Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24233497585 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos specialistė R. S., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalimi, priėmė 2024 m. kovo 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl pareiškėjo pranešime nurodytų galimai padarytų administracinių nusižengimų: transporto priemonių stovėjimui neskirtoje vietoje paliktų stovėti transporto priemonių, kurių valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Taip pat netenkino E. K. prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo pateiktose nuotraukose jokių draudžiančių stovėti ar sustoti kelio ženklų nėra. Jokio skundo, kad automobiliai užblokavo pravažiavimą negauta. Koks yra paliktas atstumas neaišku, nes nėra atlikti matavimai. Įvykio adresas nėra užfiksuotas foto nuotraukose, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pranešime nurodytas adresas yra teisingas. Pateiktos fotonuotraukos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes nėra pateiktų jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad prietaisas, kuriuo buvo fotografuojama, nėra sugedęs, yra sertifikuotas. Fotonuotraukos nebuvo padarytos pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, todėl tokios nuotraukos vertinamos tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. E. K. nepripažintas nukentėjusiuoju, nes jis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik todėl, kad jį užfiksavo.

Skundą padavęs asmuo E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ANK painiai parašyta, ar teismas turi priimti sprendimą, ar grąžinti tirti. O dėl to, kad jis yra byloje neturintis teisės dalyvauti asmuo, tai netiesa. Jis pats yra dalyvavęs byloje ir jo atžvilgiu teisėjas Audrius Cininas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į ANK 579 straipsnio normas, ta aplinkybė, jog nėra nustatytas UAB (duomenys neskelbtini) patirtos žalos dydis, nepaneigia šios įmonės byloje turimo nukentėjusiojo procesinio statuso. Institucijos Nutarimais Nr. 1 ir 3 (1 ir 3 šios nutarties punktai), vadovaujantis ANK 665 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Jis neginčija, kad policija gali nepripažinti jo nukentėjusiuoju, bet ANK 579 straipsnis jį pripažįsta bylos šalimi, nes jis yra asmuo, padavęs skundą ir tuo pagrindu turi teisę skųsti policijos sprendimą, nes kitu atveju pažeidžiamos žmogaus teisių, laisvių konvencijos principas. Susidarytų situacija, kad bet koks pažeidimas korumpuoto pareigūno sprendimu, galėtų būti netiriamas ir byla turėtų būti nutraukta. Ir žmogus, kuris galimai buvo nukentėjęs, neturėtų teisės kreiptis į teismą. Tuo pagrindu daugelis teismo sprendimų, kurie yra priimti, neatitinka teismų praktikos. (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad jų manymu, jis neturėjo teisės atlikti tam tikrų veiksmų ir vyko ginčas. Turtinės žalos jie nepatyrė, jie nepareiškė turtinių pretenzijų, bet jam paskirta bauda už savivaldžiavimą. Po to aiškintasi, ar (duomenys neskelbtini) turėjo teisę paduoti skundą, susipažinti su medžiaga, gauti jo asmens duomenis. ANK 579 straipsnio 4 dalis numato, kad pranešėjas tampa nukentėjusiuoju, jei jis nurodo, kad jam padaryta žala, o ar jam žala padaryta, tai atskiros bylos reikalas ir tai ne policininko sprendimas. Žalą įrodinėja jis. Kadangi jis neprašo atlyginti materialinės žalos, tai policija net neturi aiškintis, ar žala jam padaryta. Jis turi pranešėjo statusą, tai automatiškai reiškia, kad jis byloje yra nukentėjęs. Neturtinės žalos jis yra patyręs žymiai daugiau. Automobiliai nebuvo patraukti. Kas galėjo atsitikti, jeigu būtų buvęs gaisras. Jei kažkas yra draudžiama, kad avarinės tarnybos galėtų privažiuoti, tai jis turi teisę reikalauti, kad tų įstatymų būtų laikomasi. Nuotraukose matosi, kad pastatyti automobiliai, važiuojant per veją. Visa aplinka teršiama. Jis turi teisę į tvarkingą aplinką. Policija nutraukė bylą, tačiau akivaizdu, kad požymiai yra, tarpas paliktas per mažas. Tyrėjas turėjo surinkti duomenis, įrodymus ir surašyti protokolą. Sprendimą, ar nutraukti bylą ar skirti pažeidėjams baudą, turėjo nuspręsti ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija. Pareigūnas turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ištirtos veikos aplinkybės. Ar duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas, ar ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija. Žalą sieja su laiko gaišimu ir teisėtu lūkesčiu gyventi aplinkoje, kurioje elgiamasi pagal galiojančius įstatymus. Jis yra eismo saugumo komisijų narys, žmogus, kuris rūpinasi aplinka. Visuomeniniais pagrindais dalyvauja veikloje, gaišta savo laiką ir po to mato, kaip vieno policininko sprendimu jie yra nubraukiami: galima nesilaikyti įstatymo. Nesvarbu kas yra parašyta, jam tai yra moralinė žala. (duomenys neskelbtini), kaip pranešėjas, įgijo nukentėjusiojo teisę procese, ir jis turi įgyti nukentėjusio teises. Tai yra jo gyvenamoji aplinka, kuri dėl „BMW“ automobilio yra darkoma.

Į teismo posėdį neatvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas (gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, o ANK 619 straipsnyje numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas turi teisę priimti, be kita ko, sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jeigu yra bent viena iš šio kodekso 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

E. K. skundžiamu Institucijos nutarimu nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), be to pareiškėjas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi E. K. ryšį su administraciniu nusižengimu turi tik todėl, kad jį užfiksavo. Skundu E. K. nesutinka su Institucijos specialistės nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, mano, kad nutarimas yra neteisėtas, pareiškimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną nebuvo išsamiai išnagrinėtas.

Šiuo atveju pirmiausia teismas turi patikrinti, ar pagrįstai pareiškėjas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes šiuo atveju svarbus jo procesinis statusas – ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Nustatyta, jog pareiškėjas pranešė apie galimai padarytus administracinius nusižengimus: t.y. apie transporto priemonių stovėjimui neskirtoje vietoje paliktas stovėti transporto priemones, kurių valst. Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Tokius galimus administracinius nusižengimus reglamentuoja ANK 417 straipsnio 2 dalies normos. Taigi, svarbu nustatyti, kaip pareiškėjo subjektines teises ar interesus pažeidė paliktos stovėti transporto priemonės transporto priemonių stovėjimui neskirtoje vietoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jei jis turi pranešėjo statusą, tai byloje jis yra nukentėjusysis ir įgyja visas procesines nukentėjusiojo teises. Jam padarytą žalą pareiškėjas sieja su laiko gaišimu ir teisėtu lūkesčiu gyventi aplinkoje, kurioje elgiamasi pagal galiojančius įstatymus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinama, kad laiko gaišimas siunčiant pranešimus apie padarytus pažeidimus ar savanaudiškais tikslais pažeidinėjamų visuotinai priimtų bendrabūvio normų matymas nelaikoma prielaida nei turtinei, nei neturtinei žalai kilti; priešingai, tokie teiginiai laikomi deklaratyviais, nesuteikiančiais pareiškėjui teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-162-576/2024).

Kita vertus, pareiškėjo duoti parodymai yra prieštaringi. Skunde E. K. nurodo, kad jis jokios neturtinės žalos atlyginimo nereikalavo. Prašė, kad skundas būtų tiriamas vadovaujantis įstatymais, o ne prasimanymais. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas, kaip minėta, nurodė, kad žalą sieja su laiko gaišimu ir teisėtu lūkesčiu gyventi aplinkoje, kurioje elgiamasi pagal galiojančius įstatymus. Jam tai yra moralinė (neturtinė) žala. Tad iš E. K. skundo bei jo paties paaiškinimų teismo posėdžio metu yra neaišku, ar, pareiškėjo nuomone, jis patyrė kokią nors žalą (turtinę/neturtinę) bei kas ją konkrečiai sudaro.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-121-497/2024. Teigė, kad administracinio nusižengimo teisenos buvo pradėtos pagal UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimus, kuriuose buvo nurodyta, kad bendrovė patyrė turtinės žalos, tačiau įmonė turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga kaip pareiškėja, nors tuo metu dar nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi išnagrinėtai administracinio nusižengimo bylai Nr. AN2-121-497/2024, kurioje spręstas klausimas dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad „administracinio nusižengimo teisenos buvo pradėtos pagal UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimus, kuriuose buvo nurodyta, kad bendrovė patyrė turtinės žalos, ši įmonė turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga kaip pareiškėja, nors tuo metu dar nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. <...> vadovaujantis ANK 665 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka.“. Taigi, apie apskundimo teisę šioje nutartyje apskritai nėra pasisakyta.

Kita vertus, akivaizdu, jog minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-121-497/2024 UAB (duomenys neskelbtini) pranešė apie jai nuosavybės teise priklausančius ir savavališkai kito asmens užvaldytus daiktus, šiam deklaruojant viešojo intereso gynimą; t.y. administracinio nusižengimo teisenos pripažinus savavaldžiavimo faktą, tai būtų vada UAB (duomenys neskelbtini) inicijuoti savo teisių gynimą civiline tvarka (dėl turtinės žalos, negautų pajamų ir pan.). Šiuo gi atveju E. K. niekaip nėra susijęs su galimai neleistinose vietose pastatytais automobiliais: jis pats nebuvo sužalotas, nebuvo apgadintas jo turtas, jam niekaip nesutrukdė minėti automobiliai, joks konkretus jo teisėtas interesas nebuvo pažeistas, tik abstrakčiai motyvuojama teise gyventi aplinkoje, kurioje elgiamasi pagal galiojančius įstatymus.

Galiausiai pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektas (valstybės saugoma vertybė) yra saugaus eismo užtikrinimas, ir tai nesudaro jokio pagrindo spręsti apie šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Šiuo atveju nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, pareiškėjas laikytinas tiesiog informacijos pranešėju.

Todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pareiškėjas nėra subjektas, galintis apskųsti Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimą, E. K. skundas paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2024 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24233497585 palikti nenagrinėtu.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.