- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-575-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01903-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- R. G., V. B., A. L.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G., V. B. ir A. L. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. G., V. B. ir A. L. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, kuria šalys patvirtina, kad S. L. tėvas yra V. B., o S. L. yra V. B. vaikas. Taikos sutartyje pareiškėjai nurodė, kad R. G. ir A. L. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu. (Duomenys neskelbtini) R. G. pagimdė vyriškos lyties vaiką, kurio biologinis tėvas yra V. B.. Siekdami išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo dėl tėvystės nuginčijimo pareiškėjai pateikė taikos sutartį tvirtinti supaprastinto proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjų R. G., V. B. ir A. L. pareiškimo dėl taikos sutarties dėl vaiko kilmės nustatymo patvirtinimo.
3. Teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjai R. G. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko S. L. tėvu gimimo liudijime įrašytas A. L., kurio tėvystė vaiko atžvilgiu nėra nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pateiktas pareiškimas dėl vaiko taikos sutarties tvirtinimo negali būti tenkinamas.
4. Teismas pažymėjo, kad nuginčijus tėvystę, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.142 str.1d.).
5. Teismas nurodė, kad nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti pareiškėjų pasirašytą taikos sutartį nepagrįstai nurodė, kad ši nutartis nėra skundžiama. Tai prieštarauja teismų praktikai, kuri suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-04 nutartyje civilinėje byloje. Nr. e3K-3-246-701/2019, kurioje kasacinis teismas, be kita ko, nurodė, jog bylos peržiūrėjimas apeliacine tvarka yra sudėtinė asmens teisės į teisminę gynybą dalis, aiškinant CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Nagrinėjamu atveju teismas atsisakydamas tenkinti (patvirtinti) šalių pasirašytą taikos užkirto kelią šalims taikiai užbaigti šalių ginčą. Pareiškėjai iki taikos sudarymo kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų pareiškimą dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ir vaiko S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašyti V. B., pripažįstantį save vaiko tėvu. 2023-08-03 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (Civilinė byla Nr. e2SP-11073-1205/2023) nutartimi nutarė pareiškėjų R. G., V. B. ir A. L. pareiškimo dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo netenkinti.
6.2 Pagal LR CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. LR CPK 42 straipsnio nuostatos suteikia ieškovui ir atsakovui teisę bylą baigti taikos sutartimi, ribojant teismo teisę tvirtinti šalių taikos sutartį tik tuo atveju, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė įstatyme nurodytų aplinkybių, kad pasirašyta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms nuostatoms ar viešajam interesui. Apelianto, taikos sutartis ne tik atitinka šalių interesus, bet ir užtikrina vaiko teisę žinoti savo kilmę. Pareiškėjas V. B. yra ne tik biologinis tėvas, bet jis savo sūnų S. L. augino nuo gimimo ir turi tvirtus vaiko ir tėvo santykius. Tuo tarpu A. L. tėvystė atsirado pagal įstatymą, nes nuo santuokos nutraukimo su R. G. vaikas gimė nepraėjus 300 dienų. Šalys šių aplinkybių neginčija, todėl yra pagrindas vaiko kilmę įtvirtinti supaprastintu procesu, o ne ginčo teisena.
6.3 Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį motyvuodamas tuo, kad tėvystė vaiko atžvilgiu nėra nuginčyta. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, kadangi tėvystės nuginčijimo klausimas galima būti sprendžiamas taikos sutartimi. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, t. y., teismo sprendimu ar nutartimi (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Įstatyme nėra numatyta, kad tokio pobūdžio klausimo nebūtų galima spręsti taikos sutartimi, o šiuo atveju, teismo nutartimi, kuria patvirtintų teismas būtų išspręstas tėvystės nuginčijimo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. LR CPK 301 straipsnio 1 dalyje, 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas. LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (LR CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (LR CPK 338 straipsnis).
8. LR CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tais atvejais, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato LR CPK normos (LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti nustatyta, ar LR CPK normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės konkrečiai nenumatė, vertinama, ar tokia pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskirtai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Nenustačius LR CPK 334 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kitų teismo nutarčių skųsti apeliacinės instancijos teismui negalima, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (LR CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismui vis dėlto buvo paduotas atskirasis skundas dėl nutarties, kuri nėra apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą.
9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl galimybės pareiškėjui atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjų teismui supaprastinto proceso tvarka pateiktą taikos sutartį dėl vaiko kilmės nustatymo.
10. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, kurioje konstatuota, kad teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį gali būti skundžiama LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat teigia, kad toks teismo sprendimas užkirto kelią šalims taikiai užbaigti šalių ginčą.
11. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir pažymi, kad apelianto atskirajame skunde nurodyta teismine praktika nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi, nes nesutampa minėtos nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Minėta teisminė praktika suformuota byloje, kurioje taikos sutartis buvo sudaryta civilinėje byloje, kurioje tarp šalių buvo sprendžiamas civilinis ginčas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjai su pareiškimu dėl taikos sutarties dėl vaiko kilmės nustatymo patvirtinimo kreipėsi supaprastinto proceso tvarka, t. y. nesant ginčo tarp šalių, todėl teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, neužkerta šalims galimybės iš naujo kreiptis į teismą supaprastintos ar ginčo teisenos tvarka, pateikiant ieškinį.
12. Pažymėtina, kad LR CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą LR CPK XXXIX skyriuje (LR CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
13. Pasisakydamas dėl teisės į teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama (atsisakoma tvirtinti) taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (LR CPK 582 straipsnio 11 dalis). Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame LR CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (lot. specialusis įstatymas) LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad LR CPK XXXIX skyriuje išvardytose bylose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu. Nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Tuo tarpu kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nors taikos sutarčių tvirtinimas CPK XXXIX skyriuje atskirai nepaminėtas, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).
15. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjų taikos sutartį pateiktą supaprastinto proceso tvarka, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas nutrauktinas (LR CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.