Kauno apygardos teismo nutartis

2023-03-23 · Civilinė byla Nr. e2S-560-921/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-23
Bylos Nr.
e2S-560-921/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09269-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Atsakovas
D. Š.
Ieškovas
Ž. M.-B.
Civilinė byla Nr. e2S-560-921/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09269-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7; 3.3.2.3
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M.-B. ieškinį atsakovei D. Š. dėl pažeistų nekilnojamojo turto savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos atlaisvinti ne mažesnio negu 1 m pločio juostą tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokius nurodyto pločio žemės ruože augančius krūmus ir medžius bei pašalinti arba sumažinti iki leidžiamo 3 m aukščio medžius ir (ar) krūmus esančius arčiau nei 3 m nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos; 2) ieškovės naudai skirti atsakovei 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, byloje nustačius, kad pradinis atsakovas K. T. (duomenys neskelbtini) mirė, nuspręsta pradinį atsakovą K. T. pakeisti jo teisių perėmėja D. Š..

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2023 m. sausio 18 d. posėdžio metu bei raštu teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo bei nurodė, kad jai žinomos bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Taip pat prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą ir priteisti jos turėtas 1 708,50 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

4. Atsakovė pateikė prašymą dėl 1 275,21 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovei ir civilinę bylą Nr. e2-353-1026/2023 nutraukė. Šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 405,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą dalį atmetė. Grąžino ieškovei 56,25 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas, konstatavę, kad ieškovės teismui pateiktas ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovės ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė.

7. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminį mokestį, išlaidas už advokato teisines paslaugas: 605 Eur už ieškinio surašymą ir pateikimą, 242 Eur už dubliko paruošimą ir pateikimą teismui, 181,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje 2019 m. lapkričio 21 d., 242 Eur už pasiruošimą 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdyje, 363 Eur už pasiruošimą 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdžiui ir 2023 m. sausio 18 d. Prašymo dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje surašymą ir pateikimą teismui. Viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 708,50 Eur. Ieškovė paaiškino, kad ieškinio reikalavimai buvo pilnai įvykdyti, bet pradinis atsakovas ir vėliau jo teisių perėmėjos pozicija buvo tęsti bylos nagrinėjimą. Todėl laikė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės veiksmų.

Atsiliepimas

8. Atsakovė byloje nurodė patyrusi šias bylinėjimosi išlaidas: 600 Eur advokatui V. A. už atstovavimą 2020 m. vasario 3 d. pradiniam atsakovui, pagal 2020 m. sausio 20 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota suma sudaro 275,21 Eur, 200 Eur už pasirengimą 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžiui, 200 Eur už pasirengimą 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdžiui. Viso atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 275,21 Eur. Atsakovė nurodė, kad ieškovė civilinę bylą iniciavo dar 2019 metų rugsėjo mėnesį. Dar prieš gaunant atsiliepimą buvo aišku, kad ieškinio reikalavimas yra netinkamas ir pateiktas dublikas yra betikslis, kaip ir visas tolimesnis bylinėjimasis. Nepaisant to, ieškovė ieškinio neatsisakė daugiau nei dvejus metus, kėlė bylinėjimosi išlaidas ir didino atsakovės nuostolius. Ieškovė nepaisė teismo skirto termino pateikti patikslintą reikalavimą. Todėl atsakovės nuomone, ieškovė visa laiką elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai tęsdama bylą, didino tiek savo, tiek atsakovų pusės bylinėjimosi išlaidas. Todėl prašė jas priteisti iš ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, įvertinęs šalių išsakytus argumentus, sprendė, kad šiuo atveju abi šalys iš dalies kaltos dėl proceso eigos ir trukmės, kadangi tinkamai nebendradarbiavo tarpusavyje pradinėse proceso stadijose, jog būtų galima išvengti bylinėjimosi išlaidų, todėl teisminiame procese patyrė atitinkamas išlaidas.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas baigtas ieškovės iniciatyva. Tačiau teismas vertino, kad šia savo teise – atsisakyti ieškinio, ieškovė turėjo ir galėjo pasinaudoti ženkliai anksčiau, t. y. netrukus, kai ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, o atsakovas galėjo ir turėjo teisę pripažinti ieškinį, o ne teikti atsikirtimus į jį. Pažymėjo, kad nors atsakovas 2019 m. liepos 4 d. atsiliepime į ieškinį ieškinio nepripažino, tačiau siekdamas išvengti ginčų, pradinis atsakovas visus reikalavimus patenkino. Ieškovė nurodė ir pripažino, jog praėjus vienam mėnesiui po ieškinio pateikimo (2019 m. gegužės 27 d., t. y. 2019 m. birželio 27 d.), pradinis atsakovas pateikė duomenis apie ieškinio reikalavimo įvykdymą. Todėl teismas vertino, kad atsakovo procesinis elgesys šiuo aspektu buvo tinkamas, kadangi per teismo pasiūlytą laiką atsakovas įvykdė reikalavimus. Todėl, ieškovės patirtas išlaidas teismas laikė pagrįstomis tik dalyje dėl sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio bei už advokato teikiamas teisines paslaugas – 605 Eur už ieškinio surašymą ir pateikimą bei už pareiškimo dėl ieškinio atsisakymą surašymą 181,50 Eur pagal ieškovės pateiktą 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą AZ Nr. 3/2023, o kitas ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas – 847 Eur, t. y. 242 Eur už dubliko paruošimą ir pateikimą teismui, 181,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje, 242 Eur už pasiruošimą 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, 181,50 Eur už pasiruošimą 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdžiui, teismas laikė nepagrįstomis, kadangi atsakovui iki ieškovės dubliko pateikimo patenkino reikalavimus, ieškovė, turėdama galimybę išvengti tolimesnių bylinėjimosi išlaidų, suruošė dubliką ir kitus jau teismo paminėtus dokumentus. Ieškovei iš valstybės biudžeto grąžinus 75 procentus žyminio mokesčio 56,25 Eur (75 x 75%), iš atsakovės teismas priteisė ieškovei 18,75 Eur žyminio mokesčio, o viso ieškovei iš atsakovės priteisė 805,25 Eur (605 Eur + 18,75 Eur + 181,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas pastebėjo ir tai, kad nors pradinis atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino dar iki atsiliepimo pateikimo, tačiau nepaisant to teikė atsikirtimus. Todėl atsakovo patirtas 600 Eur išlaidas advokatui V. A. už atstovavimą 2020 m. vasario 3 d. pradiniam atsakovui teismas laikė nepagrįstomis ir nepriteistinomis iš ieškovės. Teismas nelaikė atsakovo patirtomis išlaidomis ir byloje pateiktą 2020 m. sausio 20 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už antrinę teisinę pagalbą 275,21 Eur sumai, konstatuojant, kad jos yra patirtos ne atsakovo, o valstybės. Teismas laikė pagrįstomis atsakovės pateiktas 200 Eur išlaidas už pasirengimą 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžiui bei 200 Eur už pasirengimą 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdžiui, t. y. viso 400 Eur, kadangi ieškovė nesavalaikiai pateikė savo atsisakymą nuo ieškinio ir tokios atsakovės išlaidos galėjo būti nepatirtos. Todėl atsakovės patirtas 400 Eur išlaidas teismas priteisė iš ieškovės. Teismas atmetė atsakovės ir jos atstovės argumentus dėl atsakovės patirtų kelionės išlaidų priteisimo iš ieškovės, kadangi tokie duomenys pateikti ne valstybine kalba, bei nenustačius priežastinio ryšio, kad būtent tokios atsakovės nurodomos išlaidos yra konkrečiai susijusios su jos vykimu į paskirtus teismo posėdžius.

12. Įskaitęs bylinėjimosi išlaidas, teismas iš ieškovei iš atsakovės priteisė 405,25 Eur (805,25 Eur – 400 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylą nutraukti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 1 000 Eur, išspręsti iš esmės bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas iš esmės nevertino, ar ieškovė, teikdama ieškinį atsakovui, elgėsi sąžiningai. Ieškovė pradiniam atsakovui iki ieškinio pateikimo teismui nereiškė pretenzijų ir nesiekė ginčo išspręsti taikiai, t. y. nevykdė pareigos derinti savo valią, bendradarbiauti, kooperuotis su atsakovu.

13.2. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad atsakovai (tiek pradinis, tiek jo teisių perėmėja) turėjo savo teises įgyvendinti rūpestingiau, kadangi nors pradinis atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino dar iki atsiliepimo pateikimo, nepaisant to teikė atsikirtimus. Pažymi, kad pradinis atsakovas nepadarė jokių pažeidimų. Jis ieškinio nepripažino, kadangi ieškinys buvo nepagrįstas, todėl privalėjo teikti atsikirtimus. Ieškovė, įgydama jai šiuo metu priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prisėmė ir buvusios savininkės teises ir pareigas, todėl neturėjo teisės reikšti ieškinio. Be to, įstatyme yra įtvirtintos aiškios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kadangi pats teismas įpareigojo atsakovę tokį atsiliepimą pateikti.

13.3. Apeliantės nuomone, teismas turėjo išspręsti valstybės paskirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi jų neišsprendus byloje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turės teisę nukreipti šių lėšų išieškojimą iš atsakovės. Teismui sprendus, kad ši suma negali būti priteista atsakovei, turėjo išspręsti šios sumos paskirstymo tarp šalių klausimą valstybės naudai.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, ieškovės naudai iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą. Į bylą pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog atsakovės (tuo metu pradinio atsakovo K. T.) žemės sklype augantys augalai ieškinio pateikimo metu (2019 m. gegužės 27 d.) pažeidė ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teises, todėl ieškovės turėjo pagrindą ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Įvertinus kartu su ieškiniu pateiktas nuotraukas ir pradinio atsakovo 2019 m. birželio 27 d. į civilinę bylą pateiktas nuotraukas matyti, jog K. T., gavęs informaciją apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį, pašalino visus ieškovės interesus pažeidusius augalus bei želdinius, tokiu būdu įvykdė ieškinio reikalavimus. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad atsakovė neginčija skundžiamoje nutartyje konstatuotos aplinkybės, kad ieškinio reikalavimai buvo įvykdyti iki 2019 m. liepos 4 d. atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje pateikimo, ką atsakovas patvirtino atsiliepime į ieškinį.

14.2. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ji turėjo pateikti prašymą dėl ieškinio atsisakymo prieš pateikdama 2019 m. rugsėjo 5 d. dubliką. Pažymi, kad pradinis atsakovas, patenkinęs ieškinio reikalavimus, turėjo pateikti ne atsiliepimą į ieškinį, bet pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo. To nepadarius, ne dėl ieškovės, o dėl pradinio atsakovo veiksmų bei siekio tęsti teisminį procesą, susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos. Be to, ieškovė ne kartą siūlė atsakovei užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė ir aiškiai nurodė, jog pageidauja bylinėtis toliau.

14.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pradinis atsakovas buvo įpareigotas pirmosios instancijos teismo pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl neturėjo jokio kito pasirinkimo. Pradinis atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), todėl jam turėjo būti žinoma teisė pripažinti ieškinį. Šia teise pradinis atsakovas sąmoningai nepasinaudojo ir tęsė ginčą, nors faktiškai įvykdė visus ieškinio reikalavimus. Dėl tokių atsakovo veiksmų, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14.4. Priešingai nei nurodė atskirajame skunde atsakovė, iki ieškinio pateikimo dienos, pradinis atsakovas K. T. į ieškovės žodinius raginimus susitvarkyti jam priklausantį žemės sklypą ir pašalinti neteisėtai augančius krūmus ir medžius visiškai nereagavo ir jokių veiksmų nesiėmė.

14.5. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė, įgydama jai šiuo metu priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prisėmė ir buvusios savininkės teises bei pareigas, todėl neturėjo teisės reikšti ieškinio. Ieškovės duomenimis buvusi savininkė, kaip ir ieškovė, jokių sutikimų dėl augalų auginimo žemės sklype niekuomet nedavė. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pradinis atsakovas (ar pati atsakovė) buvo gavęs leidimą (sutikimą) auginti augalus žemės sklype, nesilaikant nustatytų minimalių atstumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovės ir atsakovės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos atlaisvinti ne mažesnio negu 1 m pločio juostą tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokius nurodyto pločio žemės ruože augančius krūmus ir medžius bei pašalinti arba sumažinti iki leidžiamo 3 m aukščio medžius ir (ar) krūmus esančius arčiau nei 3 m nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos; 2) ieškovės naudai skirti atsakovei 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6. 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, byloje nustačius, kad pradinis atsakovas K. T. (duomenys neskelbtini) mirė, nuspręsta pradinį atsakovą K. T. pakeisti jo teisių perėmėja D. Š..

7. Ieškovė 2023 m. sausio 18 d. posėdžio metu bei raštu teismui pateikė pareiškimą dėl civilinės bylos nutraukimo bei prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą ir priteisti jos turėtas 1 708,50 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Atsakovė pateikė prašymą dėl 1 275,21 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovei ir civilinę bylą Nr. e2-353-1026/2023 nutraukė. Šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 405,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą dalį atmetė. Grąžino ieškovei 56,25 Eur žyminio mokesčio.

Dėl ginčo esmės

9. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nepriteisė valstybei antrinės pagalbos išlaidų.

10. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu nėra skundžiama nutarties dalis, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

11. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

12. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių priešinga šalis atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

13. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

15. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Taigi šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek pradinio atsakovo bei jo teisių perėmėjos procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį teisme pradiniam atsakovui pareiškė 2019 m. gegužės 28 d., ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2019 m. birželio 6 d. bei nustatytas pradiniam atsakovui keturiolikos dienų terminas, per kurį jis turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Ieškinys ir jo priedai atsakovui įteikti 2019 m. birželio 13 d., todėl pradinis atsakovas atsiliepimą į ieškinį privalėjo pateikti iki 2019 m. birželio 27 d.(įskaitytinai). Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymu terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo pratęstas iki 2019 m. liepos 2 d. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2019 m. liepos 5 d., kuriame nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, ieškinys yra nepagrįstas, tačiau pažymėjo, kad, siekdamas nesibylinėti, ieškinyje nurodytus augalus panaikino. Tam pagrįsti 2019 m. birželio 27 d. pateikė į bylą nuotraukas, kuriose matyti, kad medžiai ir apyniai yra sunaikinti. 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad pradinio ieškinio reikalavimo nekeis ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. (duomenys neskelbtini) mirė pradinis atsakovas K. T.. 2022 m. spalio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2022 m. lapkričio 18 d. apsispręsti dėl būtinybės formuluoti galutinai savo reikalavimą bei šalims nustatytas terminas iki 2022 m. gruodžio 9 d. šalių prašymams suformuluoti. Per minėtą terminą ieškovė ieškinio reikalavimų nepatikslino, tačiau 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu pateikė pareiškimą nuo ieškinio atsisakymo.

17. Byloje nėra ginčo, kad ieškinio atsisakymą nulėmė tai, jog ieškinio reikalavimai buvo patenkinti. Byloje kilo ginčas dėl bylos nagrinėjimo metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

18. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovai (tiek pradinis, tiek jo teisių perėmėja) turėjo savo teises įgyvendinti rūpestingiau, kadangi nors pradinis atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino dar iki atsiliepimo pateikimo, nepaisant to, teikė atsikirtimus byloje, kas didino šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

19. CPK 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Pagal CPK 56 straipsnį fizinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, bei kiti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose nurodyti asmenys. Taigi, tiek pradinio atsakovo, tiek jo teisių perėmėjos teisė pasitelkti profesionalius teisininkus numatyta įstatyme. Tuo tarpu teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį yra ne tik asmens procesinė teisė bet ir pareiga. CPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos aiškios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Todėl vien tai, jog pradinis atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus nepasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis be pagrindo patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir kitus tolimesnius atstovavimo veiksmus, tuo labiau, kad atsiliepime atsakovas nurodė, jog ieškinį laiko nepagrįstu ir jo nepripažįsta.

20. Kartu pažymėtina, jog CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtent ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. <...> Tokiu atveju, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, o proceso šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, kaip jau minėta, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, taip pat grąžina ieškovui už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 2 ir 3 dalys).

21. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje pradiniam atsakovui terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2019 m. liepos 2 d. Nuotraukos, patvirtinančios ieškinio reikalavimų patenkinimą, byloje pateiktos 2019 m. birželio 27 d. Todėl darytina išvada, kad šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos iki termino pateikti atsiliepimui į ieškinį pabaigos. Ieškovė iki minėto termino pabaigos teismui pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo neteikė, priešingai 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad pradinio ieškinio reikalavimo nekeis ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

22. Kaip minėta, ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pateiktas tik 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu, nors ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo įvykdyti 2019 m. birželio 27 d. ir apie tai ieškovei buvo žinoma. Darytina išvada, kad procesas byloje toliau vyko ieškovės iniciatyva. Taigi, ta aplinkybė, kad pradinis atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad jis turėjo nevykdyti įstatyme jam nustatytos pareigos ir, esant pareikštam ieškovės ieškiniui, neteikti atsiliepimo į jį. Tuo tarpu ieškovė, žinodama apie ieškinio reikalavimų įvykdymą, nesinaudojo jai įstatymo suteikta procesine teise atsisakyti ieškinio reikalavimų, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir kitos vėlesnės patirtos atstovavimo išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės delsimo atsisakyti ieškinio reikalavimų. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė atsisakymo nuo ieškinio pareiškimo neteikė vien todėl, kad atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus, bet laikė ieškinį nepagrįstu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateisina tokio ilgo ieškovės delsimo pasinaudoti ieškinio atsisakymo teise, kadangi, kaip jau minėta, pareiškus ieškinio atsisakymą dar prieš pradiniam atsakovui pateikiant atsiliepimą į ieškinį, nebūtų susidariusios vėlesnės tiek ieškovės, tiek atsakovų atstovavimo išlaidos.

23. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagrįstomis laikytinos tik ieškovės patirtos išlaidos dėl sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio bei už advokato teikiamas teisines paslaugas – 605 Eur už ieškinio surašymą ir pateikimą bei už pareiškimo dėl ieškinio atsisakymą surašymą 181,50 Eur pagal ieškovės pateiktą 2023 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą AZ Nr. 3/2023. Kadangi ieškovei iš valstybės biudžeto grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (75 x 75 proc.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 18,75 Eur žyminio mokesčio. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisė 805,25 Eur (605 Eur + 18,75 Eur + 181,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24. Tuo tarpu sprendžiant dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovei atsisakius ieškinio, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nuo 2019 m. birželio 27 d., atlyginimą, t. y. į 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 Eur advokatui už atstovavimą 2020 m. vasario 3 d. pradinio atsakovo sumokėta suma, 200 Eur už pasirengimą 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžiui ir 200 Eur už pasirengimą 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdžiui), kurios priteistinos atsakovei iš ieškovės.

25. Tokiu būdu įskaičius bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovei priteistina 194,75 Eur (1 000 Eur – 805,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

26. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pagal byloje pateiktą 2020 m. sausio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už pradiniam atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma sudaro 275,21 Eur. Šių išlaidų pirmosios instancijos teismas nelaikė pradinio atsakovo patirtomis išlaidomis, konstatuojant, kad jos yra patirtos ne atsakovo, o valstybės. Todėl šioje dalyje atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti valstybės paskirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tačiau to tinkamai nepadarė.

28. Pastebėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei). Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu šių išlaidų klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

29. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu yra pagrindas 275,21 Eur išlaidas už pradiniam atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisti valstybei iš ieškovės.

Dėl bylos baigties

30. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, priteisiant atsakovei iš ieškovės 194,75 Eur (1 000 Eur – 805,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 275,21 Eur. Kitą dalį nutarties palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Tenkinus atskirąjį skundą, atsakovė įgijo teisė į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 1 dalis). Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos į bylą nėra pateikusi patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Tenkinus atskirąjį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria paskirstytas šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. M.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 194,75 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturi eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės Ž. M.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,21 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 21 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Grąžinti ieškovei Ž. M.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gegužės 28 d. jos atstovės A. Ž. per Epp sistemą (įmokos kodas ZH56033). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus teismo sprendimą.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė