Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-15 · Administracinė byla Nr. I-1828-609/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-15
Bylos Nr.
I-1828-609/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01272-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1828-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01272-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 37.2; 55.1; 55.1.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. T. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK), jam priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 3) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. jis buvo laikomas Tauragės AVPK areštinės (toliau – ir Areštinė) kameroje Nr. 3 sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog jam buvo daromas psichologinis spaudimas, neleidžiant apie jo sulaikymą pranešti artimiesiems, dėl to jis negalėjo užmigti, nerimavo. Pažymi, jog kameroje jis buvo patalpintas su atvira tuberkuliozės forma sergančiu asmeniu. Bijodamas užsikrėsti, jis nedelsdamas kreipėsi į pareigūnus. Teigia, jog kameroje nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis erdvės plotas, nebuvo lango, ventiliacijos, todėl buvo drėgna, trūko šviežio oro, jį kankino dusulys, pykino, jis negalėjo valgyti. Nurodo, jog jam nebuvo išduota patalynė, ant antklodės ir pagalvės buvo neaiškių dėmių, dėl didelės drėgmės čiužinys buvo kiaurai permirkęs, todėl jis juto nugaros skausmus, atsirado sloga, bėrimai. Teigia, jog kameroje tualetas nebuvo atskirtas nuo bendro kameros ploto, buvo atvira kanalizacijos anga, iš kurios sklido smarvė, gamtinius reikalus tekdavo atlikti kitų asmenų, esančių kameroje, akivaizdoje, pareigūnai nesuteikė jokių priemonių unitazui valyti. Pareiškėjo teigimu, kameros grindyse buvo skylė, grindų lentos buvo supuvusios, matėsi pelėsis. Nei kameroje, nei duše nebuvo veidrodžio, dėl to nebuvo galima nusiskusti, susitvarkyti. Pabrėžia, kad dėl tokių antisanitarinių, žeminančių ir nepriimtinų laikymo sąlygų jis kreipėsi į Areštinės administraciją su prašymais. Teigia, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiškė depresija, baime, stresu, diskomfortu, miego ir sveikatos sutrikimais, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, atsiliepime į skundą (b.l. 8-12) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas Areštinės kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m., buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. kartu su dar vienu asmeniu. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl giminaičių informavimo apie jo sulaikymą su skundais ar prašymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog laikymo Areštinėje sąlygos įtakojo fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pažymėjo, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. 2017 m. gegužės 12 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas atliko patikrinimą, kurio metu konstatuota, jog oro temperatūra, santykinė oro drėgmė kamerose atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, HN 134:2015 42 punkto pažeidimo nenustatyta, nes patalynė ir rankšluosčiai skalbiami ir keičiami po kiekvieno asmens išvykimo iš Areštinės. Nurodo, kad skalbimo paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 kv.m.. Akcentuoja, kad pagal HN 134:2015 37 punktą švara kamerose privalo pasirūpinti jose esantys asmenys, tam yra išduodamos valymo priemonės. HN 37:2009 39 punkto pažeidimas buvo pašalintas, kameroje ant sienų, lubų vizualiai matomų pelėsių nėra, 2017 m. kovo 6 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko kameros Nr. 3 ozonavimą. Pažymima, kad pagal HN 134:2015 13 punktą kameros patalpos yra pritaikytos gyventi, įlūžusių ar skylėtų grindų nėra. Teigiama, kad pagal HN 134:2015 nėra numatyta, kad kameros ar dušinės patalpose yra privalomas veidrodis. Pažymima, jog asmens, kuris buvo patalpintas kartu su pareiškėju, sveikatos kortelėje nebuvo įrašų apie pareiškėjo skunde nurodytą ligą. Atsakovo atstovo vertinimu, nenustačius sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė psichologine trauma, depresija, baime, stresu, diskomfortu, miego ir sveikatos sutrikimais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

Byloje esantis Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2017 m. spalio 12 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 14) patvirtina, jog pareiškėjas Areštinėje buvo nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu.

Kadangi kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 5,63 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), darytina išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu Taisyklių 80 punkto reikalavimas nebuvo pažeistas.

Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 134:2015.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte (b.l. 15-18) pažymėta, jog Areštinės patikrinimas buvo atliekamas nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. balandžio 26 d..

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akto išvadoje konstatuota, jog dalis pažeidimų, nurodytų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA. 7-5 (16.16.8. 7.12), buvo pašalinti, o nustatytas HN 134:2015 14 punkto pažeidimas nepašalintas dėl numatomos Areštinės rekonstrukcijos.

Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento patikrinimo laikotarpis neapima pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpio, vertintina, jog per laikotarpį nuo atlikto patikrinimo iki pareiškėjo atvykimo į Areštinę asmenų laikymo sąlygos Areštinėje negalėjo esmingai pasikeisti.

Tauragės AVPK viršininko 2017 metais patvirtinto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės vidaus tvarkos aprašo, kuris taikomas į Areštinę uždarytiems asmenims, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi policijos areštinėse, II skyriuje reglamentuotos areštanto teisės, pareigos, draudimai ir elgesio taisyklės, kurių 3.4 punkte įtvirtinta areštanto teisė siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Policijos areštinės administracija areštanto vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat areštanto įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos.

Atsižvelgiant į pareiškėjo buvimo Areštinėje trukmę, byloje nesant duomenų apie tai, jog Areštinės administracijai buvo perduoti kokie nors pareiškėjo laiškai, kurie nebuvo išsiųsti, skundo teiginys, kad jog pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, neleidžiant apie jo sulaikymą pranešti artimiesiems, laikytinas nepagrįstu.

Į bylą pateikti įrodymai (b.l. 28-31, 34) patvirtina, jog skalbimo paslaugas Areštinėje teikė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, serija SKL Nr. 0010064 (b.l 35), matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. tokia sąskaita faktūra buvo išrašyta už suteiktas skalbimo paslaugos.

2015 m. kovo 19 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. KL-P-2015/39/85-ST2-49 su vėlesniais susitarimais (b.l. 36-42) patvirtina, jog kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas Areštinėje teikė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašo (b.l. 43) matyti, jog kameroje Nr. 3 2017 m. kovo 6 d. buvo atliktas ozonavimas.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Nors Tauragės AVPK atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti, vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktu, t. y. kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, byloje duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nėra.

Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A2473-520/2015 ir kt.), darytina išvada, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu ir nepatirti nepatogumų nebuvo užtikrinta.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Nors konstatuota, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu ir nepatirti nepatogumų nebuvo užtikrinta, nenustatyta, jog tokius nepatogumus būtų siekiama sukelti sąmoningai. Atsižvelgiant į pareiškėjo buvimo Areštinėje trukmę vertintina, jog jis negalėjo sukelti tokių pasekmių, apie kurias nurodo pareiškėjas. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pareiškėjui neįrodžius, jog dėl nustatyto pažeidimo kilo skunde nurodytos pasekmės, padaryto pažeidimo konstatavimas vertintinas kaip pakankama satisfakcija ir neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė