- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- I3-2871-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00337-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija
- Pareiškėjas
- L. R.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovės Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos atstovei advokatei G. S.-D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2019 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. SD-10401(1.35.) „Dėl dokumentų, Etikos komisijos posėdžių protokolų ir garso įrašų kopijų pateikimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas); 2) įpareigoti Etikos komisiją leisti pareiškėjai susipažinti su 2019 m. gruodžio 13 d. rašte prašomais dokumentais ir įpareigoti pateikti pastarųjų dokumentų ir garso įrašų kopijas.
Pareiškėja skunde nurodė, jog 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Etikos komisiją su prašymu pateikti dokumentus, Etikos komisijos posėdžių protokolų ir garso įrašų kopijas, kurie buvo reikalingi Etikos komisijos priimtų sprendimų apskundimui.
Skundžiamu raštu Etikos komisija nepagrįstai atsisakė pateikti jos prašomą informaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Etikos komisijos atsisakymas pateikti informaciją pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus teisinės gynybos, atsakingo valdymo principus, jame nurodyti motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas, Įstatymas) nuostatoms. Tvirtino, jog Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus, tačiau atsakovė tokių atvejų nenurodė.
Tvirtino, jog atsisakymu teikti informaciją be teisėto pagrindo ribojamos jos teisės į informacijos laisvę. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 207 (nauja redakcija patvirtinta 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-344) patvirtintų Etikos komisijos nuostatų 39.2 punkte įtvirtinta teisė valstybės politikui, kurio elgesys yra tiriamas, baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga.
Pažymėjo, jog visus asmens duomenis galima nuasmeninti arba pateikti jai pasirašyti atitinkamus konfidencialumo pasižadėjimus, todėl Etikos komisijos atsisakymas teikti prašomą informaciją dėl asmens duomenų teisinės apsaugos yra nepagrįstas, grindžiamas formaliu pagrindu, siekiant jai sutrukdyti apskųsti Etikos komisijos sprendimus. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisija atsiliepime ir teismo posėdžio metu jos atstovė su skundu nesutiko.
Šalies argumentai
Nurodė, jog pareiškėja 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė Etikos komisijai prašymą „Dėl dokumentų, Etikos komisijos posėdžių protokolų ir garso įrašų kopijų pateikimo“. Etikos komisija 2019 m. gruodžio 17 d. posėdyje apsvarstė pareiškėjos prašymą (2019 m. gruodžio 30 d. posėdžio protokolas Nr. KPPn-128) ir nusprendė teikti L. R. tik nuasmenintų protokolų išrašus. Etikos komisijos sprendimai Nr. KPPn-108 ir Nr. KPPn-109 pareiškėjai buvo išsiųsti 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. SD-9780(1.35) „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos sprendimų“, tačiau įstatymo nustatytu terminu pareiškėja jų neapskundė.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog Etikos komisijos posėdžių garso įrašai pagal Etikos komisijos nuostatus nepatenka į tyrimo metu surinktus duomenis, jie nėra laikomi tyrimo medžiagos dalimi, todėl atsakovei pagal teisės aktus nekyla pareiga jų pateikti pareiškėjai, juolab kad pati pareiškėja dalyvavo posėdžiuose. Be to, garso įrašų pateikimas pareikalautų iš atsakovės pernelyg daug sąnaudų.
Atsakovė skunde pažymėjo, jog pareiškėja nepasinaudojo Etikos komisijos nuostatų 39.2 papunktyje įtvirtinta teise po tyrimo užbaigimo susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga. Skunde nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis jai turėtų būti suteiktos kopijos, taip pat nenurodė ir nepagrindė, kokiu tikslu bus naudojamos prašomų dokumentų ir garso įrašų kopijos.
Atsakovės nuomone, skundo tenkinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nebesukels, nes nėra jokio teisminio ginčo dėl 2019 m. lapkričio 4 d. Etikos komisijos priimtų sprendimų Nr. KPPn-108 ir Nr. KPPn-109 teisėtumo, todėl byla turėtų būti nutraukta arba skundas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kyla ginčas dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. SD-10401(1.35.) „Dėl dokumentų, Etikos komisijos posėdžių protokolų ir garso įrašų kopijų pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo nuomone, skundžiamas raštas yra atsakymas į pareiškėjos prašymą, kuriuo pasisakoma dėl pareiškėjos teisių į informaciją realizavimo, todėl nesutinka su atsakovės pozicija, jog jo nuginčijimas nesukels teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja su 2019 m. gruodžio 13 d. prašymu (reg. Nr. GD-22552) (b. l. 35) kreipėsi į Etikos komisiją, prašydama pateikti visų Etikos komisijos posėdžių, kuriuose buvo svarstyti su pareiškėjos asmeniu susiję klausimai, protokolų išrašų ir garso įrašų kopijas. Taip pat prašyme nurodė, jog posėdžio metu buvo išreiškusi valią gauti Etikos komisijos posėdžio, kuriame komisijos pirmininkė V. R. nusišalino svarstant su jos asmeniu susijusius klausimus, išrašą, tačiau jis nepateiktas. Taip pat prašė pateikti dviejų bylų dokumentų kopijas, kurių pagrindu dėl jos buvo priimti Etikos komisijos sprendimai. Prašyme nurodė, jog prašomų dokumentų ir garso įrašų kopijas pageidauja gauti skubos tvarka dėl jų apskundimo teismui.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d. prašymas buvo apsvarstytas 2019 m. gruodžio 17 d. Etikos komisijos posėdyje (b. l. 17, 76).
Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.). Įstatymas valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas įpareigoja fiziniams ir juridiniams asmenims teikti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją. Įstatyme įtvirtinta, jog institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnis). Įstatymas taikomas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas institucijoms (2 straipsnio 1 dalis).
Pagal Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi, be kita ko, dokumentų išsamumo principu, kuris įtvirtina, jog pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai (1 p.), taip pat teisėtumo, kuris numato, jog institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais (3 p.), dokumentų prieinamumo, kuris pasireiškia tuo, kad sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos (6 p.).
Teisės gauti informaciją įstatyme apibrėžta, jog dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos <...> (3 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo 15 straipsnyje numatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėtoje teisės normoje nustatyta, jog Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (1 dalis).
Pažymėtina, jog Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Institucija, nustačiusi atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui, kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodydama teisinį pagrindą.
Dėl Etikos komisijos posėdžių protokolų išrašų pateikimo
Iš šioje byloje skundžiamo Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. SD-10401(1.35.) „Dėl dokumentų, Etikos komisijos posėdžių protokolų ir garso įrašų kopijų pateikimo“ (b. l. 17) turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog pareiškėjai buvo išsiųsti penki Etikos komisijos protokolų išrašai: 1) Etikos komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. KPPn-93 išrašas (1 lapas); 2) Etikos komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. KPPn-94 išrašas (2 lapai); 3) Etikos komisijos 2019 m. spalio 11 d. protokolo Nr. KPPn-99 išrašas (2 lapai); 4) Etikos komisijos 2019 m. spalio 23 d. protokolo Nr. KPPn-103 išrašas (1 lapas); 5) Etikos komisijos 2019 m. lapkričio 4 d. protokolo Nr. KPPn-107 išrašas (4 lapai). Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, kad pirmiau minėtų protokolų išrašų negavo, prašyme konkrečiai nedetalizavo, kokius protokolų išrašus prašė pateikti, todėl teismas daro išvadą, jog prašomi Etikos komisijos posėdžių išrašai buvo pateikti, pareiškėjos skundo dalis dėl skundžiamo rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįsta.
Pareiškėja taip pat kelia ginčą dėl Etikos komisijos posėdžio, kuriame Etikos komisijos pirmininkė V. R. nusišalino svarstant su pareiškėjos asmeniu susijusius klausimus, išrašo nepateikimo.
Teismas pažymi, jog pareiškėja nei prašyme Etikos komisijai, nei teismui konkrečiai nenurodė pageidaujamo gauti Etikos komisijos posėdžio protokolo išrašo datos ir jį identifikuojančių duomenų.
Iš 2019 m. lapkričio 4 d. protokolo Nr. KPPn-107 išrašo (b. l. 71–72) matyti, jog Etikos komisijos 2019 m. spalio 30 d. posėdyje, kuriame komisijos pirmininkė V. R. nedalyvavo, pareiškėja prašė pažymėti protokole, kad 2019 m. spalio 16 d. Etikos komisijos posėdyje, kuris neįvyko dėl kvorumo nebuvimo, komisijos pirmininkė V. R. nusišalino svarstant šį klausimą. Tame pačiame protokolo išraše nurodyta, jog L. R. paprašė komisijos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti protokolo išrašą, kuriame yra informacija apie komisijos pirmininkės V. R. nusišalinimą. Taigi, iš nurodytų duomenų spręstina, jog pareiškėja pageidavo susipažinti su Etikos komisijos 2019 m. spalio 16 d. posėdžio protokolu (jo išrašu).
Byloje nėra duomenų, jog minėto posėdžio protokolas (jo išrašas) pagal 2019 m. gruodžio 13 d. prašymą būtų pareiškėjai pateiktas. Iš byloje nustatytų aplinkybių spręstina, jog 2019 m. spalio 16 d. posėdžio eiga buvo užfiksuota Etikos komisijos 2019 m. spalio 23 d. posėdžio protokolu Nr. KPPn-103 (b. l. 110), kurio nuorašas pateiktas į bylą su atsakovės atsiliepimu. Iš minėto protokolo nuorašo matyti, jog į 2019 m. spalio 16 d. neatvykus daugiau kaip pusei Etikos komisijos narių (nesant kvorumo), posėdis neįvyko, duomenų apie V. R. nusišalinimą minėto posėdžio metu byloje nėra.
Remiantis į bylą pateiktais įrodymais, darytina išvada, jog pagal suformuluoto pareiškėjos prašymo pobūdį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, Etikos komisija skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog Etikos komisijos posėdžio protokole komisijos pirmininkės V. R. nusišalinimas svarstant su pareiškėjos asmeniu susijusius klausimus neužfiksuotas, komisijos pirmininkė 2019 m. spalio 30 d. posėdyje nedalyvavo, todėl Etikos komisija pagal pareiškėjos suformuluotą prašymą neturėjo pagrindo pateikti posėdžio, kuriame nebuvo užfiksuoto V. R. nusišalinimo, išrašo.
Netgi vertinant šią situaciją kitaip, į bylą su atsiliepimu pateiktas Etikos komisijos 2019 m. spalio 23 d. posėdžio protokolas Nr. KPPn-103 patvirtina, jog pareiškėja susipažino su 2019 m. spalio 16 d. posėdžio eigos užfiksavimu, todėl nėra pagrindo šios skundo dalies pagrįstumui konstatuoti.
Dėl Etikos komisijos posėdžių garso įrašų ir dviejų bylų dokumentų kopijų nepateikimo
Nagrinėjant bylą nustatyta, jog pareiškėjos prašomi Etikos komisijos posėdžių garso įrašai pareiškėjai nebuvo pateikti. Šių aplinkybių atsakovė neginčija. Garso įrašų nepateikimą atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu grindė aplinkybėmis, jog Etikos komisijos posėdžių garso įrašai pagal Etikos komisijos nuostatus nepatenka į valstybės politiko elgesio tyrimo metu surinktus duomenis, jie nėra laikomi tyrimo medžiagos dalimi, todėl teisės aktai neįpareigoja jų pateikti.
Iš bylos duomenų matyti, jog dėl pareiškėjos elgesio 2019 m. lapkričio 4 d. buvo priimti 2 Etikos komisijos sprendimai Nr. KPPn-108 ir Nr. KPPn-109. Nuasmenintų sprendimų nuorašai pareiškėjai išsiųsti 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. SD-9780(1.35) „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos sprendimų“ (b. l. 58). Pareiškėja 2019 m. gruodžio 13 d. prašyme vienu iš reikalavimų prašė pateikti dviejų bylų dokumentų kopijas, kurių pagrindu dėl jos buvo priimti Etikos komisijos sprendimai.
Iš skundžiamo rašto turinio spręstina, jog su pareiškėjos asmeniu susijusių bylų dokumentai atsakovės buvo atsisakyti pateikti, atsisakymą grindžiant prašymus (pranešimus) pasirašiusių privačių asmenų duomenų (vardo, pavardės, parašų, gyvenamosios vietos, duomenų ryšiui palaikyti) apsauga.
Teismas pažymi, kad Etikos komisija, būdama viešojo administravimo subjektu, yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui (LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1068-442/2019).
Viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kuriame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
Pagal administracinę jurisprudenciją, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).
Teismas pažymi, jog VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Skundžiamame rašte dėl Etikos komisijos bylų kopijų nepateikimo minimas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, tačiau rašte nėra nurodytas konkretus atsisakymo teikti šio pobūdžio informaciją teisinis pagrindas, įtvirtintas nei minėtame įstatyme, nei Teisės gauti informaciją įstatyme. Teismas pažymi, jog Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas netaikomas, be kita ko, dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas nėra suderinamas su norminiais teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu (2 str. 6 p.). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Teisės gauti informaciją įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu pareiškėjas prašo dokumentų, kurių tam tikra dalis priklauso dokumentams, nustatytiems šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, teikiama tik ta dokumentų dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Taigi pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, institucija negali atsisakyti pateikti duomenis vien tuo pagrindu, jog jų tam tikra dalis nevieša, nes įstatymas ją įpareigoja teikti, išskyrus asmens Duomenų teisinės apsaugos įstatymu saugomus duomenis.
Nagrinėjant bylą nustatyta, jog nei skundžiamame rašte, nei 2019 m. gruodžio 17 d. Etikos komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas 2019 m. gruodžio 13 d. pareiškėjos prašymas dėl duomenų pateikimo, protokole (2019 m. gruodžio 30 d. protokolas Nr. KPPn-128) nebuvo nurodyti atsisakymo pateikti Etikos komisijos posėdžių garso įrašus faktiniai ir teisiniai pagrindai, nenurodytos jų neteikimo priežastys, taip pat nenurodytas konkretus atsisakymo teikti su pareiškėjos asmeniu susijusių Etikos komisijos bylų kopijų teisinis pagrindas. Skundžiamame rašte buvo vadovaujamasi bendra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostata, nenurodant konkrečios teisės normos, neišdėstant aiškių ir konkrečių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių atsisakoma teikti visą informaciją, susijusią su bylų kopijų nepateikimu, nors, akivaizdu, joje buvo tik dalis duomenų, kuriems turėjo būti taikoma asmens duomenų apsauga.
Todėl, teismo vertinimu, skundžiamo rašto dalis dėl Etikos komisijos posėdžių garso įrašų ir dviejų bylų dokumentų kopijų nepateikimo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatytų sprendimo turiniui, minėto įstatymo 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo, prieštarauja gero administravimo principui.
Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).
Nors atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė tam tikras atsisakymo pateikti prašomus duomenis priežastis, tvirtindama, kad jų pateikimas yra susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, kad pareiškėja turėjo galimybę su jais susipažinti pagal Etikos komisijos nuostatų 39.2 punktą, kad jų pateikimą reglamentuoja kiti įstatymai pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir pan., tačiau minėtos priežastys nebuvo išdėstytos skundžiamame rašte ir pagrįstos konkrečiu atsisakymo teisiniu pagrindu.
Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik po kreipimosi į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Iš bylos duomenų matyti, jog Etikos komisijos priimtame skundžiamame rašte nebuvo išreikšta atsakovės pozicija dėl visų pareiškėjos prašyme nurodytų reikalavimų, t. y. nesuteikta visa prašoma informacija ir nenurodytos atsisakymo ją teikti bei atlikti prašomus veiksmus priežastys. Šie pažeidimai, teismo vertinimu, yra esminiai, nes dėl jų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir dėl to priimtas nepagrįstas sprendimas. Todėl konstatuotina, jog Etikos komisija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl Etikos komisijos posėdžių garso įrašų ir dviejų bylų dokumentų kopijų nepateikimo. Tai sudaro pagrindą šią skundžiamo rašto dalį panaikinti, atsakovę įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl Etikos komisijos posėdžių garso įrašų ir dviejų bylų dokumentų kopijų pateikimo, priimant dėl to motyvuotą atsakymą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Toks įpareigojimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3011-629/2019).
Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nustačius, jog kita prašoma informacija (pareiškėjos prašomi Etikos komisijos posėdžių protokolų išrašai) buvo jai pateikta.
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę pirmiau nurodyta apimtimi iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti prašomą informaciją netenkinamas. Atsakovei iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, neužkertamas kelias pareiškėjai vėl kreiptis į teismą.
Pareiškėja skunde prašo priteisti jai patirtas bylinėjimo išlaidas.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja L. R. už skundą teismui 2020 m. sausio 20 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per AB SEB banką sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 25).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014).
Teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms apskaičiuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Pareiškėja skunde kėlė du reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. SD-10401(1.35.) „Dėl dokumentų, Etikos komisijos posėdžių protokolų ir garso įrašų kopijų pateikimo“ ir įpareigoti Etikos komisiją leisti pareiškėjai susipažinti su 2019 m. gruodžio 13 d. rašte prašomais dokumentais ir įpareigoti pateikti pastarųjų dokumentų ir garso įrašų kopijas.
Pagal patenkintų reikalavimų apimtį išlaidų priteisimui taikytinas 0,75 koeficientas bei iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos L. R. priteistina 22,50 Eur (30 x 0,75) išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys, 41 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 88 straipsnio 1–4 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos L. R. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. SD-10401(1.35.) „Dėl dokumentų, Etikos komisijos posėdžių protokolų ir garso įrašų kopijų pateikimo“ dalį dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos posėdžių garso įrašų ir dviejų bylų dokumentų kopijų nepateikimo.
Įpareigoti atsakovę Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos L. R. 2019 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl Etikos komisijos posėdžių garso įrašų ir dviejų bylų dokumentų kopijų pateikimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai L. R. iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.