Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. patikslintą ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

7.4. Apie atsakovo minimą „banko sprendimą“ byloje duomenų nėra. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateikta medžiaga, o ne subjektyviais atsakovo teiginiais, prieštaraujančiais pateiktiems įrodymams.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl 2018 m. gruodžio 5 d. sandorio, kuriuo atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 12 405,32 Eur iš D. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banke, pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir restitucijos taikymo.

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi. Įrodymai teikti dėl apelianto prašymo atidėti jam žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

11. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.

12. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti nauji įrodymai susiję vien su jo prašymu atidėti jam žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo apeliacinį skundą, taip įvertindamas pateiktus papildomus įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties, teisėjų kolegija dėl priimtų įrodymų papildomai nebepasisakys.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, iš kurių matyti, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1652-832/2018 D. L. buvo pripažinta neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6594-832/2018 D. L. nustatyta nuolatinė globa, jos globėju paskirta biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, globos vieta nustatyta globos įstaigos vietoje ir A. L. paskirtas D. L. turto administratoriumi.

14. 2019 m. rugpjūčio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. paveldėjo ½ dalį (duomenys neskelbtini) mirusiajai mamai D. L. priklausančio turto. 2019 m. rugpjūčio 8 d. paveldėjimo teisė pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. paveldėjo ½ dalį (duomenys neskelbtini) mirusiajai mamai D. L. priklausančio turto. Tarp paveldimo turto nėra nurodytos lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

15. D. L. terminuoto indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždarytos pagal jos turto administratoriaus A. L. (duomenys neskelbtini) bankui pateiktus prašymus uždaryti minėtas sąskaitas. 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. L. iš D. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 12 405,32 Eur į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Globėjas biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai nedisponavo D. L. priklausančiomis lėšomis, buvusiomis sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) banke (2019 m. birželio 12 d. biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas E. L. 2019 m. lapkričio 9 d. reikalavimu pareikalavo iš atsakovo A. L. grąžinti į asmeninę sąskaitą pervestas D. L. priklausančias lėšas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

16. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl globėjo ir globos įstatyminio reglamentavimo, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, pakartotinai nebenurodo teismo aptartų teisės normų, akcentuodama vien esminius aspektus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis: sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 2 dalis); visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 straipsnio 3 dalis); globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globėjui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CK 3.244 straipsnio 4 dalis).

17. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog atsakovas, būdamas neveiksnios tam tikrose srityse savo motinos D. L. turto administratoriumi, 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 12 405,32 Eur į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad teismo leidimo tokiam veiksmui atsakovas negavo. Atsakovo teigimu, jis, atlikdamas turto administratoriaus funkcijas, pinigines lėšas iš neveiksnios motinos banko sąskaitos pervedė į savo sąskaitą, nes baigėsi D. L. sąskaitos galiojimas, o teismas nutartimi jį paskirdamas turto administratoriumi, nenurodė, kaip jis turi administruoti globotinės turtą. Taip pat teigia, jog tokiam veiksmui buvo gautas banko sutikimas, kad taip buvo ekonomiškiau, nes baigėsi motinos banko kortelės galiojimo laikas. Atsakovas byloje taip pat nurodė, kad jis pervedęs iš globotinės banko sąskaitos 12 405,32 Eur sumą nepažeidė jos interesų, kadangi naudodamas šias lėšas mamos interesams neviršijo CK 3.244 straipsnio 2 dalyje nurodytos 1 500 Eur sumos.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismas 2018 m. lapkričio 21 d. paskirdamas atsakovą A. L. jo motinos D. L. turto administratoriumi, nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino, kad turto administratoriui yra taikomi civilinio kodekso normų nustatyti globėjo veiksmų apribojimai (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovas, prieš pervesdamas pinigus iš savo motinos sąskaitos į savo sąskaitą, turėjo įvertinti įstatyme numatytus apribojimus ir jų laikytis. Pažymėtina, kad įstatyminis reglamentavimas, aptartas šios nutarties 12 punkte, yra įtvirtintas siekiant apginti globotinio teisės ir teisėtus interesus, siekiant išvengti nesąžiningų globėjo, rūpintojo, artimųjų giminaičiai, paskirto turto administratoriaus veiksmų.

19. Atsakovas byloje teigia, kad pervestos lėšos buvo panaudotos administruojant globotinės turtą, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl turto administratoriaus patirtų išlaidų šioje byloje nesprendžiamas, nes nėra pareikšta tokio reikalavimo ir tai nėra šios bylos dalykas. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje nereiškė priešieškinio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo ieškovo pareikštų reikalavimų apimtyje.

20. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodomas jo faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

21. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

23. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurio pagrindą sudaro tik vieno atsakovo (paskyrus jį turto administratoriumi) atlikto veiksmo (pinigų pervedimo) teisėtumas. Kitų atsakovo veiksmų ieškinyje ieškovas neginčijo. Atsakovas, susipažinęs su ieškiniu, matydamas jo reikalavimus, savarankiškų reikalavimų nereiškė, t. y. nepasinaudojo teise teikti priešieškinį. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vertino tik ieškinio pagrindu apibrėžtas aplinkybės. Skundžiamas sprendimas neužkerta kelio atsakovui ginti savo teises įstatymu numatyta tvarka.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir faktines bylos aplinkybes, CPK nustatyti tiek teismo, tiek bylos dalyvių procesiniai veiksmai, kurie leidžia teisingai išspręsti teisinį ginčą. Civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva; bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija.

25. Byloje yra nustatyta, jog atsakovas pažeidė CK 3.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, jog tik gavus išankstinį teismo leidimą, galima sudaryti sandorį, kurio suma didesnė kaip 1 500 Eur, pervedė D. L. priklausančias lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į savo asmeninę sąskaitą. Tokiu būdu atsakovas, sudarydamas globotinės vardu vienašalį sandorį, sumažino globotinės (savo mamos D. L.) turtą 12 405,32 Eur suma, neturėdamas teismo išankstinio leidimo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo argumentai, kad ieškovas neprašė restitucijos pagrindu grąžinti šalis į pradinę padėtį, kaip tai numato įstatymas, o priteisti jam visą minėtą pinigų sumą. Kaip nurodo, atsakovas posėdžio metu pasiūlė, kad pinigai galėtų būti pervesti į notarės, tvarkančios paveldėjimo bylą (R. L.) sąskaitą. Pažymėtina, kad ieškovas prašė restitucijos būdu atstatyti pažeistas turto savininkės teises, o įvertinus tai, kad turto savininkė yra mirusi, visų turto paveldėtojų teises. Kaip teisingai nurodo ieškovas, įvertinus tai, kad mirusios turto savininkės ištuštinta sąskaita buvo uždaryta, o naujai atidaryti sąskaitą mirusiam žmogui bankų taisyklės nenumato, teismas neturėjo galimybės pinigus gražinti buvusiai savininkei. Atsakovas taip pat teigia, jog notarės neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu daro skundžiamą sprendimą negaliojantį tuo pagrindu, jog teismas nusprendė į bylą neįtraukto asmens atžvilgiu - įpareigojo notarę administruoti svetimas lėšas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, kadangi ieškinyje nebuvo reikalavimo spręsti paveldėjimo paskirstymo klausimą, nebuvo ginčijami notaro atlikti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nereikštas priešieškinys, ieškiniu neprašyta spręsti paveldėjimo teisės klausimų, pirmosios instancijos teismas, neišeidamas iš ieškinio ribų, pagrįstai taikė vienašalę restituciją ir atsakovą įpareigojo 12 405,32 Eur sumą, kuri yra D. L., mirusiosios (duomenys neskelbtini), palikimas, pervesti į paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkančios Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. L. depozitinę sąskaitą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė restituciją reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su argumentais, jų nekartoja. Atsakovo motyvai, jog jis didelę dalį mirusios motinos pinigų buvo panaudojęs teisėtai pagal paskirtį ir ši dalis nebegali būti paveldėjimo objektu, nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, kadangi tokių reikalavimų atsakovas nepareiškė pasinaudodamas priešieškinio institutu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinto visas faktines bylos aplinkybes ir, teisingai jas kvalifikavęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš apelianto, todėl šios išlaidos jo naudai nepriteistinos. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 372 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 372,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.