Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. V. (A. V.) ir jo gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

nukentėjusiojo A. B. (A. B.) atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš A. V. nukentėjusiojo A. B. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamojo A. V. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestos piniginės lėšos – 150 Eur, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptos nukentėjusiajam A. B. civilinio ieškinio atlyginimui.

Iš dalies patenkintas prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteista iš A. V. nukentėjusiojo A. B. naudai 300 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.11. Akivaizdu, kad šioje byloje civilinio ieškovo bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.263 straipsnį, o tai turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto ir neteisingo nuosprendžio dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuotina, kad šios bylos atveju priteistos neturtinės žalos suma yra nepakankama, atsižvelgiant į civilinio ieškovo patirtą fizinį ir emocinį skausmą, taip pat civilinio atsakovo poziciją dėl jo paties padaryto nusikaltimo civilinio ieškovo atžvilgiu. Taigi bylinėjimosi išlaidos turėtų apimti visas patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurios viršija priteistą 300 Eur sumą ir sudaro 1936 Eur, todėl nuosprendis nurodytose dalyse keistinas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, priteistos sumos dydis atitinka teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius šios rūšies baudžiamosiose bylose. Pagrindo keisti nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Dėl neturtinės žalos

7. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose. Tuo pačiu, apeliantas teisingai akcentuoja, jog kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuo šios taisyklės nenukrypo, išsamiai aptaręs šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos atsiradimui ir jos dydžiui reikšmingas nustatytas aplinkybes.

8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis nukentėjusiojo paaiškinimais teisme, jis nurodė, kad sutiktų ir su mažesne suma, nei nurodyta ieškinyje, kaip teismas nuspręs. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą ir nustatydamas 300 Eur neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktikoje šios kategorijos bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio vertino tai, kad dėl A. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. B. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą, atsižvelgė į situaciją, kurios metu nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis ir jo lokaciją bei kilusius padarinius - žodinio konflikto metu jam buvo suduotas smūgis į viršutinę kūno dalį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiajame žaste. Dėl to nukentėjusysis jautė nepatogumus, kaip jis paaiškino teisme, jautė skausmą miegodamas, jautė nervinę įtampą. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusysis A. B. taip pat prisidėjo prie konflikto eskalavimo, paneigdamas šio versiją, kad jis buvo netikėtai užpultas be jokios priežasties. Taip pat teismas vertino tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusysis dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar emocinę depresiją, dėl patirto sužalojimo nesigydė, išlaidų vaistams ar gydymui nepatyrė, kitokių duomenų apie šio sužalojimo pasekmes teismui nepateikė. Pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip ir keisti priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija nenustatė.

9. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos maždaug nuo 150 iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-188-303/2023, 2K-63-942/2023, 2K-130-387/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-219-851/2022 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, remiantis kuriomis būtų pagrindas konstatuoti ilgalaikius neigiamus sveikatos padarinius, intensyvų smurtą, nenustatyta.

10. Remiantis kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas BPC garso įrašas, A. B. nurodė, kad žmogus jo vos nepartrenkė su automobiliu, tada išlipo ir pradėjo muštis, medikų niekam nereikia (1 t. b. l. 31-32). Apklaustas įvykio dieną A. B. parodė, kad A. V. vieną kartą trenkė jam į krūtinės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko pajuto fizinį skausmą, šiuo metu jaučia nežymų skausmą krūtinės srityje, tačiau medikų jam nereikia (1 t. b. l. 48-51) Iš specialisto išvados matyti, kad A. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste (1 t. b. l. 36-38). Iš nukentėjusiojo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis nesikreipė pas šeimos gydytoją, vaistų kvitų ar kitų dokumentų neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo atžvilgiu vartotas smurtas pasireiškė vieno smūgio sudavimu, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste. Taigi smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs, dėl patirto smurto nukentėjusysis į medikus nesikreipė, atitinkamai, darytina išvada, kad dėl patirto įvykio nebuvo laikinai nedarbingas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų gydęsis, pirkęs medikamentus.

11. Skunde pateikiamas vertinimas, kad A. V. gatvėje faktiškai sumušė A. B., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nekvestionuodama jog dėl A. V. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sukelti nežymaus sveikatos sutrikdymo padariniai, teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, kaip minėta, smurtas nebuvo intensyvus, pasireiškė vienkartiniu veiksmu. Antra, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš A. V. ir A. B. parodymų matyti, kad konfliktas buvo abipusis. Toliau pateikti duomenys patvirtina, kad konfliktas kilo dviem eismo dalyviams – A. B. kaip pėsčiajam ir A. V. kaip vairuotojui, kaltinant vienas kitą neteisėtais veiksmais.

12. Remiantis A. V. paaiškinimais, nukentėjusysis, kirsdamas gatvę neleistinoje vietoje, sukėlė avarinę situaciją dėl ko jis turėjo staigiai stabdyti, po to nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti. A. B. nurodė, kad matomumo zonoje nesant pėsčiųjų perėjos, jis apsidairęs į abi puses pradėjo kirsti gatvę, kai dideliu greičiu iš kairės priartėjo A. V. vairuojamas automobilis, pavykus išvengti kontakto su automobiliu, šis sustojo ir jo vairuotojas pradėjo šaukti. A. B. tada pasakė vairuotojui, kad šis atidžiau vairuotų ir žiūrėtų į kelią, po ko A. V. pasakė jam, kad netinkamai eina per kelią ir išbėgo prieš važiuojantį automobilį (1t. b. l. 48). Taigi, abu asmenys susiginčijo dėl savo versijų teisingumo, A. V. kaltino A. B., kad šis kirsdamas gatvę pažeidė Kelių eismo taisykles, be to staigiai iššoko į gatvę, o A. B. vertinimu, jis kirto gatvę teisėtai, įsitikinęs, kad automobilių nėra, tačiau A. V. automobilis atsirado staiga, važiavo dideliu greičiu. Todėl teismo posėdyje A. B. nurodyti argumentai, jog jis buvo užpultas be jokios priežasties eidamas per gatvę, todėl dabar eidamas per gatvę bijo, kad vėl gali būti užpultas, atmestini, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atitinkamai, su tuo nukentėjusiojo sietini neigiami išgyvenimai laikytini deklaratyviais ir nesudaro pagrindo didinti neturtinės žalos dydį.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, patirtą fizinį skausmą ir kūno sužalojimų kiekį ir pobūdį, neturtinės žalos dydį individualizavo atsižvelgdamas į teismų praktikoje priteisiamas sumas tos pačios kategorijos bylose, naujų aplinkybių, į kurias skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta, apeliaciniame skunde nepateikta, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų

14. Nukentėjusiojo A. B. atstovas prašo priteisti 1936 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato paslaugoms apmokėti) patirtų dėl jo atstovavimo šioje byloje, tvirtindamas, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą. Su šiuo teiginiu nesutiktina.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023. Ką teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

16. Prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo nurodoma, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 100 Eur - už teisines konsultacijas, 1200 Eur - už civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą ikiteisminiame tyrime, 100 Eur- už pasirengimą bylos nagrinėjimui; 100 Eur - už atstovavimą teisme, 336 Eur PVM.

17. Spręsdamas dėl minėto prašymo tenkinimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas vertino bylos sudėtingumą ir apimtį – byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, į teismą buvo perduotas 1 bylos tomas, nagrinėjimo trukmę – byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris truko valandą, taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo atstovas surašė nesudėtingą 3 lapų civilinį ieškinį, kuris tik iš dalies tenkintas byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teisingai nurodo, kad ta aplinkybė, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, nesudaro pagrindo mažinti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, visgi priteista mažesnį išlaidų suma pagrįsta kitais motyvais, jos keisti, padidinant iki A. B. patirtos išlaidų sumos, nėra pagrindo.

18. Nekartodama aukščiau išdėstytų argumentų dėl bylos sudėtingumo ir apimties, teisėjų kolegija pažymi, kad sulyginus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytą maksimalų dydį už ieškinį ir atstovo prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo nurodytą sumą civiliniam ieškiniui parengti, matyti, jog apeliantas teisingai nurodo, kad prašyme nurodyta suma civiliniam ieškiniui parengti daugiau kaip keturis kartus mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą už ieškinį. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose „dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms“, nėra reglamentuotas toks veiksmas kaip ieškinio parengimas).

19. Tačiau tai nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju 1200 Eur suma už civilinio ieškinio parengimą yra pagrįsta ir proporcinga ir turėtų būti priteista iš nusikaltimą padariusio asmens. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, kiekvienu atveju būtina įvertinti ar advokato pateikiamos pagalbai skirto laiko sąnaudos ir prašomų atlyginti išlaidų dydis yra proporcingas. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nėra detalizuojama kiek valandų advokatas sugaišo kiekvienam iš veiksmų. Tačiau iš civilinio ieškinio matyti, kad jis nėra didelės apimties, jį sudaro 3 lapai, be to šis teisinis dokumentas nėra sudėtingas savo turiniu, jame nėra analizuojami sudėtingi teisės taikymo klausimai, jų problematika. Atitinkamai, nėra pagrindo laikyti, kad nukentėjusiojo atstovas sugaišo itin daug laiko civilinio ieškinio parengimui, o juolab, kad šiam dokumentui surašyti nukentėjusiojo atstovo sugaištas laikas turėtų būti vertinamas 1200 Eur suma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovas nedalyvavo ikiteisminio tyrimo metu atliktose nukentėjusiojo apklausose. Prašyme dėl proceso išlaidų nurodoma, kad išlaidas sudaro teisinės konsultacijos, civilinio ieškinio parengimas ir pateikimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas proceso išlaidų dydis, atitinka baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovo tikėtinai skirtą darbo laiką prašyme dėl proceso išlaidų įvardintiems veiksmams atlikti, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl prašymas pakeisti nuosprendį šioje dalyje ir priteisti visas prašomas proceso išlaidas, atmestinas.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato A. Lukošiūno apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nukentėjusiojo A. B. (A. B.) atstovo advokato A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.