Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 45 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. Š. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Iš E. Š. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 588,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde E. Š. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas: nuteistasis prašo skirti jam švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. Š. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. Š. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalis), anksčiau baustas administracine tvarka, teistas 8 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, per trumpą laiko tarpą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. Š. ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kadangi E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją taip pat atsižvelgė skirdamas E. Š. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad E. Š. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus E. Š. už jo padarytą apysunkį nusikaltimą pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistajam paskirtą 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę E. Š. atliko 2021-05-21, kai po jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos namų jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Pažymėtina ir tai, kad E. Š. ne kartą buvo skirtos pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad E. Š. tinkamų išvadų nepadarė, išėjęs iš pataisos įstaigų vėl darė nusikalstamas veikas. Taigi tenkinti nuteistojo prašymą ir skirti jam už apysunkio nusikaltimo padarymą švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą švelnesnę bausmę negu areštas būtų netikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus E. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį arešto bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, kaip matyti, apeliantui už jo padarytą apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, savo dydžiu yra mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Dėl rašymo apsirikimo

10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad aprašant E. Š. anketinius duomenis, buvo netinkamai įvardinti ankstesni apelianto teistumai, nurodyta, kad E. Š. buvo nuteistas net 13 kartų už įvairių nusikalstamų veikų įvykdymą, kai tuo tarpu byloje esanti teistumų pažyma, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys rodo, jog E. Š. praeityje buvo teistas 8 kartus: 1) 2009-08-07 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri 2009-11-26 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 45 parų areštą; 2) 2010-05-25 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) 2010-09-17 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2014-01-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 10 MGL dydžio bauda; 5) 2014-02-11 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) 2015-09-09 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2018-01-26 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, 2019-03-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 2018-01-26 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 8) 2020-03-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas bausmės skyrimo motyvus, teisingai įvertino tai, kad E. Š. buvo teistas aštuonis kartus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies turinį, konstatuoja, jog apylinkės teismas, aprašydamas E. Š. teistumus, padarė aiškų rašymo apsirikimą, kurį iš esmės ištaisė motyvuodamas bausmės skyrimą. Taigi, šis nuosprendžio įžanginės dalies rašymo apsirikimas bausmės skyrimui esminės įtakos neturėjo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

12. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. E. Š. yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl BK 75 straipsnio taikymo aspektu plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

14. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis E. Š. baustas administracine tvarka, teistas aštuonis kartus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, teistumas neišnykęs, tačiau naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus daugiau nei vieneriems metams keturiems mėnesiams po bausmės atlikimo, t. y. nusikalstamos veikos įvykdytos 2022-10-02, o 2020 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtą 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę E. Š. atliko 2021-05-21, kai po jo atžvilgiu 2020-12-18 taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos namų jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, paminint ir tai, kad nei bylos medžiagoje, nei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra jokių duomenų apie tai, kad E. Š. būtų nevykdęs probacijos sąlygų, dėl ko bausmę vykdančiai institucijai būtų tekę kreiptis su teikimu į teismą dėl papildomų probacijos sąlygų paskyrimo arba lygtinio paleidimo panaikinimo. Kas iš esmės leidžia daryti išvadą, jog asmens probacija buvo veiksminga.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios ir su kaltininko asmenybe, jo elgesiu, teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nepagrįstai nevertino. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad E. Š. yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023-03-30 medicinos dokumentų išraše, E. Š. dėl (duomenys neskelbtini) dabar prisilaiko (2 t., b. l. 33). Nuteistasis taip pat tvirtino, kad jis bando įveikti savo (duomenys neskelbtini), gydytis, gydymas duoda rezultatų, jis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, jog pateikti dokumentai rodo, kad nuteistasis turi nuolatinį darbą, po nusikalstamų veikų įvykdymo, t. y. nuo 2022-11-01 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023-01-19 netekęs darbo šioje įmonėje, 2023-01-20 sudarė darbo sutartį ir nuo 2023-01-20 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, gauna stabilias pajamas (1 t., b. l. 129-130; 2 t., b. l. 34-35). Paminėtina ir tai, jog iš gautų pajamų nuteistasis dengia įsiskolinimus, susijusius su jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis, ką patvirtina antstolės V. Š. patvarkymas (2 t., b. l. 38-41), antstolės E. R. pažyma (2 t., b. l. 42-45). Nuteistasis pateikė dokumentus ir dėl to, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą grąžinti jam mokesčio permoką ar nepagrįstai išieškotą sumą (2 t., b. l. 36-37). Kaip apeliaciniame skunde nurodė E. Š., grąžintos lėšos bus skirtos skoloms padengti, taip pat civiliniam ieškiniui atlyginti. Aptartos aplinkybės rodo teigiamą nuteistojo intenciją dedant pastangas keisti gyvenimo būdą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nuteistojo ketinimais.

16. Vertinant nuteistojo E. Š. asmenybę, be aukščiau nurodytų aplinkybių svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad po aukščiau nurodytų dviejų nusikalstamų veikų įvykdymo E. Š. daugiau nebenusikalto, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, teismuose nagrinėjamų bylų nėra. Be to, nors E. Š. yra nevedęs, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis turi draugę, kuri laukiasi (2 t., b. l. 46), kaip tvirtino nuteistasis, kūdikio gimimas iš esmės pakeis jo gyvenimą į gerąją pusę.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, matyti, jog E. Š. taisosi ir stengiasi laikytis visuotinai pripažintų elgesio normų, deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis ir sprendžia, kad E. Š. elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. dedamos pastangos spręsti (duomenys neskelbtini) problemą, jokių naujų teisės pažeidimų nedarymas, darbinės ir šeimyninės aplinkybės, taip pat turimų įsiskolinimų mažinimas, be to, nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarytos palyginti nedidelės turtinės žalos dydis (343,99 Eur), sudaro galimybę išvadai, kad bausmės tikslų (ilgalaikių) galima pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas, visuomenės saugomas vertybes.

18. Vis dėlto, būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Teisėjų kolegijos nuomone, už jo padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam E. Š. pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidedamas terminui, kuris yra didesnis nei įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo laiko vidurkis, t. y. 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant teismo įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nepasisakydamas dėl galimybės nuteistajam atidėti bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl gynėjo nedalyvavimo

20. Kaip minėta, nuteistasis, teikdamas apeliacinį skundą, kėlė klausimą ir dėl to, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant advokatui, kuris jį gintų, o jis pats neturi teisinių žinių, kaip tinkamai ginti savo interesus byloje, todėl byloje nebuvo pateikti jokie jį teigiamai charakterizuojantys ir socialinius ryšius atskleidžiantys duomenys, kas galimai lėmė, jog nuosprendis priimtas neįvertinus visų su jo padaryta nusikalstama veika susijusių aplinkybių, taip pat padarius neteisingas išvadas apie jo asmenybę, tariamą nenorą taisytis, gerbti visuomenės bendro gyvenimo taisykles ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

21. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybą. Teismas privalo užtikrinti galimybę kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugai užtikrinti. Kaltinamasis ar nuteistasis, be kitų teisių, turi teisę turėti gynėją. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti laiko bei galimybių pasirengti gynybai ir gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 10 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7, 8 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-236-648/2020).

22. BPK 51 straipsnis reglamentuoja būtinus gynėjo dalyvavimo atvejus: 1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; 3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; 9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka; 10) kitais šio Kodekso numatytais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant E. Š. atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pagrindų pagal BPK 51 straipsnį E. Š. privalomai skirti gynėją.

23. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino E. Š. teisę turėti gynėją (2 t., b. l. 12, 17). Kaip matyti, nuteistasis patvirtino, kad teisės jam aiškios, gynėjas nereikalingas. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu E. Š. gynėjo taip pat buvo atsisakęs (1 t., b. l. 162-163, 172-173). Tokios aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog nuteistojo teisė turėti gynėją pažeista nebuvo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

25. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi nuteistajam E. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš E. Š. valstybės naudai priteisti 85 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl jam paskirtos per griežtos bausmės, prašant jam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė E. Š. apeliacinį skundą patenkinti. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, E. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, įpareigoti nuteistąjį E. Š. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra;

– neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo E. Š. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.