Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2022-02-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-58-586/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
II-58-586/2022
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00204-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Pareiškėjas
M. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-58-586/2022Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00204-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 10 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant pareiškėjui M. B.,pareiškėjo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: Klaipėdos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10669-2021 (ROIK: 21148684539).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10669-2021 (ROIK: 21148684539) M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. spalio 29 d., 20.45 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, J. Basanavičiaus g. ir Pušų g. sankryžoje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas M. B. skundas, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai šešiems mėnesiams. Skundą motyvuoja tuo, kad Institucija nagrinėdama bylą neteismine tvarka nepasiūlė M. B. skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apie galimybę skųsti jo atžvilgiu surašytą nutarimą M. B. sužinojo atsitiktinai pabendravęs su asmeniu, kuris paaiškino, kad pareigūnas skyręs jam nuobaudą privalėjo pasiūlyti ir kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai. Tada nedelsdamas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Šiuo atveju M. B. Institucija paskyrė griežtesnę administracinio poveikio priemonę. Švelnesnė administracinio poveikio priemonė ne tik lygiai taip pat leis pasiekti nuobaudos tikslus, bet ir labiau atitinka proporcingumo kriterijus. Institucija nesvarstė šios alternatyvios administracinio poveikio priemonės skyrimo, nors jos taikymas turėjo būti pasiūlytas M. B.. M. B. kartu skundu pateikia sutikimą, kad jam ši administracinio poveikio priemonė būtų paskirta. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo proporcingumo principas, paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas netinkamai. M. B. buvo nustatytas lengvas neblaivumas. Nustatyto lengvo girtumo laipsnis viršijo tik 1/100 promilės dalimi leistiną normą, nes alkotesterio paklaida sudaro 0,017 promilės ir nustačius 0,42 promilės girtumą, dėl alkotesterio galimos paklaidos, asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apmaudu, kad šiuo atveju pareigūnai nepasiūlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pakartotinai pasitikrinti girtumą, arba kreiptis į medicinos įstaigą dėl kraujo ėminio paėmimo (alkoholio kiekio nustatymui) bei asmens apžiūros akto surašymo 1 valandos bėgyje nustačius asmeniui girtumą. Jo padarytais veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, jis pripažino kaltę dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. B. dirba UAB „Norvila“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Įmonės direktorius M. B. apibūdina, kaip sumanų, darbštų, nepriekaištingai savo pareigas atliekantį darbuotoją, neturintį jokių darbo drausmės pažeidimų. Nėra duomenų, kad M. B. darytų teisės pažeidimus. Už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su jo darbinėmis pareigomis. Teisės vairuoti transporto priemones netekimas, atsiliepia ne tik pačiam M. B., tačiau ir jo šeimai, artimiesiems. M. B. sumokėjo nutarimu jam paskirtą baudą. Savarankiškai išklausė 4 valandų kursą (mokymą) apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai. M. B. padarė išvadas dėl savo elgesio. Atsižvelgiant į visa tai mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su M. B. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintą, prašo palikti 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą. M. B. padarė grubų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Neabejotinai nustatyta, kad M. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. M. B. į bylos nagrinėjimą nebuvo atvykęs, prieš bylos nagrinėjimą nebuvo pateikęs jokių prašymų ir pageidavimų. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir M. B. skyrė minimalią baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Prašo bylą nagrinėti Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Pareiškėjas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jį pareigūnai sustabdė vairuojantį neblaivų. Po pietų buvo išgėręs bokalą alaus. Vakare, apie 20.30 val., važiavo automobiliu, nes nesitikėjo, kad patikrinus neblaivumą alkotesteriu įpūs, tačiau pirmo neblaivumo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu – 0,43 promilių neblaivumas. Pareigūno klausė ar važiuoti į medicinos įstaigą kraujo tyrimui, tačiau pareigūnas sakė nevažiuoti ir pagal praktiką tai nieko nepakeis. Dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, bet šiuo metu to darbo negali dirbti, dirba pagalbinius darbus, džiaugiasi, kad kol kas neatleido iš darbo. Turėtų finansines galimybes savo asmeniniame automobilyje įsimontuoti antialkoholinį variklio užraktą, taip pat ir darbdavys sumontuotų antialkoholinį variklio užraktą darbiniame automobilyje. Apgailestauja dėl savo poelgio.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Gediminas Lukauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad priėmus nutarimą M. B. išsiaiškino su pažįstamais žmonėmis, kad yra galimybė pakeisti administracinio poveikio priemonę, tada iškart kreipėsi pas jį, advokatą, teisinės pagalbos, tačiau terminas skundui paduoti jau buvo praleistas kelias dienas. Nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad yra galimybė atnaujinti terminą skundui paduoti. Šiuo atveju įvertinus paklaidą leistina norma viršyta tik 1/100 promilės. Pareigūnai, kai nustatomas 0,42 promilių neblaivumas, atsižvelgus į paklaidą, nerašo administracinio nusižengimo protokolo. M. B. pareigūnai davė klaidinantį paaiškinimą, kad pagal susiformavusią praktiką tai nieko nepadės. Šiuo atveju atsižvelgus net į pirmojo neblaivumo patikrinimo rodmenis, buvo viršyta leistina riba tik šimtosiomis dalimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija išaiškino, kad nebūtų skaičiuojama tūkstantosiomis dalimis, nes yra alkotesterio paklaidos. Jeigu M. B. būtų atlikęs kraujo tyrimą ir paskirta ekspertizė būtų buvę nustatyta, kad jis vairavo transporto priemonę blaivus. Vis dėl to šiuo atveju kraujo tyrimas nebuvo atliktas, todėl prašo atsižvelgti protingumo, proporcingumo principus ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai šešiems mėnesiams.

Atsižvelgiant į Institucijos prašymą, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad M. B. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. spalio 29 d., 20.45 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, J. Basanavičiaus g. ir Pušų g. sankryžoje vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių neblaivumas.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. M. B. prašo atnaujinus praleistą terminą skundui paduoti, nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, tai yra, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams.

Dėl praleisto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino atnaujinimo

Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas (ANK 623 straipsnis). Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ANK nėra numatytas, tačiau paprastai teismų praktikoje yra laikoma, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei tai įvyko dėl nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių; tai nustatant, reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus (ar pakankamai pats asmuo rūpinosi tinkamu savo teisių įgyvendinimu).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal byloje esančius duomenis M. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo padavė institucijai 2021 m. gruodžio 14 d. (b. l. 3). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas 2021 m. lapkričio 13 d. (b. l. 8), tačiau nėra duomenų kada M. B. buvo išsiųsta nutarimo kopija (nuorašas). Vis dėl to, pats M. B. skunde nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido. M. B. skunde taip pat nurodė, kad apie galimybę skųsti jo atžvilgiu surašytą nutarimą sužinojo atsitiktinai pabendravęs su asmeniu, kuris paaiškino, kad pareigūnas skyręs jam nuobaudą privalėjo pasiūlyti ir kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, po ko nedelsdamas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Institucija nemotyvavo kodėl iš dviejų alternatyvių administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 422 straipsnio 6 dalyje, M. B. paskirta būtent griežtesnioji (b. l. 8–9). Pažymėtina, kad ANK numato institucijoms ir teismui pareigą spręsti alternatyvios priemonės skyrimo klausimą ir priimtą sprendimą motyvuoti matyti iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-612-658/2020 išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę skirti konkrečią administracinio poveikio priemonę, tačiau privalo motyvuoti savo sprendimą, kodėl skiria vieną iš jų, jei yra alternatyviai galimas variantas. Nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo svarstytas alternatyvios administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, taikymas bei nebuvo aiškintasi M. B. valia šiuo klausimu. Teismo vertinimu, Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens valios, todėl M. B. prašymas dėl praleisto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino atnaujinimo tenkintinas (ANK 623 straipsnis).

Dėl administracinės atsakomybės individualizavimo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši nauja papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-397/2020). Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones.

M. B. nurodo, kad sutinka, kad jo atžvilgiu būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 16), todėl yra pagrindas spręsti šios rūšies administracinio poveikio priemonės taikymo M. B. klausimą.

M. B. taip pat prašo nustatyti trumpesnę administracinio poveikio priemonės trukmę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

M. B. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Nagrinėjamu atveju M. B. buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas (b. l. 26, 27), tai yra itin nežymiai viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. M. B. pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. M. B. sumokėjo jam skundžiamu nutarimu paskirtą baudą (b. l. 31). M. B. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta (b. l. 31–34). M. B. lankė kursus, po kurių yra atestuotas pagal keturių akademinių valandų A1 privalomojo mokymo programą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai (b. l. 11). M. B. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 15). M. B. dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu (b. l. 12).

M. B. prašo sprendžiant atsakomybės švelninimo klausimą atsižvelgti ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas, atsiliepia ne tik jam pačiam, tačiau ir jo šeimai, artimiesiems. Pažymėtina, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

M. B. prašo sprendžiant atsakomybės švelninimo klausimą atsižvelgti ir į tai, kad jo padarytais veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo. Šiuo atveju tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško M. B. elgesio pasekmių. Jei vairuodamas neblaivus asmuo dar ir sukelia eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas. Šiuo atveju M. B. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to sprendžiant nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam individualizavimo klausimą nereikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-380/2021).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad M. B. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10669-2021 (ROIK: 21148684539) keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir M. B. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Tokia administracinio poveikio priemonė padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tuo pačiu nesuvaržant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių daugiau negu yra būtina. Didesnis pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimas neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo M. B. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10669-2021 (ROIK: 21148684539).

Skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10669-2021 (ROIK: 21148684539) ir M. B., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių.

Kitą 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius