Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-406 buvo nutarta „Nustatyti nuo 2019 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriui 5 metų kadencijos trukmę“. DK 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „metais, mėnesiais ar savaitėmis apibrėžti terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną“. Taigi, terminas baigiasi tokią pačią metų dieną, kurią jis prasidėjo. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, D. B. savivaldybės kontrolierės kadencija prasidėjo 2019 m. sausio 1 d.; kadencijos terminais apibrėžtas metais, vadinasi, ji baigiasi atitinkamą metų dieną, kas reiškia 2024 m. sausio 1 d. Vadovaujantis CK nustatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, paskutinioji D. B., kaip savivaldybės kontrolierės, kadencijos diena nusikelia į 2024 m. sausio 2 d., jau įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymui, nustatančiam, jog tiems įstaigų vadovams, kurių kadencija nėra pasibaigusi iki įstatymo įsigaliojimo, nuo 2024 m. sausio 1 d. pradedama iš naujo skaičiuoti pirmoji kadencija.

Sprendimas dėl atleidimo buvo pakeistas 2023 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu pakeičiant pareiškėjos atleidimo datą (2024 m. sausio 2 d.) ir nurodant, kad Sprendime dėl atleidimo buvo nurodyta pareiškėjos atleidimo data – 2023 m. gruodžio 31 d. – neva „dėl žmogiškosios klaidos“. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė 2023 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimu ne „ištaisė žmogiškąją klaidą“, o pripažino dalį pareiškėjos skunde reikštų reikalavimų. Pažymėjo, kad 2023 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimu padarytas Sprendimo dėl atleidimo pakeitimas nedaro pastarojo sprendimo teisėtu, kadangi pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuo 2024 m. sausio 1 d. pareiškėjai turi būti pradedama skaičiuoti pirmoji kadencija. Paskutinioji pareiškėjos kadencijos diena yra 2024 m. sausio 1 d., t. y., ji sutampa su VSĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo diena, kas reiškia, kad nuo VSĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos Pareiškėjos kadencija turi būti pradėta skaičiuoti iš naujo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Sprendimas dėl atleidimo naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu: Sprendimas dėl atleidimo, kaip administracinis aktas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams - Valstybės tarnybos įstatymui, Vietos savivaldos įstatymui, DK (jame nustatytoms terminų skaičiavimo taisyklėms).

Sprendimui dėl atleidimo esant neteisėtam, Sprendimas dėl konkurso taip pat yra neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas nesant tam teisinio pagrindo - nesant laisvos tarnybos vietos, į kurią skelbiamas konkursas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, konkursas į įstaigos vadovo pareigas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos, konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Konkursas į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriaus poziciją iki šio rašto pateikimo dienos nėra paskelbtas, taigi, jo paskelbimo terminas be jokių objektyvių priežasčių yra praleistas 3 mėnesius.

Ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėja buvo priimta į savivaldybės kontrolieriaus pareigas penkerių metų kadencijai, kuri baigiasi 2024 m. sausio 1 d. Pareiškėja jau dvejus metus nėra pateikusi merui savo, kaip valstybės tarnautojos, veiklos vertinimo dokumentų, taigi nei 2022 metais, nei 2023 metais jos tarnybinė veikla apskritai nebuvo vertinama. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, dėl pareiškėjos tarnybos santykių (ne)tęsimo privalėjo būti priimtas tiek Kontrolės komiteto, tiek Savivaldybės tarybos sprendimas. Atleidimo klausimas buvo svarstomas 2023 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės komiteto posėdyje. Dėl jo balsavo Kontrolės komiteto nariai, taigi Kontrolės komitetas aiškiai išreiškė savo poziciją dėl tarnybos santykių nutraukimo su pareiškėja. Ir būtent Kontrolės komiteto sprendimas nutraukti tarnybos santykius buvo pateiktas balsavimui 2023 m. rugpjūčio 24 d. Savivaldybės tarybai. Aplinkybė, kad Savivaldybės tarybai balsavimui pateiktas sprendimas buvo su klaidingai nurodyta data (skirtumas 1 diena) niekaip nekeičia principinio Kontrolės komiteto sprendimo nebetęsti pareiškėjos tarnybos santykių. Atkreipė dėmesį į tai, kad VSĮ 27 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtina, kad meras sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Taigi faktas, kad dokumento projektą rengė ir pateikė, t. y. atliko formalų techninį veiksmą aptarnaujant Kontrolės komitetą, meras, kuris Savivaldybės tarybos vardu pasirašo visus jos priimtus sprendimus, ir Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, kuris atsako už dokumentų tinkamą parengimą, niekaip nesuponuoja išvados, kad būtent šie asmenys buvo sprendimo iniciatoriai ir/ar kokiu nors būdu darė įtaką Kontrolės komitetui ar Savivaldybės tarybai sprendžiant esminį su nagrinėjama situacija susijusį klausimą - nutraukti ar tęsti tarnybos santykius su pareiškėja. Balsavimas dėl Ginčijamo sprendimo vyko ir sprendimui buvo pritarta tiek Kontrolės komitete, turinčiame iniciatyvos teisę atleisti kontrolierę, tiek ir Savivaldybės taryboje, turinčioje teisę nutraukti tarnybos santykius su savivaldybės kontroliere. Taigi, VSĮ nustatytos Ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros buvo laikomasi - už šį sprendimą balsavo ir jam pritarė, t y. valią atleisti kontrolierę pasibaigus jos kadencijos laikui išreiškė, tiek iniciatyvos teisę, tiek sprendimo teisę turintys subjektai, o asmenys atlikę techninius dokumento rengimo darbus nelaikytini sprendimo iniciatoriais.

Sutinka su pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybe, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. Savivaldybės tarybos sprendime nurodyta netiksli jos kadencijos pabaigos, o taip pat ir atleidimo data. Taikant DK nustatytas taisykles, savivaldybės kontrolierės penkerių metų kadencija, kuri prasidėjo 2019 m. sausio 1 d., turi pasibaigti 2024 m. sausio 1 d. Kadangi sausio 1 d. yra šventinė diena (DK 123 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjos atleidimas pasibaigus kadencijai perkeliamas į pirmą po jos einančią darbo dieną, t. y. 2024 m. sausio 2 d. VSĮ pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtų savivaldybės kontrolierių pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Aiškinant sistemiškai, tokios nuostatos tikslas yra užtikrinti tarnybos santykių tęstinumą tiems savivaldybių kontrolieriams, kurių pirmoji kadencija įstatymo įsigaliojimo dieną nėra pasibaigusi, t y. 2024 m. sausio 1 d. tęsiasi tarnybos santykiai. Tuo tarpu pareiškėja pareigas eina jau nuo 2011 metų, t. y. daugiau kaip dvylika metų ir įstatymo įsigaliojimo diena sutampa su jos penkerių metų kadencijos paskutine diena. Šiuo atveju, teigti, kad pareiškėja negali būti atleista pasibaigus jos penkerių metų kadencijai vien dėl to, kad jos kadencijos paskutinė diena, kuri apskritai netgi nėra darbo diena, sutampa su įstatymo įsigaliojimo diena, būtų pirmenybės suteikimas formai, o ne turiniui. 2024 m. sausio 1 d., t. y. paskutinę savo penkerių metų kadencijos dieną pareiškėja net ir negalėtų atlikti jokių darbo funkcijų, kadangi tai yra poilsio diena, vadinasi įstatymo įsigaliojimo dieną jos tarnybos santykiai tik teoriškai galėtų būti vertinami kaip besitęsiantys. Pareiškėja jau dvejus metus nėra pateikusi dokumentų jos tarnybinės veiklos vertinimui. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis pripažinti, kad asmens, kuris ne tik nėra vertinamas gerai ar labai gerai, bet apskritai dvejus metus nėra vertinamas, nes neteikia dokumentų, tarnybos santykiai vis tiek privalo būti tęsiami, nes formaliai jos kadencijos pabaiga sutampa su įstatymo įsigaliojimo diena, būtų pažeidžiami tiek bendrieji teisingumo ir sąžiningumo principai, tiek ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos principai - atsakomybė, atvirumas, efektyvumas. Apibendrinant išdėstytą mano, kad atsakovė priimdama Ginčijamą sprendimą nepažeidė administracinio sprendimo priėmimo procedūros - sprendimas priimtas tinkamų subjektų, įsivėlusi termino skaičiavimo klaida atsakovės buvo atitaisyta, o sprendimo turinys, skirtingai negu nurodo pareiškėja, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Pareiškėjos skundžiamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos Sprendimas dėl konkurso pats savaime nesukelia pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjai skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis. Sprendimas dėl konkurso yra Savivaldybės tarybos sprendimas dėl poreikio organizuoti konkursą, tačiau šiuo Sprendimu nebuvo paskelbtas konkursas, kadangi konkursą teisės aktų nustatyta tvarka skelbia ne atsakovė, o Viešojo valdymo agentūra. Poreikio skelbti konkursą pripažinimas sprendimu, priešingai negu nurodo pareiškėja, nesukelia jai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų. Juo labiau, kad pripažinus poreikį skelbti konkursą atsakovė neatliko jokių su tuo susijusių tolimesnių veiksmų - t. y. nesikreipė į Viešojo valdymo agentūra, kad būtų pradėtos realios konkurso organizavimo procedūros, todėl visiškai neaišku kokiu būdu toks sprendimas galėtų daryti ar daro įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai, teisių ar pareigų apimčiai. Sprendimo dėl konkurso (ne)panaikinimas niekaip nelemia ir negali lemti nei pareiškėjos tarnybos santykių tęstinumo, nei jų nutraukimo. Tai yra tik tarpinis sprendimas, išreiškiantis tam tikru laikotarpiu atsiradusį atsakovės poreikį organizuoti konkursą, tačiau net nelaikomas konkurso etapu. Pareiškėja galėtų ginčyti konkurso paskelbimo teisėtumą / neteisėtumą tik kaip jau įvykusio konkurso dalyvė, ginčijant galutinį rezultatą. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju, konkursas apskritai nėra paskelbtas, vykdomas ar netgi konkrečiai planuojamas. Sprendimas dėl konkurso numato poreikį, tačiau šio poreikio įgyvendinimas jokiais atsakovės veiksmais nepradėtas, todėl objektyviai negali lemti pareiškėjos teisinės padėties, teisių ir pareigų apimties pokyčio. Atsižvelgiant į nurodytą mano, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Sprendimo dėl konkurso panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šis sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių materialinių teisinių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos D. B. skundas ir patikslintas atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 237 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 239 „Dėl konkurso į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. B. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontroliere dirbo nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-406 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriaus kadencijos ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai – įstaigos vadovei – nustatyta penkerių metų kadencija, prasidedanti 2019 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 237 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ nusprendė atleisti pareiškėją iš einamų pareigų 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 5 metų kadencijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 2023 m. spalio 26 d. savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-290 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ 1 punktą ir jį išdėstė taip: „1. Atleisti D. B., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, iš einamų pareigų 2024 m. sausio 1 d., pasibaigus 5 metų kadencijai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Kadangi kadencijos terminas baigiasi šventinę dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, atleidimo data nukeliama į artimiausią po jos einančią darbo dieną, t y. 2024 m. sausio 2 d.“

Taip pat (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 239 „Dėl konkurso į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“ nusprendė: 1. skelbti konkursą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas; 2 įgalioti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją pateikti Viešojo valdymo agentūrai duomenis apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriaus poreikį nuo 2024 m. sausio 1 d. kartu su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymu; 3) nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientą – 16, apskaičiuojamą Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais; 4) įgalioti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą skirti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriaus konkurso komisiją.

Dėl reikalavimo panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 237 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Proceso šalių rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, kuriais grindžia savo skundą (prašymą), turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją, kadangi priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021).

Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokius būtinus klausimus pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme stadijoje prireikus teisėjas turi išspręsti. Vienas tokių klausimų – tai įpareigojimas pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.). Taigi, teisėjas, ruošdamasis nagrinėti administracinę bylą, privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva išsireikalauti papildomus įrodymus ar paaiškinimus, kurių, teismo nuomone, gali reikėti bylai teisingai išspręsti. Jei tam tikros abejones keliančios aplinkybės (neaiškumai) paaiškėja bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, teismas taip pat turi visas galimybes imtis priemonių, kad neaiškumai būtų pašalinti ir, kad būtų nustatytos ir teisme išsamiai ištirtos visos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai. Tokia teismo teisė ir pareiga yra įtvirtinta ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatančioje, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą, suformulavo reikalavimą ir prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 237 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“. Kaip jau minėta šiame sprendime, atsakovė 2023 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T-290 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ pakeitimo“. 2024 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu teisėjų kolegija klausė pareiškėjos, ar ji netikslins skundo reikalavimo, prašydama panaikinti ir 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-290. Teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant pareiškėjai galimybę tikslinti skundą, prašant minėtą sprendimą panaikinti. Tiek teismui pateiktuose 2024 m. sausio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė nurodė, kad Tarybos sprendimas Nr. T-290 nepanaikina ir nekeičia nei Tarybos sprendimu Nr. 237 nustatyto pareiškėjos atleidimo fakto, nei Tarybos sprendimu Nr. 237 nurodyto pareiškėjos atleidimo teisinio pagrindo, todėl Tarybos sprendimo Nr. T-237 dalis atleisti pareiškėją iš savivaldybės kontrolierės pareigų, pasibaigus 5 m. kadencijai liko nepakeista. Tarybos sprendimu Nr. T-290 tėra ištaisyta pareiškėjos, kaip savivaldybės kontrolierės, kadencijos termino skaičiavimo klaida. Tarybos sprendimu Nr. T-290 yra tik patikslinamas pareiškėjos kadencijos termino skaičiavimas, tačiau nėra keičiama Tarybos sprendimo Nr. 237 dalis atleisti pareiškėją iš einamų pareigų pasibaigus 5 metu kadencijai. Teigia, kad 2023-10-26 Tarybos sprendimu Nr. T-290 patikslinus pareiškėjos kadencijos termino skaičiavimą, byloje neliko ginčo dėl to, kada sueina pareiškėjos 5 metų kadencijos termino pabaiga. Ši aplinkybė tik pagrindžia pareiškėjos poziciją, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nuo 2024-01-01 pareiškėjai turėjo būti pradėta skaičiuoti nauja pirmoji kadencija. Nurodo, kad jei nagrinėjamu atveju teismas pritartų pareiškėjos pozicijai, kad nuo 2024-01-01 pareiškėjai turėjo būti pradėta skaičiuoti nauja pirmoji kadencija, pareiškėja turėtų būti grąžinta į iki atleidimo eitas pareigas, 2023-08-24 Tarybos sprendimas Nr. T-237, kuriuo pareiškėja atleidžiama pasibaigus 5 metų kadencijai, būtų panaikintas, o 2023-10-26 Tarybos sprendimas Nr. T-290, kuriuo tikslinamas pareiškėjos kadencijos termino skaičiavimas ir pareiškėjos atleidimo data, absoliučiai niekaip nekeistų ir neįtakotų pareiškėjos teisių ir pareigų, t. y., nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. To paties įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-290, nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jis nėra savarankiškas sprendimas, kad tai tik formalus atleidimo datos ištaisymas, kuris nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad minimas sprendimas atitinka visus administracinės procedūros sprendimo požymius, turi visus jam privalomus elementus, jį priimant buvo atlikta privaloma procedūra, priimtas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo priėmimo tikslai, uždaviniai, juo kitaip, negu nurodo pareiškėja, yra sukuriamos kitos, nei pareiškėjos skundžiamame 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendime, nustatytos teisinės pasekmės. Priėmus 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-290 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo 1 punktas neteko galios, t. y. ne tik jame nurodyta atleidimo data, bet visas punktas, taip kaip jis suformuluotas – „1. Atleisti D. B., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolierę, iš einamų pareigų 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigus 5 metų kadencijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 5 punktą.“ Tokiu atveju, pareiškėja buvo atleista ne pagal 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 237, o vadovaujantis 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-290, kurio, kaip buvo nurodyta aukščiau, pareiškėja teismo neprašo naikinti. Nors pareiškėja argumentuoja, kad atsakovui pripažinus, kad jos, kaip kontrolierės, kadencija baigėsi sausio 1 dieną, todėl įsigaliojus naujai VSĮ redakcijai ji negalėjo būti atleista, tačiau sprendimo, kuriuo ji atleista nuo sausio 2 dienos, pareiškėja neginčija ir neprašo panaikinti. Pareiškėjai neginčijant sprendimo, kuriuo ji buvo atleista, teismas negali keisti skundo dalyko bei nagrinėti neginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nepripažinus pareiškėjos atleidimo neteisėtu, nėra pagrindo spręsti 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T-237 antro punkto teisėtumo klausimo, kadangi šiuo punktu nustatoma išvestinė, su atleidimu susijusi pasekmė – darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos D. B. skundas dalyje dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 237 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus atleidimo iš einamų pareigų pasibaigus kadencijai“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 237, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą grąžinti D. B. į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolierės poziciją ir priteisti D. B. vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos

Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 239 „Dėl konkurso į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“.

Pareiškėja nurodo, kad sprendimas dėl konkurso paskelbimo yra neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas nesant tam teisinio pagrindo – nesant laisvos tarnybos vietos, į kurią skelbiamas konkursas.

Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga – Viešojo valdymo agentūra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše reglamentuota konkurso paskelbimo, vykdymo procedūros, konkurso eiga ir t. t. Byloje nagrinėjamu atveju skundžiamu tarybos sprendimu buvo nuspręsta skelbti konkursą į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas; įgalioti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją pateikti Viešojo valdymo agentūrai duomenis apie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriaus poreikį nuo 2024 m. sausio 1 d. kartu su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymu; nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientą – 16, apskaičiuojamą Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais; įgalioti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės merą skirti atstovus į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolieriaus konkurso komisiją.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjos materialinių teisių bei pareigų, jame nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų pareiškėjai, juo nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys. Pareiškėja, ginčydama sprendimą dėl konkurso, motyvuoja tuo, kad esant neteisėtam atleidimui, negali būti organizuojamas konkursas į jos darbo vietą. Teismo vertinimu, pareiškėjos keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Pagal LVAT praktiką, tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2021 m. spalio 20 d. administracinėje byloje Nr. eAS-581-520/2021 ir kt.). LVAT yra išaiškinęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dalyje dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 239 „Dėl konkurso į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos savivaldybės kontrolieriaus pareigas paskelbimo“ atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias administracinių bylų teisenos nuostatas, matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, pagal kurį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atstovas advokatas M. M. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.).

Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovaujant valstybei ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės interesų gynimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018). Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad viešai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamais duomenimis, Savivaldybės administracijoje yra įkurtas Teisės skyrius, kurį sudaro skyriaus vedėjas ir penki vyriausieji specialistai, kurių vieno pareigybės aprašyme nurodyta, kad „atstovauja įstaigos interesams teismuose ir kitose institucijose...“.

Teismas vertina, kad atsakovė turėjo realias galimybes savo veiklą organizuoti taip, kad jos, kaip atsakovės, atstovavimas teisme administracinės bylos nagrinėjime būtų užtikrintas, išnaudojus vidinius žmogiškuosius išteklius, t. y. pasitelkus kompetentingus Teisės skyriaus tarnautojus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad byloje nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog advokatų pasitelkimas atstovauti atsakovės interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisme po bylos išnagrinėjimo gauti atsakovės atstovo prašymai dėl administracinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir dokumentų prijungimo.

Administracinė byla Nr. eI3-1994-362/2024 išnagrinėta iš esmės 2024 m. vasario 20 d. ir buvo atidėtas sprendimo priėmimo paskelbimas 2024 m. kovo 20 d. 16.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad visi prašymai ir dokumentai teismui teikiami iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, o teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, jokie prašymai, dokumentai nebegali būti teikiami, todėl pateikti prašymai nespręstini, dokumentai neprijungtini prie administracinės bylos.

Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. B. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.