. :)“, šias aplinkybes byloje patvirtina, ne tik pati R. V., tačiau ir nukentėjusysis V. J. bei liudytoja R. J.. Taip pat apie šių įrašų paskelbimą patvirtina įrašai iš socialinio tinklo „Facebook“ profilio „(duomenys neskelbtini)“. Todėl abejoti, jog R. V. paskelbė šį įrašą teismas neturi pagrindo. 2022 m. gegužės 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11-747 (22) nurodyta, kad tirti pateiktuose „Facebook“ įrašuose, paskelbtuose iš paskyrų „(duomenys neskelbtini)“ ir „R. V.“, yra pateikiama neigiama informacija apie V. J.. Neigiama informacija apie V. J. suformuluota kaip nekonstatuojamojo pobūdžio informacija (nuomonė). Įraše, paskelbtame iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“, pradėtame žodžiais „A. J. guodžiasi viešai <...>“ V. J. žeminamas epitetu „dvasinis ubagas“. Kituose tirti pateiktuose įrašuose V. J. nėra žeminamas (t. 1, b. l. 129-146).
„Dvasinis ubagas“ – tai terminas, kuris dažniausiai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris išgyvena dvasinę tuštumą, nepasitenkinimą, praradęs gyvenimo prasmę arba neturintis tikslų ir orientacijos. Tai gali būti žmogus, kuris, nepaisant materialinių turto ar išorinių pasiekimų, jaučiasi nepatenkintas, nesugebantis rasti dvasinės pilnatvės ar pasitenkinimo gyvenimu. Toks žmogus gali jausti, kad jis neturi dvasinio ar vidinio gyvenimo turinio, ir dažnai jaučia vienišumą arba nusivylimą. Dvasinis ubagas gali ieškoti atsakymų apie gyvenimo prasmę, tačiau dažnai nesugeba rasti jų. Šis terminas taip pat kartais naudojamas religiniuose ar filosofiniuose kontekstuose, apibūdinant žmogų, kuris stokoja tikėjimo, dvasinės šviesos arba vidinio vadovavimo.
Informacijos pobūdis apie asmenį, žmogaus garbė ir orumas yra sąvoka, kuri gali būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo išsakyta, t. y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašiai. 2022 m. gegužės 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11-747 (22) nurodyta, kad R. V. pasisakymai apie V. J. yra neigiamo pobūdžio, tačiau nėra konstatuojamojo pobūdžio informacija, t. y. nuomonė, juolab, kad specialistas savo išvadoje nurodo, jog V. J. žeminamas epitetu „dvasinis ubagas“, t. y. nėra šmeižiamas, o žeminamas. R. V. savo viešus pasisakymus apie nukentėjusįjį V. J., kaip antai „A. J. guodžiasi viešai, savo darbais apvogęs moterį ir vaikus :-) išsukęs nuo atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Žongliruoja“, kurie vertintini kaip neigiami pasisakymai, suformulavo tik po neigiamos patirties teisminiuose procesuose, kuriuose V. J. dalyvavo, kaip atstovas atstovaujantis priešingą pusę, todėl pats savaime tokių neigiamo pobūdžio pasisakymų turinys neleidžia spręsti apie R. V. tyčią apšmeižti nukentėjusįjį. Kai tuo tarpu kituose tirti pateiktuose įrašuose V. J. nėra žeminamas. Atkreiptinas dėmesys, jog ir epitetu „dvasinis ubagas“, R. V., prieš tai parašė, jog tai jos nuomonė (t. 1, b. l. 129-146).
BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kita vertus, kiekvienai nusikalstamai veikai būdingi du esminiai požymiai – jos pavojingumas ir draudžiamumas arba priešingumas baudžiamajam įstatymui. Teismai, spręsdami dėl veikos baudžiamumo, turi vertinti ne tik formalią veikos atitiktį baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos požymiams, bet ir veikos pavojingumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Baudžiamasis procesas turėtų būti šalutinė ginčų sprendimo priemonė, nes demokratinėje visuomenėje taikomos teisinės priemonės turi būti būtinos ir proporcingos siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes svarbu įvertinti baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio), principo kontekste. Aiškindamas šio principo turinį ir paskirtį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teismų praktikoje ultima ratio principu gali būti remiamasi tiek sprendžiant dėl kaltininkui paskiriamos bausmės rūšies bei dydžio, tiek atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo kitos rūšies teisinės atsakomybės.
Kaip jau aparta šioje nutartyje, nekyla abejonių, kad faktinės aplinkybės byloje buvo nustatytos tinkamai, t. y. byloje neginčytinai nustatyta, kad R. V. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ apie V. J. paskelbė neigiamo ir nekonstatuojamo turinio informaciją, t. y. „A. J. guodžiasi viešai, savo darbais apvogęs moterį ir vaikus :-) išsukęs nuo atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Žongliruoja“, taip pat žeminamu epitetu „dvasinis ubagas“ pavadino V. J.. Tačiau, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju R. V. vien už neigiamą ir nekonstatuojamo turinio informaciją bei žeminamą eptitetą „dvasinis ubagas“ taikant baudžiamąją atsakomybę būtų pažeistas baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), principas.
Esant nurodytoms aplinkybėms nespręstinas klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. V. bei baudžiamoji byla nutrauktina, nes R. V. nepadarė veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) (BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu R. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 9-11), kuri paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
baudžiamąją bylą nutraukti, nesant R. V. veiksmuose požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.).
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo nutartį per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.