Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,

dalyvaujant pareiškėjos biudžetinės įstaigos Prezidento J. Ž. gimnazijos atstovams L. D., advokatui K. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Prezidento J. Ž. gimnazijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Centrinė perkančioji organizacija, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl CPVA 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, pareiškėjai vykdant paprastojo remonto darbų pirkimą projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos fondų lėšų, įgyvendinti ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Europos socialinio fondo agentūros (toliau – Projekto vykdytojas) partneris BĮ Prezidento J. Ž. gimnazija (toliau – Partneris arba Perkančioji organizacija), kartu įgyvendinamas projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“ Nr. 10-012-P-0001 (toliau – Projektas), įsigijo mokyklos (Prezidento J. Ž. gimnazijos) pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus per viešąją įstaigą Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), kuri įvykdė konkretų pirkimą Nr. CPO297127 (toliau – ir Konkretus pirkimas). Konkretus pirkimas buvo vykdomas pirkimo „Negyvenamųjų pastatų rangos pirkimai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 574750 metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos (toliau – DPS) pagrindu (toliau – Pirkimas). Pirkimas atliktas riboto konkurso būdu. Kvietimas teikti pasiūlymus Konkrečiame pirkime per CPO informacinę sistemą išsiųstas 140 (vienam šimtui keturiasdešimt) iš anksto atrinktų tiekėjų. Pasiūlymus Konkrečiam pirkimui pateikė 2 (du) dalyviai, tačiau 1 (vieno) dalyvio pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės ir Perkančiajai organizacijai nepriimtinos pasiūlymo kainos. Konkretaus pirkimo laimėtoju pripažintas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas UAB „Projektas KARMA“ (toliau – Laimėtojas), su kuriuo Partneris 2024-04-22 sudarė pirkimo sutartį Nr. CPO297127 (toliau – Konkretaus pirkimo sutartis). Konkretaus pirkimo sutarties vertė – 162 924,71 Eur su PVM.

CPO 2025-05-11 CVP IS priemonėmis VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė Pirkimo ir Konkretaus pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, atlikusiai Pirkimo ir Konkretaus pirkimo dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad Konkretus pirkimas atliktas galimai netinkamai, kadangi: 1) Perkančiosios organizacijos CPO pateiktame Mokyklos (Prezidento J. Ž. gimnazijos) pastato Raseinių r. sav., Raseinių m., Kalnų g.3, paprastojo remonto projekte (toliau – TDP), kuris yra sudėtinė Konkretaus pirkimo dokumentų dalis: a) nurodyti konkretūs prekių ženklai be nuorodos „arba lygiavertis“; b) nustatyti neprivalomo pobūdžio standartai be nuorodos „arba lygiavertis“; 2) Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas galimai yra neproporcingas Pirkimo ir Konkretaus pirkimo objektams bei galimai nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją; 3) Laimėtojas pateikė Konkretaus pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, nesilaikydamas Konkretaus pirkimo dokumentų ir Konkretaus pirkimo sutarties reikalavimų, o Perkančioji organizacija nepagrįstai tai toleravo.

CPVA atlikusi tyrimą priėmė 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. IT021 (toliau - Sprendimas).

Sprendimu CPVA padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, pažeidė: 1) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi Konkretaus pirkimo dokumentuose buvo nustatytos neproporcingos, konkurenciją ribojančios TDP sąlygos, privalomai taikant konkrečius Prekės ženklus (Pažeidimas Nr. 1); 2) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Konkretaus pirkimo dokumentuose buvo nustatytos neproporcingos, konkurenciją ribojančios TDP sąlygos, privalomai taikant savanoriškus Standartus (Pažeidimas Nr. 2); 3) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas, kadangi priėmė SĮU dokumentą (Laidavimo raštą), kuris neatitiko Konkretaus pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl nepagrįstai sudarė su Laimėtoju Konkretaus pirkimo sutartį bei nepagrįstai leido ją Laimėtojui vykdyti (Pažeidimas Nr. 4). Taip pat Sprendimu CPVA padarė išvadą, kad CPO, nustačiusi nepagrįstai tiekėjų konkurenciją ribojantį Kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1, 2 ir 7 dalių nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (Pažeidimas Nr. 3).

Pažeidimo tyrimo metu atsakovė nustatė keturis ES teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu) pažeidimus, iš kurių pareiškėja ginčija tik tris Pažeidimus (Pažeidimą Nr. 1, Pažeidimą Nr. 2 ir Pažeidimą Nr. 4).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2021-06-24 reglamento (ES) Nr. 2021/1060 (toliau – Reglamentas Nr. 2021/1060), Gairių, VPĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, PAFT nuostatos.

Dėl Pažeidimų Nr. 1 ir Nr. 2

CPVA Pažeidimo Nr. 1 tyrimo metu nustatė, kad TDP apibūdinant į darbų apimtį patenkančias prekes, buvo nurodyti konkretūs Prekių ženklai (pakabinamų modulinių lubų prekės ženklas „Armstrong“, apšvietimo planavimo ir modeliavimo programos prekės ženklas „DiaLux“; gipskartonio plokščių dangos „„R. R.“ AKU-line“ prekės ženklas; profiliuočio ir jo laikiklio prekės ženklas „RIGIPS CD 60 ULTRASTIL“; sandarinimo juostos prekės ženklas „RIGIPS“; siūlių armavimo juostos prekės ženklas „RIGIPS“; glaisto prekės ženklai „GYPROC VARIO“ ir „GYPROC SUPER“; mineralinės vatos užpildo prekės ženklai „Isover KL“, „Isover KT“ ir „P. S.“) be nuorodų „arba lygiavertis“.

Taigi, TDP buvo numatyti konkrečių Prekių ženklų reikalavimai, nenumatant lygiavertiškumo galimybės, t. y. pasirinktinai siūlyti (skaičiuoti į pasiūlymo kainą) kitų prekių ženklų pakabinamas modulines lubas, apšvietimo planavimo ir modeliavimo programas, gipskartonio plokščių dangas, profiliuočius ir jų laikiklius, sandarinimo juostas, siūlių armavimo juostas, glaistus ir mineralinės vatos užpildus.

Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų bei VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, kadangi Konkretaus pirkimo dokumentuose buvo nustatytos neproporcingos, konkurenciją ribojančios TDP sąlygos, privalomai taikant konkrečius Prekės ženklus.

Pažeidimo Nr. 2 tyrimo metu CPVA nustatė, kad TDP bendrosios dalies Bendrojo aiškinamojo rašto dalyje 5.6.5.1 „Asmeninės apsaugos priemonės“, o taip pat TDP elektrotechnikos dalies Techninėje specifikacijoje, nurodyti šie Standartai (LST EN 397, LST EN 388, LST EN 346, (duomenys neskelbtini)EN 60998, (duomenys neskelbtini) EN 50086, (duomenys neskelbtini)EN 60598 ) be nuorodos „arba lygiavertis“, kurių privalomumas nėra įtvirtintas teisės aktuose, todėl pastarieji, vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punktu, turėjo būti pateikiami su nuoroda „arba lygiavertis“.

Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų bei VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos pažeidimas, kadangi Konkretaus pirkimo dokumentuose buvo nustatytos neproporcingos, konkurenciją ribojančios TDP sąlygos, privalomai taikant savanoriškus Standartus.

Teismas pažymi, kad pareiškėja nei skunde nei teismo posėdžio metu neginčijo Pažeidimo Nr. 1 ir Pažeidimo Nr. 2 esmę sudarančių aplinkybių, t. y., kad: 1) TDP Prekių ženklai buvo pateikti be nuorodos „arba lygiavertis“; 2) Standartų privalomumas pagal teisės aktus neegzistavo, todėl prie tokių Standartų buvo privalu nurodyti prierašus „arba lygiavertis“; 3) Pirkimo sąlygose, įskaitant ir Konkretaus pirkimo sąlygas, nėra bendrinės nuostatos, kurioje, be kita ko, būtų nustatytas prekių ženklų ir standartų lygiavertiškumas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pareiškėja pripažįsta, jog TDP nėra suderintas su VPĮ 17 straipsnio 1 dalies bei VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Pareiškėja savo nesutikimą su Pažeidimais Nr. 1 ir Nr. 2 grindžia tuo, kad jos į elektroninį katalogą pagal katalogo reikalavimus pateiktas TDP nėra laikytinas technine specifikacija, o yra Konkretaus pirkimo sutarties vykdymo stadijai aktualus dokumentas, kuris rengiamas ne pagal VPĮ reikalavimus, o pagal STR reikalavimus.

Šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkamų darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja ES teisei, techninė specifikacija gali būti parengta apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, vertintina, kad techninė specifikacija yra tas dokumentas, kuriame yra apibūdinamas perkamas objektas, jog tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija galėtų įsigyti jai reikalingų darbų.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad TDP buvo Konkretaus pirkimo techninė specifikacija, kaip tai nurodyta Konkretaus pirkimo sąlygų 3.1 papunktyje, nes jame buvo apibūdintas rezultatas (jo specifika, apimtis ir pan.), kurį siekė įsigyti Perkančioji organizacija, o tiekėjai, vadovaujantis juo, teikė pasiūlymus. Be to, Konkretaus pirkimo atveju TDP buvo vienintelis dokumentas, kuriuo remdamiesi tiekėjai skaičiavo ir teikė savo pasiūlymus Konkrečiame pirkime.

Pareiškėjos teiginys, kad projektavimas vykdomas išimtinai vadovaujantis statybos teise reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat yra nepagrįstas. Pareiškėjos minimo STR 5.5 papunktyje, be kitų projektavimui aktualių teisės aktų, yra įvardijamas ir VPĮ, o tai reiškia, kad projektuotojai, kurie projektavimą atlieka viešojo pirkimo pagrindu, projektavimą privalo atlikti paisydami, be kita ko, VPĮ 37 straipsnio reikalavimų.

Teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėja, kaip Konkretaus pirkimo iniciatorius, norėdama inicijuoti Konkretų pirkimą, CPO pirkimų valdymo sistemoje (CPO IS) turėjo užpildyti pirkimo inicijavimo paraiškos formą (pateikti užsakymą), nurodyti joje reikalaujamą, Konkrečiam pirkimui vykdyti reikalingą informaciją ir/ar pateikti reikalingus dokumentus, be kita ko, Konkretaus pirkimo techninės specifikacijos projektą. Ginčo atveju pareiškėja pateikė TDP, kuris buvo parengtas trečiojo asmens – pareiškėjos pasirinkto projektuotojo. Pažymėtina, kad Konkretaus pirkimo sąlygų 2.5 papunktyje nurodoma, jog „Konkretaus pirkimo procedūras vykdo CPO LT pagal Užsakovo nurodytas ir konkretaus pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas bei reikalavimus.“ Taip pat Konkretaus pirkimo sąlygų 2.6 papunktyje nurodoma, jog „Už CPO IS pateiktų užsakymo sąlygų ir reikalavimų teisingumą ir teisėtumą yra atsakingas Užsakovas.“ Pirkimo dokumentų D dalies 5.3 punkte nurodyta, kad „CPO LT neatsako už DPS tiekėjo ar Užsakovo pateiktos informacijos teisėtumą, tikrumą bei jos sukeltas pasekmes ir už DPS tiekėjo ar Užsakovo veiksmais CPO IS arba Pirkimo sutarties vykdymo metu padarytus Lietuvos Respublikos viešuosius pirkimus reglamentuojančių ir kitų teisės aktų pažeidimus bei dėl to patirtus nuostolius.“ Taigi, ne CPO, bet būtent pareiškėjai teko pareiga užtikrinti, kad TDP atitiktų VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. To nepadariusi, pareiškėja savo neteisėtais veiksmais pažeidė viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, todėl savo netinkamo veikimo negali grįsti CPO ar savo pačios pasirinkto projektuotojo veiksmais arba neveikimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad CPVA Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė pripažinti, jog Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, pažeidė: 1) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi Konkretaus pirkimo dokumentuose buvo nustatytos neproporcingos, konkurenciją ribojančios TDP sąlygos, privalomai taikant konkrečius Prekės ženklus (Pažeidimas Nr. 1); 2) VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Konkretaus pirkimo dokumentuose buvo nustatytos neproporcingos, konkurenciją ribojančios TDP sąlygos, privalomai taikant savanoriškus Standartus (Pažeidimas Nr. 2).

Dėl Pažeidimo Nr. 4

CPVA Pažeidimo Nr. 4 tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kadangi priėmė SĮU dokumentą (Laidavimo raštą), kuris neatitiko Konkretaus pirkimo dokumentuose nustatyto SĮU sumos (5 proc. nuo pradinės Konkretaus pirkimo sutarties vertės) reikalavimo, todėl nepagrįstai sudarė su Laimėtoju Konkretaus pirkimo sutartį bei nepagrįstai leido ją Laimėtojui vykdyti. Šiuo atveju pareiškėja turėjo laikyti, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Konkretaus pirkimo sutartį, ir, pasiūlymų eilėje nesant kito Konkretaus pirkimo dalyvio, turėjo Konkretų pirkimą inicijuoti iš naujo. To nepadaręs, Partneris pažeidė kitų Pirkime atrinktų tiekėjų galimybes laimėti pakartotinai organizuojamą konkretų pirkimą.

Pareiškėjos nuomone, laidavimo draudimas atitiko visus reikalavimus, nes Pirkimo sutarties 7.1 papunktis leido Pirkimo laimėtojui, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimą, pateikti laidavimo draudimą su mažėjančia įvykdytų rangos darbų vertei suma. Be to, darbų atlikimas, priėmimas ir atsiskaitymas buvo suplanuotas etapais, dėl ko darbams atitinkant kokybės reikalavimus, buvo sudaromi tarpiniai darbų atlikimo aktai. Pareiškėja akcentuoja, kad Laidavimo raštas buvo siejamas su Pirkimo sutartimi atliekamais darbais, todėl Pirkimo laimėtojui tinkamai vykdant sutartines prievoles ir šalims aktuojant vis daugiau atliktų tinkamos kokybės darbų, užtikrintos prievolės dalykas palaipsniui mažėjo - liko vis mažesnės vertės neatliktų darbų. Taigi, Pirkimo laimėtojo pateiktas Laidavimo draudimo raštas, proporcingai mažėjo rangovo pagal sutartį įvykdytų darbų sumai. Pareiškėjos nuomone, priimdama dalinius Pirkimo sutarties įvykdymus, ji jokių sutarties nuostatų nepažeidė ir tinkamai jų laikėsi, todėl CPVA teiginiai, kad 6 074.38 Eur laidavimo draudimo raštas turėjo galioti neatsižvelgiant į priimtų darbų vertę, yra visiškai nepagrįsti.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjos teiginius kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad Konkretaus pirkimo sutarties projekto 7.1 papunktis suteikė galimybę pareiškėjai pasirinkti SĮU dydį nuo 5 proc. iki 10 proc. Iš to paties Konkretaus pirkimo sutarties projekto 7.1 papunkčio matyti, kad pareiškėjos pasirinktos sumos SĮU turėjo būti besąlyginis, neatšaukiamas ir galioti „iki visiško TIEKĖJO įsipareigojimų UŽSAKOVUI įvykdymo iki bus pateiktas reikalavimus atitinkantis defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimas, nurodytas 7.4 punkte, tačiau ne trumpiau kaip iki 30 (trisdešimtos) kalendorinės dienos po Pirkimo sutartyje numatyto vėliausio TIEKĖJO sutartinių įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos.“

Pareiškėja savo CPO teiktame užsakyme pasirinko 5 proc. nuo pradinės Konkretaus pirkimo sutarties vertės be PVM dydžio SĮU. Įvertinus Konkretaus pirkimo dokumentų sąlygas, pačios pareiškėjos pateiktą užsakymą, CPO išsiųstą kvietimą dalyvauti Konkrečiame pirkime ir pasirašytos Konkretaus pirkimo sutarties sąlygas, pripažintina, kad Laimėtojas privalėjo pateikti 5 proc. nuo pradinės Konkretaus pirkimo sutarties vertės be PVM dydį atitinkantį SĮU.

Teismas pažymi, kad visa viešųjų pirkimų teisė yra griežtai reglamentuota sritis, kurioje tiek tiekėjai, tiek ir perkančiosios organizacijos privalo veikti pagal įstatymus, neperžengdamos suteiktų įgaliojimų, tiekėjams garantuojamas vienodas, skaidrus ir nediskriminacinis dalyvavimas, todėl bet koks nukrypimas nuo aiškių taisyklių gali pažeisti lygiateisiškumo principą.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Konkretaus pirkimo dokumentuose ir Konkretaus pirkimo sutartyje įtvirtintos SĮU pateikimo sąlygos, turi būti vertinamos ne tai, kas nenurodyta Pirkimo ir Konkretaus pirkimo dokumentuose bei Konkretaus pirkimo sutartyje, bet tai, kas juose nurodyta. Todėl pareiškėjos argumentas, jog Konkretaus pirkimo sutarties projekto ir Konkretaus pirkimo sutarties 7.1 papunktis leido Laimėtojui kaip SĮU pateikti Laidavimo raštą proporcingai įvykdytų statybos darbų vertei mažėjančia laiduojama suma, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl išvardintų priežasčių pripažintina, kad CPVA pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kadangi priėmė SĮU dokumentą (Laidavimo raštą), kuris neatitiko Konkretaus pirkimo dokumentuose nustatyto SĮU sumos (5 proc. nuo pradinės Konkretaus pirkimo sutarties vertės) reikalavimo, todėl nepagrįstai sudarė su Laimėtoju Konkretaus pirkimo sutartį bei nepagrįstai leido ją Laimėtojui vykdyti.

Dėl finansinės korekcijos dydžio

Pareiškėja teigia, kad Sprendimu taikyta 25 proc. finansinė korekcija yra tinkamai neindividualizuota, todėl neproporcinga nustatytiems Pažeidimams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; kt.).

Pagal Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punkte įtvirtintą pažeidimo sąvoką ir ją aiškinančią Teisingumo Teismo praktiką, finansinis poveikis gali būti ne tik realus, bet ir potencialus – t. y. pakanka negalėjimo atmesti potencialios žalos galimybės. Be to, vien viešųjų pirkimų principų (skaidrumo, proporcingumo ir kt.) pažeidimas jau gali būti pagrindas taikyti finansines korekcijas, nes tai laikoma realiu pavojumi ES finansiniams interesams.

Reglamento Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punkto ir Teisingumo Teismo praktiką atspindinti nuostata yra pateikta ir Gairių 1.1 papunktyje, pažymint, kad „Pažeidimas gali būti arba nebūti tiksliai įvertinamas kiekybiškai. Finansinis pažeidimo poveikis tiksliai įvertinamas kiekybiškai, jei tai įmanoma, remiantis atskirais išnagrinėtais atvejais, siekiant apskaičiuoti tikslią Komisijai netinkamai deklaruotų kompensuotinų išlaidų sumą; šiais atvejais finansinę pataisą būtina apskaičiuoti tiksliai. Vis dėlto laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa.“ Tai reiškia, kad finansinė korekcija gali būti apskaičiuojama dviem būdais: 1) jeigu įmanoma tiksliai apskaičiuoti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydį – finansinė korekcija apskaičiuojama tikslia suma; 2) jeigu neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio – finansinė korekcija apskaičiuojama pagal Gairių lentelėse nustatytas fiksuoto dydžio pataisų normas, atsižvelgiant į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinių fondų nuostolius (Gairių 1.4 p.).

Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, todėl finansinę korekciją taikė vadovaudamasi Gairių nuostatomis.

Atsakovė Sprendimu nustatė, kad pareiškėjos padaryti Pažeidimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai jis pasireiškia kaip „Pirmiau aprašytos rūšies pažeidimo prasme nediskriminacinių, bet ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti konkurse vis tiek ribojančių: <...> – techninių specifikacijų taikymas“, konkrečiai, kai „konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra susiję su sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi; <...>.“ arba „reikalaujama konkrečių prekių ženklų ir (arba) standartų36, nebent šie reikalavimai yra susiję su papildoma sutarties dalimi ir galimas poveikis ES biudžetui tėra formalus (plg. 1.4 skirsnį).“

Pareiškėja iš esmės neginčija, kad padaryti pažeidimai (Nr. 1 ir Nr. 2) atitinka Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį, tačiau nurodo, jog šiuo atveju turėjo būti taikoma ne 5 proc., bet 10 proc. finansinė korekcija.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjos teiginius kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad pareiškėjos padarytų Pažeidimo Nr. 1 ir Pažeidimo Nr. 2 sudėties sunkumą apibrėžė trys už tokio pobūdžio pažeidimus galimos 5 proc., 10 proc. ir 25 proc. pataisos normos.

Nagrinėjamu atveju, vienas iš atrankos kriterijų buvo pareiškėjos nustatyta maksimali pasiūlymo kaina – pareiškėjos Konkrečiam pirkimui iš anksto suplanuota lėšų suma, kurios dalyvių pasiūlymai negalėjo viršyti. Nors Konkrečiu pirkimu susidomėjo 2 iš 140 atrinktų tiekėjų, tačiau tik vieno iš jų – Laimėtojo pasiūlymas, atitiko absoliučią atrankos kriterijų visumą. Atitinkamai, CPVA pagrįstai už nustatytus pažeidimus ir Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nurodytą pažeidimo pobūdį atitinkančius Pažeidimą Nr. 1 ir Pažeidimą Nr. 2, pareiškėjai skyrė ne 5 proc., bet galutinę 10 proc. finansinę korekciją.

Teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su CPVA sprendimu, kuriuo atsakovė nustatė, kad pareiškėjos padarytas Pažeidimas Nr. 4 atitinka Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, vykdomos „Derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu“, t. y., kai „<...> pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis.“ Pažymėtina, kad už pažeidimą nurodytą Gairių 2.2 lentelės 17 punkte numatyta vienintelė galima 25 proc. pataisos norma, dėl ko atsakovė pareiškėjai paskyrė 25 proc. finansinę korekciją.

Pareiškėjos teiginiai, kad CPVA netinkamai taikė Gairių 1.4 punkte nustatytą sąlygą dėl finansinių korekcijų nesumavimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdant Konkretų pirkimą bendrai skirtingų subjektų buvo padaryti 4 pažeidimai, todėl visiems keturiems pažeidimams taikoma Gairių 1.4 punkte ir PAFT 5 priedo 4.2 papunktyje įtvirtinta finansinių korekcijų subendrinimo taisyklė – taikoma didžiausia finansinė korekcija. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja padarė Pažeidimą Nr. 4, kuris yra sunkiausias iš visų keturių pažeidimų, atsakovė pagrįstai pareiškėjai pritaikė vieną bendrą didžiausią finansinę korekciją.

Pažymėtina, kad minėtų Gairių 1.4 punkte numatyti „kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos“, „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui“; Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius; tai lemia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.), turi atitikti proporcingumo principą; tai neturi įtakos aplinkybei, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikia atsižvelgti į visus nustatyto pažeidimo požymius, susijusius su veiksniais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Valstybės narės, siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, gali atsižvelgti į Gaires. Jų 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Nr. C-545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

Nagrinėjamu atveju vertindama galutinai atsakovės Sprendime taikytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir įrodymus bei jų visumą, daro išvadą, kad 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, nes nebuvo tinkamai atsižvelgta į individualias nustatytų pažeidimų ypatybes. Vertintina, jog 10 proc. finansinė korekcija nuo Konkretaus pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 162 924,71 Eur su PVM atitinka proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo CPVA Sprendimo dalis dėl taikytos 25 proc. finansinės korekcijos keičiama, sumažinant taikytą finansinę korekciją nuo 25 proc. iki 10 proc.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 4 360,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Pareiškėją 2025 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutarties pagrindu šioje byloje atstovauja advokatas K. T.. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: už skundo parengimą – 3 445,48 EUR, už prašymo parengimą – 226,27 EUR, už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. kovo 3 d. posėdyje – 689,10 EUR.

Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2025 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. KL20250123, 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. KL20250135, 2026 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KL20260016, 2025 m. spalio 14 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 2025101402771730, 2025 m. lapkričio 18 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 2025111802805152, 2026 m. vasario 25 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 2026022502033343.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundą teismui pareiškėja pateikė 2025 m. rugsėjo 8 d. (2025 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2025 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2337,7 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5844,25 Eur (2337,7 Eur x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 3445,48 Eur suma už skundo parengimą yra mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimali už prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka parengimą suma yra 954,8 Eur (2387,0 Eur (2025 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 (koeficientas). Pareiškėjos prašoma priteisti 226,27 Eur suma už prašymo parengimą neviršija rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina pagrįsta.

Pareiškėjos atstovas advokatas K. T. dalyvavo 2026 m. kovo 3 d. teismo posėdyje, kuris truko 50 min. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą vertintina, jog pirmiau paminėtos teisinės paslaugos galėjo trukti nurodytą laiką. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali už šias teisines paslaugas galima priteisti suma yra 242,76 Eur (2427,6 Eur (2025 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). Pareiškėjos prašoma priteisti 689,10 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl mažintina ir pagrįsta laikytina 242,76 Eur suma.

Klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023). Į bylą pateiktas 2025 m. rugsėjo 1 d. L. B. AS mokėjimo nurodymas Nr. 05976 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Ši suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui galėtų būti priteista 3 937,01 Eur (3445,48 Eur + 226.27 Eur + 242,76 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje eA-485-1047/2025, LVAT 2025 m. lapkričio nutartį administracinėje byloje 26eA-418-602/2025, LVAT 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-641-415/2025, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimas patenkinamas iš dalies, pakeičiant viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. IT021 dalį, kuria pareiškėjai nustatyta 25 (dvidešimt penkių) procentų finansinė korekcija ir nustatytos finansinės korekcijos dydį sumažinant iki 10 (dešimt) procentų (sprendimo dalis palikta galioti, dalis pakeista). Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo turinį, laikytina, jog pareiškėjos skundas patenkinamas 1/4 dalimi (buvo ginčijamai 3 pažeidimai ir korekcijos dydis), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjai priteistina 984,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (3445,48 + 226.27 + 242,76 + 22,50 = 3937,01 Eur; 3937,01 Eur / 4 = 984,25 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos biudžetinės įstaigos Prezidento J. Ž. gimnazijos skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. IT021 dalį, kuria pareiškėjai biudžetinei įstaigai Prezidento J. Ž. gimnazijai nustatyta 25 (dvidešimt penkių) procentų finansinė korekcija ir nustatytos finansinės korekcijos dydį sumažinti iki 10 (dešimt) procentų.

Likusią viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. IT021 dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjos biudžetinės įstaigos Prezidento J. Ž. gimnazijos naudai iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 984,25 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai, 25 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.