- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2SP-11073-1205/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01756-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- R. G., V. B., A. L.
- Kategorijos
- 2.3.3.3Tėvystės pripažinimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. G., V. B. ir A. L. pareiškimą dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų pareiškimą dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ir vaiko S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašyti V. B., pripažįstantį save vaiko tėvu.
2. Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad R. G. ir A. L. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu. (duomenys neskelbtini) R. G. pagimdė vyriškos lyties vaiką, kurio biologinis tėvas yra V. B.. Atsižvelgiant į tai, vaikas gimė po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, kad V. B. pripažįsta save vaiko tėvu, ginčo tarp pareiškėjų dėl tėvystės nėra, pareiškėjai teikia bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti V. B.. Teismo patvirtintas pareiškimas bus pagrindas tėvystei įregistruoti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. CK 3.141 straipsnio 2 dalis numato, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė.
4. Įstatymas numato, kad vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu bendro pareiškimo dėl vaiko tėvystės pripažinimo tikslas – vaiko tėvu įrašyti ne jo motinos buvusį sutuoktinį, kaip numato CK 3.140 straipsnio 2 dalis, o vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Tačiau tuo atveju, jei buvęs motinos sutuoktinis jau yra įrašytas vaiko tėvu, vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, gali pripažinti savo tėvystę tik nuginčijus vaiko tėvu įrašyto buvusio motinos sutuoktinio tėvystę. Darytina išvada, kad patvirtinti vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, bendrą pareiškimą teismas gali tik tuomet, jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą.
5. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos nepilnamečio vaiko S. L. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjai R. G. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko S. L. tėvu yra įrašytas A. L., kurio tėvystė vaiko atžvilgiu nėra nuginčyta, todėl teismui pateiktas pareiškimas dėl vaiko kilmės nustatymo negali būti tvirtinamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų pateiktas pareiškimas dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų R. G., V. B. ir A. L. pareiškimo dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.