Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-64-1179/2026

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-13
Bylos Nr.: e2-64-1179/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00454-2025-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Atsakovas: S. G.

Civilinė byla Nr. e2-64-1179/2026Proceso Nr. 2-43-3-00454-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.18; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 13 d.Šilutė

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja R. R.,

sekretoriaujant E. E.,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui R. J.,

Žemesnės instancijos teismas

atsakovui S. G., jo atstovei advokato padėjėjai E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui S. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 40 268,16 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2375-562/2024 ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, LUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorius ir jų finansinių reikalavimus, iš viso 62 016,86 Eur sumos. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė likviduoti ieškovę dėl bankroto ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintą ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

1.2. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini)) atsakovas S. G. buvo ieškovės vadovas. Remiantis ieškovės 2021 m. balanso duomenis, 2021 m. sausio 1 d. ieškovės turtas sudarė 171 106 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 72 987 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintų ieškovės kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ skolos pradėtos išsiieškoti 2020 m., o 2021 m. pradžioje prie jų prisijungė kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šios priežasties 2021 m. ieškovė ūkinės komercinės veiklos atsiskaitymus pradėjo vykdyti per atsakovą, kaip apskaitytiną asmenį, ir per atsakovo individualios (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri (duomenys neskelbtini) Registro tvarkytojo sprendimu buvo likviduota, atsiskaitomąją sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini). Remiantis 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės avanso apyskaitos duomenimis, 2021 m. atsakovas ieškovės vardu gavo pajamų už 6 905 Eur, o ieškovės vardu išleido, t. y. įvairioms įmonėms sumokėjo, 51 118,91 Eur, taip 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovė atsakovui liko skolinga 117 131,67 Eur. Šie duomenys buvo nurodyti ir ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. bandomajame balanse, tačiau neįtraukti į 2021 m. ieškovės balansą. 2021 m. ieškovės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, todėl 2021 m. pabaigoje ieškovė buvo nemoki.

1.3. Remiantis ieškovės 2022 m. balanso duomenimis, 2022 m. sausio 1 d. ieškovės turtas sudarė 143 006 Eur (ilgalaikis turtas – 81 069 Eur, trumpalaikis turtas – 61 937 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 60 013 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 75 823 Eur. Ieškovės 2022 m. balanse nurodyta, kad 2022 m. sausio 1 d. ieškovės nepaskirstytas pelnas sudaro 64 287 Eur, o 2022 m. ieškovė turėjo 33 967 Eur pelno, tačiau 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog per 2021 m. ieškovė patyrė 30 936 Eur nuostolių, per 2022 m. – 30 320 Eur nuostolių. Taigi ieškovės 2022 m. balanso duomenys neatitinka 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų. Be to, 2022 m. ieškovės balanse nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovės turtas sumažėjo iki 70 279 Eur (ilgalaikis turtas – 64 969 Eur, trumpalaikis turtas – 5 310 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 5 309 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sumažėjo iki 33 416 Eur, tačiau į 2022 m. balansą ir vėl nebuvo įtraukta ieškovės skola atsakovui – ji 2022 m. padidėjo iki 164 720,63 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės skola atsakovui atsispindi 2022 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje, ji buvo įtraukta į 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovės bandomąjį balansą.

1.4. Remiantis ieškovės 2023 m. balanso duomenimis, 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovės turtas sudarė 30 982 Eur (ilgalaikis turtas – 30 982 Eur, trumpalaikis turtas – 0 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 167 537 Eur, t. y. ieškovės skoliniai įsipareigojimai kelis kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę. 2023 m. ieškovė patyrė 46 138 Eur nuostolių, jos nuostoliai sudarė iš viso 139 451 Eur. Be to, pagal 2023 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą, ieškovės skola atsakovui padidėjo iki 201 331,50 Eur, o, vadovaujanti ieškovės bandomojo balanso duomenimis, ieškovės skola atsakovui sudarė net 344 939,33 Eur. Vis dėlto šie duomenys į ieškovės 2023 m. balansą nebuvo įtraukti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės 2023 m. balanse nurodyti duomenys apie 2022 m. (skiltis „praėjęs ataskaitinis laikotarpis“) turi sutapti su 2022 m. balanso duomenimis, tačiau šie duomenys nesutampa, t. y. nesutampa duomenys apie nuosavą kapitalą, nepaskirstytą pelną (nuostolius), mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus.

1.5. Remiantis ieškovės 2024 m. rugpjūčio 23 d. balanso duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė turėjo 21 749 Eur ilgalaikio turto, jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 166 492 Eur, įskaitant ieškovės skolą atsakovui. Taigi ieškovės skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršijo jos turto vertę. 2024 m. ieškovė patyrė 8 188 Eur nuostolių, iš viso – 147 639 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad tiek pagal 2024 m. rugpjūčio 31 d. avanso apyskaitą, tiek pagal 2024 m. birželio 28 d. ieškovės bandomąjį balansą ieškovės skola atsakovui sudarė 113 297,48 Eur.

1.6. 2023 m. sausio 1 d. ieškovės nuosavas kapitalas ne tik tapo mažesnis nei įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas, bet ir buvo neigiamas (– 90 417 Eur), t. y. ieškovė nuosavo kapitalo nebeturėjo. Atsakovas, kaip ieškovės vadovas, privalėjo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, informuoti vienintelę akcininkę V. S., o ši turėjo nuspręsti, ar padengti nuostolius papildomais įnašais, sumažinti įstatinį kapitalą, pertvarkyti bendrovę ar ją likviduoti. Vis dėlto atsakovas minėtos pareigos neįvykdė. Ieškovė toliau nuostolingai vykdė veiklą, nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriams 2021 m. atsakovas atsiskaitymus ieškovės vardu pradėjo vykdyti per save, kaip apskaitytiną asmenį, ir per individualios (duomenys neskelbtini) įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. antstolių išieškomos skolos ieškovės kreditoriams liko neišieškotos. Taigi ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, negalėjo laiku įvykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama ydingai, pavyzdžiui, į 2021 m. balansą nebuvo įtraukti ieškovės 117 131,67 Eur sumos įsipareigojimai atsakovui pagal 2021 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą. Tai reiškia, kad 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sudarė 192 954,67 Eur (75 823 Eur + 117 131,67 Eur) ir viršijo balanse apskaitytą 143 006 Eur sumos turtą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2022 m. pradžioje atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. (ieškovės nemokumo) iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo) ieškovės skolos kreditoriams padidėjo nuo 75 823 Eur iki 166 492 Eur, t. y. 90 669 Eur suma (166 492 Eur – 75 823 Eur). Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. ieškovės turtas sumažėjo nuo 70 279 Eur iki 21 749 Eur, 48 530 Eur suma (70 279 Eur – 21 749 Eur). Taigi ieškovės turtas sumažėjo tiek, kad jo nebepakanka ieškovės kreditiniams reikalavimams padengti. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 40 268,16 Eur žalą (62 016,86 Eur – 21 749 Eur), t. y. iš teismo patvirtintų ieškovės kreditinių reikalavimų atimta ieškovės likusio balanse apskaityto turto vertė. Tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes, paaiškėjus ieškovės nemokumui, atsakovui pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ieškovė būtų turėjusi pakankamai turto skoliniams įsipareigojimams padengti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonė vykdė veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovės finansiniai sunkumai prasidėjo karantino laikotarpiu, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai ieškovės atžvilgiu. Atsakovas, siekdamas atsiskaityti su ieškovės darbuotojais, taip pat tiekėjais, iš savo individualios (duomenys neskelbtini) įmonės vykdė mokėjimus ieškovės kreditoriams, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad mokama už ieškovę. Nemokumo administratorei buvo perduotas ieškovės vardu registruotas turtas: 1) transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“; 2) miško kirtimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ (nemokumo administratorė pardavė iš varžytynių už 14 000 Eur); 3) kemperis „(duomenys neskelbtini)“ (nemokumo administratorė pardavė už 330 Eur); 4) kemperis „(duomenys neskelbtini)“ (nemokumo administratorė pardavė už 400 Eur). 2023 m. kovo 8 d. kilusio gaisro metu sudegė įmonės vardu registruota medvežė „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės vardu registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas antstolės 2024 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu už 1 200 Eur (padengtos vykdymo išlaidos, lėšų skolai padengti neužteko). Pažymėtina, kad antstoliai išieškojimą iš ieškovės vykdė iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, vykdomųjų dokumentų su išieškojimo negalimumo aktais negrąžino.

2.2. Kaip minėta, atsakovas savo, kaip atskaitingo asmens, lėšomis, taip pat savo individualios įmonės lėšomis dengė ieškovės skolas darbuotojams, biudžetui ir tiekėjams, siekdamas išsaugoti įmonę. Nors ieškovė turėjo įsiskolinimą atsakovui, t. y. didžiausiam savo kreditoriui, tačiau jo reikalavimas nėra įtrauktas į ieškovės kreditorių sąrašą. Taigi jam negali kilti pareiga atlyginti ieškovės nurodytą žalą. Vertinant ieškovės mokumą pagal balanso testą, vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis, jos finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai, pagrindžiantys realią, o ne balanse nurodytą juridinio asmens turimo turto vertę ir įsipareigojimų kreditoriams dydį. Nors ieškovė teigia, kad įmonė buvo nemoki 2021 m. gruodžio mėn., tačiau tuo metu įmonė galėjo būti formaliai nemoki pagal balanso testą, tačiau likvidumo testą ieškovė išlaikė iki pat 2023 m. gruodžio 11 d., t. y. kol atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, per save ir savo individualią įmonę vykdė ieškovės įsipareigojimus. Pagal ieškovės 2021 m. balansą, gautinų lėšų suma sudarė 60 013 Eur, 2020 m. – 53 373 Eur, ir tik 2022 m. ieškovės gautinų lėšų suma dėl prasidėjusio priverstinio išieškojimo sumažėjo iki 5 309 Eur. Be to, 2021 m. įmonė patyrė 30 936 Eur nuostolių, 2022 m. – 30 320 Eur nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės nuostoliai mažėjo. Pažymėtina, jog 2020 – 2021 m. dauguma juridinių asmenų patyrė sunkumus dėl karantino metu taikomų veiklos apribojimų. Vis dėlto ieškovė net ir karantino metu siekė išsaugoti darbo vietas, užtikrinti tinkamą atsiskaitymą su darbuotojais: 2020 m. įmonėje dirbo – 5 darbuotojai; 2021 m. – 11 darbuotojų; 2022 m. – 7 darbuotojai; 2023 m. – 3 darbuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės įsiskolinimas biudžetui susidarė būtent karantino metu ir siekė 34 942,89 Eur, jį pavyko sumažinti iki 14 221,07 Eur. A. J. B. 2025 m. balandžio 30 d. rašte nurodyta, kad iš ieškovės išieškota: 1) 270,98 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) 257,53 Eur ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“; 3) 1 265,25 Eur (duomenys neskelbtini). Ieškovė sumokėjo iš viso 18 248,63 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). 2023 m. įmonės turto vertė nuo 64 969 Eur sumažėjo iki 30 982 Eur dėl to, kad 2023 m. kovo 8 d. kilusio gaisro metu sudegė medvežė „(duomenys neskelbtini)“ (23 400 Eur vertės), t. y. dėl nenugalimos jėgos, o ne atsakovo veiksmų (neveikimo). Taigi aplinkybė, jog atsakovas nereikalavo ieškovės grąžinti jam skolą, rūpinosi, kad būtų vykdomi ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, vykdė veiklą net karantino laikotarpiu (2020 – 2021 m.), rodo, jog įmonė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo gyvybinga, turėjo turto, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

2.3. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad dalis ieškovės kreditinių įsipareigojimų atsirado dar iki 2022 m. pradžios, kiti – 2023 m. ir 2024 m. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad konkretūs kreditiniai įsipareigojimai būtų atsiradę nuo to momento, kai atsakovui būtų kilusi pareiga inicijuoti bankroto procesą. Taigi šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir ieškovės nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės skolos kreditoriams, pareiškusiems reikalavimus bankroto procese, atsirado ir padidėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo. Be to, bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudaro 62 016,86 Eur. Tai reiškia, kad bankroto bylos iškėlimo metu ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo mažesni nei užfiksuota 2021 m. gruodžio 31 d. balanse (72 987 Eur). Vertinant ieškovės veiklą pagal likvidumo testą, 2022 m. sausio 1 d. įmonė negalėjo būti laikoma nemokia, nes įmonėje dirbo 7 darbuotojai, jiems buvo mokamas darbo užmokestis, darbuotojai nėra įmonės kreditoriai, atsakovas vykdė įsipareigojimus biudžetui ir kreditoriams. Taigi, įvertinus įmonės likvidumą, 2022 m. sausio 1 d. atsakovas vykdė ieškovės prievoles, tai darė iki 2023 m. gruodžio 11 d., t. y. iki inidividualios (duomenys neskelbtini) įmonės likvidavimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas, kaip didžiausias ieškovės kreditorius, negavo ir negaus jokių lėšų iš nemokumo administratorės realizuoto įmonės turto. Visos šios lėšos bus paskirstytos įmonės kreditoriams pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1839-562/2024. Antstoliai iš ieškovės vykdė išieškojimus19 vykdomųjų bylų, iš viso 85 400,69 Eur sumos, neįskaitant palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir vykdymo išlaidų, o teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai sudarė 62 016,86 Eur. Taigi atsakovas savo asmeninėmis lėšomis ir per individualią (duomenys neskelbtini) įmonę ieškovės dengė kreditinius reikalavimus. 2022 m. sausio 1 d. ieškovė buvo laikoma likvidi, nėra pagrindo teigti, jog 2022 m. sausio 1 d. ieškovė buvo realiai nemoki, todėl atsakovas neturėjo pareigos inicijuoti įmonės bankroto.

2.4. Ieškovė nurodo, kad 2023 m. sausio 1 d. įmonės nuosavas kapitalas sumažėjo daugiau nei per pusę, tačiau nenurodo, koks priežastinis ryšys sieja atsakovo veiksmus (neveikimą) ir prašomą atlyginti žala. Nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės prašoma priteisti žala atsirado dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 ir 59 straipsniuose, nevykdymo.

3. Ieškovė pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti.

3.1. Nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas iš dalies mokėjo ieškovės skolas, atsispindi tik atsakovo avanso apyskaitose ir ieškovės bandomuosiuose balansuose, tačiau ieškovės skola atsakovui nebuvo įtraukta nei į 2022 m., nei į 2023 m. balansus. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokio dydžio ieškovės skolas atsakovas apmokėjo. Šiuo atveju taip pat nėra aišku, kodėl individuali (duomenys neskelbtini) įmonė mokėjo ne tik savo, bet ir ieškovės įsipareigojimus, kokiu pagrindu tai darė ir kokio dydžio ieškovės skolas apmokėjo. Pažymėtina, kad individualios (duomenys neskelbtini) įmonės mokėjimai, atlikti ieškovės vardu, neatsispindėjo ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Taigi atsakovo teiginiai, kad jo atsakomybę šalina aplinkybė, jog individuali (duomenys neskelbtini) įmonė ir pats atsakovas 2021 m. – 2023 m. dengė ieškovės įsipareigojimus, vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovas neperdavė nemokumo administratorei medvežės „(duomenys neskelbtini)“, jos apdegimo ir nurašymo dokumentų. Remiantis VĮ Žemės ūkio duomenų centro registro duomenimis, ieškovė iki šiol yra minėtos medvežės savininkė, jai taikomas areštas. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pateiktų dokumentų matyti, jog 2023 m. kovo 8 d. atsakovo vairuojamoje medvežėje kilo gaisras, medvežė apdegė, bet ne visiškai sudegė. PAGD nurodė, jog labiausiai termiškai paveikta buvo medvežės priekinė dalis po kabina prieš patį variklį – joje įrengti hidrauliniai vamzdžiai, žarnelės, siurbliai, įvairios elektromechaninės dalys, medvežė ilgą laiką naudota, vizualiai matyti tepalų, hidraulinio skysčio nuotėkių žymių, dirbant miške po kabina prikrenta įvairų medienos šiukšlių ir degių dalių; medvežę vairavusio S. G. teigimu, gaisras pastebėtas po kabina, po kurio laiko kilo smūgis, sprogimas, todėl labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas, dėl kurio užsidegė degios medžiagos ir skysčiai. Taigi atsakovas medvežę eksploatavo netinkamai, nebuvo apdraudęs, dėl to ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos lėmė atsakovo netinkami veiksmai (neveikimas), o ne nenugalima jėga. Be to, atsakovas areštuotos ir apdegusios medvežės neišsaugojo, jos buhalteriškai nenurašė, nepateikė medvežės sunaikinimo dokumentų ir medvežės neišregistravo iš registro.

3.2. Atsakovas neginčija ieškinyje nurodytų faktinių bylos aplinkybių, taip pat buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių matyti, jog ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, apgaulingai ir (ar) aplaidžiai, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti ieškovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

3.3. Atsakovas pripažįsta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. ieškovė buvo nemoki pagal balanso testą, nes įmonės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. To pakanka konstatuoti, kad ieškovė nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo nemoki. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovas ir (ar) individuali (duomenys neskelbtini) įmonė apmokėjo dalį ieškovės skolų, lėmė ne įmonės kreditinių įsipareigojimų sumažėjimą, o kreditorių pasikeitimą. Tai, kad nuo 2020 m. antstoliai negalėjo iš ieškovės turto išieškoti visų įmonės skolų, įrodo, jog ieškovė jau nuo 2022 m. sausio 1 d. negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. ieškovė neatitiko likvidumo testo. Atitinkamai atsakovo veiksmai, kuriais jis siekė išvengti įmonės turto arešto ir lėšų nurašymo, ieškovės atsiskaitymų vykdymas per trečiuosius asmenis (atsakovą ir individualią (duomenys neskelbtini) įmonę) nepadarė įmonės mokia. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, vadovaudamasis ABĮ 38 straipsnio 3 dalimi, negalėjo savo lėšomis padengti ieškovės nuostolių piniginiais įnašais, jis šias lėšas ieškovei galėjo tik skolinti arba dovanoti. Šie sandoriai turėjo būti apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje, nes juridinis asmuo negali be pagrindo įgyti turto (pinigų). Byloje duomenų apie tai, kad minėti sandoriai būtų sudaryti, nėra. Taigi atsakovas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 3 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose.

4. Atsakovas pateikė tripliką, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Nurodo, jog atsakovas savo, kaip atskaitingo asmens, lėšomis, taip pat savo individualios įmonės lėšomis dengė ieškovės įsiskolinimą darbuotojams, biudžetui ir tiekėjams, siekdamas išsaugoti įmonę, todėl ieškovė likvidumo testą išlaikė iki 2023 m. gruodžio 11 d. Ieškovės nuostoliai 2021 m. sudarė 30 936 Eur, 2022 m. – iki 30 320 Eur, t. y. sumažėjo, o karantino metu susidaręs 34 942,89 Eur įsiskolinimas biudžetui ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) sumažėjo iki 14 221,07 Eur.

4.2. Ieškovė nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų, nuostolių, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovės skolos kreditoriams, pareiškusiems reikalavimus bankroto procese, atsirado ir padidėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo.

5. Ieškovė 2025 m. lapkričio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.

5.1. Nurodė, kad pagal 2020 m. gruodžio 31d. ieškovės balansą 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas sudarė 171 106 Eur (ilgalaikis turtas – 97 261 Eur trumpalaikis turtas – 73 845 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 53 373 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 72 987 Eur. Vis dėlto 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės bandomajame balanse nurodyta, jog ieškovės trumpalaikis turtas sudaro tik 30 377,69 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 16 161,72 Eur, t. y. 43 467,31 Eur mažiau nei nurodyta ieškovės 2020 m. balanse. Be to, 2020 m. gruodžio 31d. ieškovės bandomajame balanse nurodyta, kad ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro net 146 308,96 Eur, t. y. 73 321,96 Eur daugiau nei nurodyta ieškovės 2020 m. balanse. Įvertinus tai, kad į ieškovės 2020 m. balansą nebuvo įtraukta 64 876,56 Eur ieškovės skola atsakovui pagal 2020 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą, darytina išvada, jog tikroji ieškovės finansinė padėtis atsispindėjo ne 2020 m. balanse, o 2020 m. bandomajame balanse. Remiantis 2020 m. bandomojo balanso duomenimis, 2020 m. gruodžio 31d. ieškovės turtas sudarė 127 638,69 Eur (171 106 Eur – 43 437,31 Eur), o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 146 308,96 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki. Be to, 2020 m. (duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo nutraukęs su ieškove sudarytą paskolos sutartį, antstoliai buvo pradėję priverstinį išieškojimą iš ieškovės ne vieno kreditoriaus naudai.

5.2. Atsakovas apie ieškovės faktinį nemokumą vėliausiai privalėjo sužinoti 2021 m. balandžio 30 d., t. y. kai buvo paruošti įmonės 2020 m. laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentai, pagal kuriuos ieškovės turimo turto ir įsipareigojimų santykis buvo neigiamas, įmonė negalėjo laiku vykdyti visų turtinių prievolių, todėl 2021 m. balandžio 30 d. atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas Nr. XIII-2861 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2861), jis buvo taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiems dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino. 2020 m. balandžio 21 d. Įstatymo Nr. XIII-2861 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANI 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d., todėl atsakovas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo privalėjo kreiptis į teismą iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintą ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi, iki 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 14 395,59 Eur: 1) 573,88 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. vasario 27 d.); 2) 210,88 E. H. F. H. (2020 m. balandžio 21 d.); 3) 1958,17 Eur IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. vasario 10 d.); 4) 3 288,91 Eur ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (2020 m. balandžio 10 d.); 5) 3 178,73 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. – 2018 m.); 6) 1 985,02 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. – 2020 m.); 7) 1 600 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2018 m. gegužės 11 d.); 8) 1 600 Eur (duomenys neskelbtini) (2019 m. balandžio 19 d). Po 2021 m. rugsėjo 16 d. susidarė 47 621,27 Eur sumos kreditorių finansiniai reikalavimai: 1) 3 215,03 Eur (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m.); 2) 11 006,04 Eur (duomenys neskelbtini) (nuo 2022 m.); 3) 2 942,35 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2023 m. vasario 7 d.); 4) 30 457,85 Eur (duomenys neskelbtini) (2022 m. lapkričio 7 d.).

5.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) sprendimu S. G. ir I. N. (socialinio draudimo pabaiga 2023 m. liepos 1 d.) įrašyti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. Taigi nuo 2023 m. liepos 1 d. atsakovas nebebuvo ieškovės darbuotoju, nebegalėjo vykdyti ieškovės ūkinės – komercinės veiklos.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartimi buvo patvirtinti 62 016,96 Eur sumos ieškovės kreditorių reikalavimai. Atsakovas kreditorių reikalavimų ieškovės bankroto byloje nėra pareiškęs. 2024 m. lapkričio 22 d. prasidėjo įmonės likvidavimas dėl bankroto. Atsakovas ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo. Remiantis ieškovės 2021 m. balanso duomenimis, jos turtas sudarė 71 000 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 72 987 Eur. Taigi 2021 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki, nes jos balanse apskaityto turto vertė buvo mažesnė nei įsipareigojimai kreditoriams. 2020 m. ieškovės atžvilgiu išieškojimo veiksmus buvo pradėję antstoliai, o 2021 m. papildomai prisijungė ir kitos įmonės. Tuomet atsakovas atsiskaitymą su ieškovės kreditoriais pradėjo vykdyti per save ir savo individualią įmonę. Atsakovas atliko mokėjimus tik savo pasirinktiems kreditoriams: darbuotojams, kai kuriems tiekėjams, valstybei. Šie atsikaitymai nebuvo tinkamai apskaityti, nustatant, ar tai buvo paskola, ar dovana ir pan., įmonės dokumentuose. Taip buvo iškreipta ieškovės buhalterinė apskaita, ji neatitiko tikrovės, iš įmonės buhalterinių dokumentų nebuvo galima nustatyti tikrųjų įmonės įsipareigojimų, skolų ir turimo turto. Pažymėtina, kad ieškovės 2022 m. balanso duomenys, neatitinka 2023 m. balanso duomenų apie praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2022 m.). Atsakovas buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašė, jų neginčija. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė įstatyme nustatytą pareigą, ieškovei tapus nemokiai, inicijuoti įmonės bankroto procesą, dėl to įmonės kreditoriams buvo padaryta žala, kuri apskaičiuota iš teismo patvirtintų ieškovės kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų atėmus ieškovės turtą bankroto bylos iškėlimo metu. Be to, į ieškovės buhalterinę apskaitą tinkamai neįtraukti duomenys apie ieškovės skolą atsakovui pagal avanso apyskaitas, todėl ieškovės balansuose nurodyti duomenys apie skolinius įsipareigojimus (mokėtinas sumas) neatitinka tikrovės. Nurodė, jog, nors atsakovo teigimu, jis savo ir savo individualios įmonės lėšomis dengė ieškovės finansinius įsipareigojimus, tačiau tai nesumažino ieškovės skolinių įsipareigojimų, tiesiog pasikeitė kreditorius. Pažymėtina, kad antstoliai, vykdydami priverstinį skolos išieškojimą, negalėjo išieškoti iš ieškovės skolų, o ieškovė pradėjo atsiskaityti per trečiuosius asmenis, t. y. atsakovą ir individualią (duomenys neskelbtini) įmonę.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 2025 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis buvo vienintelis ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kitų vadovų įmonė neturėjo. Ieškovė vertėsi (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. įmonėje labai sumažėjo darbuotojų – dirbo apie 4 – 6 darbuotojus, kadangi dėl pandemijos įmonė susidūrė su sunkumais – užsakovai delsė atsiskaityti su ieškove, dėl to ji negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, sumažėjo darbų ir pan. Įmonės padėtis tapo kritinė tuomet, kai nepavyko susitarti su VMI dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Įmonė taip pat turėjo skolą (duomenys neskelbtini), ją perėmė (duomenys neskelbtini) buvo paskola, skirta traktoriui įsigyti. (Duomenys neskelbtini) sutartį nutraukė 2019 m. rugsėjo 26 d., tuo metu įmonės skola sudarė apie 17 000 Eur, tačiau ieškovė turėjo pakankamai turto šiai skolai padengti. Ieškovė tapo nemoki 2023 m., kai negalėjo dalyvauti konkursuose valstybinėse įmonėse. Jis tuo metu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė, nes stengėsi padengti ieškovės skolas ir išsaugoti įmonę, šiam tikslui naudojo savo asmenines lėšas, taip pat savo individualios įmonės lėšas. Jis nežino, kiek lėšų skyrė ieškovės skoloms padengti, nesvarstė, kokiu pagrindu šios lėšos buvo perduotos ieškovei, ar ieškovei būtų reikėję jas grąžinti. Pažymėjo, jog tai buvo vienintelė galimybė išsaugoti įmonę. Nurodė, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė I. N., ji įmonėje dirbo nuo pat pradžių, buvo vienintelė įmonės buhalterė. Jis buhalterinės apskaitos neišmano, buhalterinius dokumentus pasirašydavo, tačiau nežinojo, kad jie paruošti netinkamai. Paaiškino, kas jis įmonės veiklai pirkdavo prekes, pavyzdžiui kurą, sąskaitas perduodavo buhalterei, tačiau nežino, ar įmonė jam šias lėšas atlygindavo. Iš įmonės jis buvo atleistas dėl iškelto bankroto, tačiau, siekdami sutvarkyti likusius dokumentus, jis kartu su buhaltere 2024 m. rugpjūčio 23 d. sudarė įmonės balansą.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja E. M. paaiškino, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, dėjo visas pastangas išsaugoti įmonę, savo ir savo individualios įmonės lėšomis dengė ieškovės kreditinius įsipareigojimus, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, vykdė atsiskaitymus su biudžetu. Pažymėtina, kad atsakovas veikė savo rizika, ieškovei iškėlus bankroto bylą, savo, kaip kreditoriaus, finansinių reikalavimų nereiškė. Iš ieškovės balanso matyti, kad 2022 m. sausio 1 d. įmonė išlaikė tiek balanso, tiek likvidumo testus, toliau mažino kreditinius įsipareigojimus. Nors ieškovė teigia, kad 2022 m. sausio 1 d. įmonė buvo nemoki, o atsakovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylą, tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti, nes aplinkybė, jog ieškovės atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Šiuo atveju ieškovės kreditiniai įsipareigojimai buvo dengiami: skola VMI buvo sumažinta nuo 35 000 Eur iki 14 000 Eur, o galiausiai – iki 11 000 Eur. Įmonės nuostoliai 2021 m. sudarė 30 936 Eur, o 2022 m. – 30 320 Eur, t. y. sumažėjo. 2022 m. sausio 1 d. ieškovė turėjo pakankamai turto kreditiniams įsipareigojimams padengti. Pažymėtina, kad kreditoriaus (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas kilo iš 2018 m. sutarties, sudarytos su pradiniu kreditoriumi (duomenys neskelbtini). Įmonė nemoki tapo 2023 m. pabaigoje, kai nebevykdė atsiskaitymų su kreditoriais. Didžioji dalis ieškovės kreditinių įsipareigojimų atsirado iki 2022 m. sausio 1 d., t. y. 2018 m. – 2019 m. 2022 m. sausio 1 d. įmonė dar turėjo pakankamai turto, medvežę ir galėjo vykdyti veiklą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens vadovo prievolė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal nurodytą teisės normą, vadovui deliktinė civilinė atsakomybė taikoma ir už pareigos laiku inicijuoti juridinio asmens nemokumo proceso neįvykdymą. Tokia vadovo pareiga nustatyta JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte – vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą, kai juridinis asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 34 punktas).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą juridinio asmens vadovo atsakomybę dėl nepateikimo teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavimo jį pateikti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant atitinkamas ĮBĮ teisės normas, išlieka aktuali ir taikant analogiškas JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025).

11. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 52 punktas).

12. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 20 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 21 punktas).

14. Vertinant juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, taikytini JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyti nemokumo kriterijai – juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

16. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

17. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2375-562/2024 ieškovei iškelta bankroto byla. Remiantis ieškovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovė 2020 m. turėjo 171 106 Eur turto, t. y. 97 261 Eur ilgalaikio turto ir 73 845 Eur trumpalaikio turto, jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 72 987 Eur. Remiantis ieškovės 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2020 m. ieškovė turėjo 788 Eur pelno. Taigi, remiantis nurodytais duomenimis, 2020 m. ieškovės įsipareigojimai neviršijo jos turtimo turto vertės. Vis dėlto byloje esantys rašytiniai duomenis, šalių ir liudytojos paaiškinimai teismo posėdžio metu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, parengtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose (balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose) nurodyti duomenys neatitiko tikrovės. Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti ieškovės tikrąją finansinę būklę, svarbu įvertinti visus byloje esančius duomenis, jų visumą.

18. Remiantis atsakovo 2020 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos duomenimis, 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės skola atsakovui sudarė iš viso 64 876,56 Eur. Pažymėtina, kad ši skola įtraukta į ieškovės 2020 m. bandomąjį balansą, skiltyje „kitos gautinos sumos“ (nurodyta, kaip debetas). Remiantis ieškovės 2020 m. bandomojo balanso duomenimis, ieškovė 2020 m. turėjo 97 261,16 Eur ilgalaikio turto, 30 377,69 Eur trumpalaikio turto, iš viso 127 638,85 Eur turto, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 146 308,96 Eur. Taigi, remiantis ieškovės 2020 m. bandomojo balanso duomenimis, 2020 m. ieškovės įsipareigojimai viršijo jis turimo turto vertę.

19. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. N. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ji buvo ieškovės buhalterė, įmonė kitų buhalterių neturėjo. Ji tam tikrą laikotarpį taip pat vedė ir individualios (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinę apskaitą, kol minėta įmonė viešojo registro tvarkytojo sprendimu buvo likviduota. Liudytoja nurodė, kad ji vedė ieškovės buhalterinę apskaitą, sudarydavo balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas ir kt. Įmonės situacija pradėjo blogėti 2017 m. – 2018 m. Tuomet sumažėjo įmonės pajamos, pardavimai, įmonė patyrė didelių nuostolių. Jos manymu, atsakovas, kaip įmonės vadovas, bankroto bylos iškėlimą turėjo inicijuoti prieš 5 – 6 m. Paaiškino, jog atsakovas žinojo apie įmonės finansinę padėtį, tai, kad įmonė dirba nuostolingai. Ji sudarydavo įmonės balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas ir kt., su minėtais buhalteriniais dokumentais supažindindavo atsakovą, jie juos aptardavo, dėl jų turinio ji tardavosi su atsakovu. Atsakovas įmonės balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas visuomet patvirtindavo, su šiais dokumentais sutikdavo. Liudytoja pažymėjo, jog, sudarydama balansus, ji koreguodavo balansuose esančius duomenis, pavyzdžiui į balansą įtraukdavo ne visas įmonės skolas kreditoriams, tam, kad atrodytų, jog įmonė gauna pelno. Priešingu atveju, būtų matęsi, jog ieškovės finansinė padėtis yra bloga. Apie šias aplinkybes atsakovas žinojo, suprato, jog įmonė veikia nuostolingai, tačiau tikėjosi, jog situacija pasikeis, atsiras užsakymų. Pažymėjo, kad tikrąją įmonės būklę geriau atspindėjo bandomasis balansas, kadangi jis buvo vedamas kas mėnesį buhalterinės programos pagalba, į jį buvo įtraukti visi įmonės finansiniai duomenys, tačiau ne visi šie duomenys vėliau buvo perkeliami į viešojo registro tvarkytojui teikiamą galutinį balansą. Sudarydama pagrindinį balansą, ji atsižvelgdavo į bandomojo balanso duomenis, tačiau juos keisdavo – iš esmės keisdavo visas skiltis – tam, kad įmonės finansinė padėtis atrodytų geresnė. Liudytoja paaiškino, kad įmonėje buvo vedama atsakovo avanso apyskaita, jis buvo vienintelis įmonės darbuotojas, kuriam buvo vedama avanso apyskaita. Atsakovas pateikdavo jai dokumentus apie patirtas išlaidas, o ji šiuos suvesdavo į avanso apyskaitą. Pagal atsakovo avanso apyskaitą įmonė jam buvo skolinga, tačiau ši skola į ieškovės balansus nebuvo įtraukta. Kiek ji pamena, ši skola atsakovui buvo įtraukta tik paskutiniuose įmonės balansuose. Liudytoja taip pat nurodė, kad, antstoliams pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės, buvo areštuotos įmonės sąskaitos, todėl ieškovė atsiskaitymus pradėjo vykdyti per individualios (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitą. Per minėtą banko sąskaitą buvo vykdomi mokėjimai ieškovės kreditoriams. Pažymėjo, jog dėl ieškovės turtui pritaikyto arešto, ieškovės parengtose sąskaitose buvo nurodomas individualios (duomenys neskelbtini) įmonės atsiskaitomosios sąskaitos numeris, todėl ieškovės kreditoriai įmonei skirtus mokėjimus taip pat atlikdavo ne į ieškovės vardu registruotą banko sąskaitą, į individualios (duomenys neskelbtini) įmonės atsiskaitomąją sąskaitą.

20. Taigi liudytoja apklausta ieškovės buhalterė patvirtino, kad viešojo registro tvarkytojui pateikti ieškovės finansiniai dokumentai – balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos neatitiko tikrovės. Liudytoja taip pat nurodė, jog tikrąją įmonės finansinę padėti geriau atspindėjo ieškovės bandomasis balansas. Kaip minėta, remiantis ieškovės 2020 m. bandomojo balanso duomenimis, ieškovė 2020 m. turėjo 97 261,16 Eur ilgalaikio turto, 30 377,69 Eur trumpalaikio turto, iš viso 127 638,85 Eur turto, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 146 308,96 Eur. Pažymėtina, kad liudytoja taip pat paaiškino, jog pagal atsakovo avanso apyskaitą įmonė jam buvo skolinga, tačiau ši skola į ieškovės balansus nebuvo įtraukta. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo, kad įmonė jam buvo skolinga pagal avanso apyskaitas, tačiau teigė, jog nežino šios skolos dydžio, nesidomėjo, ar minėti duomenys buvo įtraukti į balansą. Taigi viena iš aplinkybių, dėl kurių ieškovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis (72 987 Eur) skiriasi nuo įmonės 2020 m. bandomajame balanse nurodyto mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydžio (146 308,96 Eur) yra tai, kad į ieškovės 2020 m. gruodžio 31 d. balansą nebuvo įtrauktos visos jos skolos kreditoriams. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės įsipareigojimai (146 308,96 Eur) viršijo jos turto vertę (127 638,85 Eur).

21. Vertinant vėlesnę ieškovės finansinę būklę, pažymėtina, jog, remiantis ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovė 2021 m. turėjo 143 006 Eur turto, t. y. 81 069 Eur ilgalaikio turto ir 61 937 Eur trumpalaikio turto, jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 75 823 Eur. Remiantis ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2021 m. ieškovė turėjo 30 936 Eur nuostolių. Vis dėlto, remiantis ieškovės 2021 m. bandomojo balanso duomenimis, ieškovė 2021 m. turėjo 81 069,29 Eur ilgalaikio turto, 18 418,02 Eur trumpalaikio turto, iš viso 99 487,31 Eur turto, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 188 274,31 Eur. Pažymėtina, jog 2021 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos duomenimis, 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės skola atsakovui sudarė iš viso 117 131,67 Eur. Taigi, remiantis ieškovės 2021 m. bandomojo balanso duomenimis, ieškovės finansinė padėtis blogėjo, jos įsipareigojimai turto vertę viršijo beveik 2 kartus.

22. Remiantis ieškovės 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovė 2022 m. turėjo 70 279 Eur turto, t. y. 64 969 Eur ilgalaikio turto ir 5 310 Eur trumpalaikio turto, jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 33 416 Eur. Remiantis ieškovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2022 m. ieškovė turėjo 30 320 Eur nuostolių. Vis dėlto, remiantis ieškovės 2022 m. bandomojo balanso duomenimis, ieškovė 2022 m. turėjo 64 969,49 Eur ilgalaikio turto ir 43 079,89 Eur trumpalaikio turto, iš viso 108 049,38 Eur turto, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 197 192,30 Eur. Pažymėtina, jog 2022 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovės skola atsakovui sudarė iš viso 164 720,63 Eur. Taigi, remiantis ieškovės 2022 m. bandomojo balanso duomenimis, ieškovės finansinė padėtis toliau išliko bloga, jos įsipareigojimai ženkliai viršijo turto vertę.

23. Remiantis ieškovės 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovė 2023 m. turėjo 30 982 Eur turto, kurį sudarė įmonės ilgalaikis turtas, trumpalaikio turto įmonė neturėjo, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 167 537 Eur. Remiantis ieškovės 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2023 m. ieškovė turėjo 46 138 Eur nuostolių. Remiantis ieškovės 2023 m. bandomojo balanso duomenimis, ieškovė 2023 m. turėjo 30 982 Eur ilgalaikio turto, trumpalaikio turto įmonė neturėjo, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 57 490,52 Eur. Remiantis 2023 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos duomenimis, 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovės skola atsakovui sudarė iš viso 201 331,50 Eur. Taigi, nors ieškovės 2023 m. bandomojo balanso duomenimis, įmonės įsipareigojimai jos turtą viršijo tik 26 508,52 Eur suma (57 490,52 Eur – 30 982 Eur), tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo apie 197 192,30 Eur skolinių įsipareigojimų, įskaitant skolą atsakovui pagal avanso apyskaitas. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog 2023 m. ieškovė būtų padengusi 139 701,78 Eur (197 192,30 Eur – 57 490,52 Eur) skolinių įsipareigojimų. Priešingai, tiek byloje esančiais rašytiniais duomenimis, tiek atsakovo ir liudytojos paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2023 m. įmonės finansinė padėtis blogėjo, jos skola atsakovui didėjo, įmonė nepajėgė atsiskaityti su kreditoriais, o (duomenys neskelbtini) likvidavus individualią (duomenys neskelbtini) įmonę, ieškovė nebeteko galimybės vykdyti atsiskaitymų per šį juridinį asmenį ir iš esmės visiškai nebegalėjo vykdyti veiklos.

24. Atsakovo teigimu, ieškovė iki 2023 m. buvo iš esmės moki, jis savo, kaip atskaitingo asmens, lėšomis, taip pat savo individualios įmonės lėšomis dengė ieškovės skolas darbuotojams, biudžetui ir taip siekė išsaugoti įmonę. Nors ieškovė turėjo įsiskolinimą atsakovui, t. y. didžiausiam savo kreditoriui, tačiau jo reikalavimas nėra įtrauktas į ieškovės kreditorių sąrašą.

25. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad būtų nepagrįsta bendrovės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sieti išimtinai tik su formaliu bendrovės nemokumo statuso konstatavimu. Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ne mažiau reikšminga įvertinti vadovo protingas ir pagrįstas pastangas atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, kurios negali būti vertinamos kaip neteisėtos. Verslas dažnu atveju yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-934/2022).

26. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog 2021 m. pradžioje ieškovė turėjo 5 darbuotojus (per 2021 m. skirtingais laikotarpiais dirbo iš viso 10 darbuotojų), įskaitant atsakovą ir buhalterę I. N. 2021 m. pabaigoje įmonėje dirbo 3 darbuotojai – atsakovas, jo sutuoktinė N. G. ir buhalterė I. N. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vykdė tam tikrą veiklą. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. individuali (duomenys neskelbtini) įmonė atliko mokėjimus už ieškovę – mokėjo ieškovės darbuotojams darbo užmokestį, vykdė atsiskaitymus su ieškovės kreditoriais ir pan. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėtu laikotarpiu ieškovė buvo moki, o šie atsakovo veiksmai laikytini protingomis pastangomis išsaugoti įmonės veiklą.

27. Vis pirma, nagrinėjamu atveju atsakovas, atlikdamas atsiskaitymus su ieškovės kreditoriais savo ir (ar) individualios (duomenys neskelbtini) įmonės lėšomis šių sandorių tinkamai neapskaitė. Atitinkamai aplinkybė, jog atsakovas ir (ar) individuali (duomenys neskelbtini) įmonė atliko minėtus mokėjimus pati savaime nereiškia, jog ieškovės prievolės kreditoriams išnyko. Šiuo atveju sutiktina su ieškove, jog, atsakovui ir (ar) individualiai (duomenys neskelbtini) įmonei atlikus minėtus mokėjimus, būtent jie tapo ieškovės kreditoriais. Taigi ieškovės skolinių įsipareigojimų apimtis iš esmės nepasikeitė. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis nežino, kiek lėšų skyrė ieškovės skoloms padengti, nesvarstė, kokiu pagrindu šios lėšos perduotos ieškovei, ar ieškovei būtų reikėję jas grąžinti.

28. Antra, tai, kad atsakovas neįgyvendino savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisės į ieškovę, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovė buvo moki. Šiuo atveju atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, remiantis avanso apyskaitų duomenimis, 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės skola atsakovui sudarė iš viso – 64 876,56 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. – iš viso 117 131,67 Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. – 164 720,63 Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. – 201 331,50 Eur. Atitinkamai atsakovas tam tikrus mokėjimus ieškovės kreditoriams atlikto galbūt savo asmeninėmis lėšomis. Taigi, remiantis minėtais duomenis, ieškovė jau 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo ženklų įsiskolinimą atsakovui, kuris vis didėjo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog minėtu laikotarpiu ieškovė iš esmės neturėjo pakankamai lėšų kasdienei veiklai vykdyti, t. y. ir atsiskaityti su atsakovu už ieškovės naudai įgytas prekes, paslaugas pagal avanso apyskaitas, ir atlikti mokėjimus (jų dalį) kreditoriams, ir mokėti darbo užmokestį darbuotojams.

29. Trečia, 2020 m. pabaigoje ieškovės atžvilgiu buvo užvesta (vykdomas išieškojimas) 6 vykdomosios bylos, vykdomas ne mažiau nei 16 698,26 Eur sumos išieškojimas, neįskaitant, palūkanų ir vykdymo išlaidų; 2021 m. pabaigoje – 10 vykdomųjų bylų, ne mažiau nei 68 284,47 Eur sumos išieškojimas, neįskaitant, palūkanų ir vykdymo išlaidų; 2022 m. pabaigoje – 15 vykdomųjų bylų, ne mažiau nei 68 284,47 Eur sumos išieškojimas, neįskaitant, palūkanų ir vykdymo išlaidų; 2023 m. pabaigoje – 18 vykdomųjų bylų, ne mažiau nei 80 109,45 Eur sumos išieškojimas, neįskaitant, palūkanų ir vykdymo išlaidų; 2024 m. pabaigoje – 19 vykdomųjų bylų, ne mažiau nei 85 400,69 Eur sumos išieškojimas, neįskaitant, palūkanų ir vykdymo išlaidų. Taigi jau 2020 m. iš ieškovės buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. N. paaiškino, kad, antstoliams pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės, buvo areštuotos įmonės sąskaitos, todėl ieškovė atsiskaitymus pradėjo vykdyti per individualios (duomenys neskelbtini) įmonės sąskaitą. Per minėtą banko sąskaitą buvo vykdomi mokėjimai ieškovės kreditoriams. Pažymėjo, jog dėl ieškovės turtui pritaikyto arešto, ieškovės parengtose sąskaitose buvo nurodomas individualios (duomenys neskelbtini) įmonės atsiskaitomosios sąskaitos numeris, todėl ieškovės kreditoriai įmonei skirtus mokėjimus taip pat atlikdavo ne į ieškovės vardu registruotą banko sąskaitą, į individualios (duomenys neskelbtini) įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog, atsakovas mokėjimus ieškovės vardu per individualios (duomenys neskelbtini) įmonės banko sąskaitą vykdė, be kita ko, dėl to, jog ieškovės banko sąskaitos buvo areštuotos, t. y. pati ieškovė iš esmės neturėjo faktinės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kadangi jai priklausančios piniginės lėšos turėjo būti paskirstytos vykdymo procese.

30. Ketvirta, liudytoja I. N. patvirtino, kad ieškovės kreditoriai įmonei skirtus mokėjimus taip pat atliko į individualios (duomenys neskelbtini) įmonės atsiskaitomąją sąskaitą. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų ir liudytojos bei atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog minėti mokėjimai nebuvo tinkamai apskaityti ieškovės finansinėje apskaitoje. Taigi šiuo atveju nėra aišku, kiek mokėjimų, atsakovo atliktų iš individualios (duomenys neskelbtini) įmonės banko sąskaitos ieškovės kreditoriams, buvo atlikti pačios ieškovės, o ne atsakovo ir (ar) individualios (duomenys neskelbtini) įmonės lėšomis. Be to, akivaizdu, kad, šias ieškovės lėšas teisės aktų nustatyta tvarka išieškojus antstoliams, ieškovės galimybė vykdyti veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais ir darbuotojais būtų apsunkinta. Taigi aplinkybę, jog ieškovė 2021 m. tam tikra apimtimi galėjo vykdyti veiklą, lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais jis ieškovei skirtus mokėjimus iš įmonės skolininkų nukreipė į individualios (duomenys neskelbtini) įmonės atsiskaitomąją sąskaitą.

31. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo suprasti, kad jo atlikti veiksmai, susiję su anksčiau aptartu prievolių ieškovės kreditoriams vykdymu, nesudarė pakankamo pagrindo verinti, jog ieškovės finansinė padėtis pagerės ir ji galės atsiskaityti su kreditoriais. Kaip minėta, atsakovo atlikti veiksmai pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, sudarė kliūtis įstatymų nustatyta tvarka vykdyti išieškojimą iš ieškovės, sudarė kliūtis nustatyti tikrąją ieškovės finansinę būklę. Be to, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų, sudariusių prielaidas ieškovei gauti didesnes pajamas iš vykdomos veiklos, t. y. faktiškai atgaivinti įmonės veiklą. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs realius veiksmus, kurie pagrįstai leistų tikėti jo vadovaujamos LUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumu ar mokumo atkūrimo galimybe.

32. JANĮ normose, priešingai nei iki jo galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nėra įtvirtintas konkretus terminas, per kurį, bendrovei tapus nemokia, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas JANĮ įtvirtino vertinamąją laiko sąvoką, nustatydamas, kad, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas pareigą inicijuoti nemokumo procesą privalo įvykdyti nedelsdamas. Tai lemia, kad kilus ginčui dėl to, ar šią pareigą juridinio asmens vadovas įvykdė tinkamai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar jis pakankamai operatyviai ir efektyviai reagavo į įmonės nemokumo problemas, įvertindamas konkrečioje byloje nustatytų su tuo susijusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-82-854/2025).

33. Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki. Anksčiau aptartos aplinkybės (sprendimo 27-30 punktai) taip pat patvirtina, jog nuo 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė iš esmės teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo laiku įvykdyti turtinių prievolių. Remiantis bylos duomenimis, ieškovės 2020 m. gruodžio 31 d. balansas buvo parengtas 2021 m. gegužės 31 d. Teismo posėdžio metu liudytoja I. N. paaiškino, kad įmonėje kas mėnesį buvo vedamas bandomasis balansas, jis geriau atspindėjo tikrąją įmonės būklę. Sudarydama pagrindinį balansą, ji atsižvelgdavo į bandomojo balanso duomenis, tačiau juos keisdavo tam, kad įmonės finansinė padėtis atrodytų geresnė. Ji supažindindavo atsakovą su įmonės balansais, pelno (nuostolių) ataskaitomis, jie šiuos duomenis aptardavo, tardavosi dėl jų turinio. Liudytojos teigimu, atsakovas žinojo, kad viešojo registro tvarkytojui teikiami dokumentai neatitinka tikrovės, atsakovas žinojo, suprato, jog įmonė veikia nuostolingai. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog atsakovas apie tai, kad ieškovė yra nemoki vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2021 m. gegužės 31 d., t. y. kai buvo sudarytas įmonės balansas. Iš liudytojos paaiškinimų matyti, kad, sudarydama minėtą balansą, ji supažindino atsakovą su jo turiniu, tarėsi su juo, ką jame reikėtų pakeisti tam, kad įmonės finansinė padėtis atrodytų geresnė.

34. 2020 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Įstatymas Nr. XIII-2861. Šis įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiems dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino. Įstatymo Nr. XIII-2861 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo turėjo kreiptis iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Vis dėlto atsakovas šios pareigos laiku neįvykdė. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo teismui 2024 m. birželio 6 d. pateikė VMI.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog egzistuoja viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę imperatyvios įstatyme įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokaus juridinio asmens nemokumo procesą pažeidimu (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CK 6.246 straipsnis).

36. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodytos aplinkybės apie bendrovės nemokumą lėmusias priežastis – karantiną, medvežės praradimą, banko sąskaitų areštą ir kt. – šiuo atveju nelaikytinos teisiškai reikšmingomis sprendžiant klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės už laiku neinicijuotą įmonės nemokumo procesą.

37. CK 6.249 straipsnyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

39. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 57 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala laikytina ir po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pavyzdžiui, delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).

40. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų įmonė patyrė 40 268,16 Eur žalą, t. y. iš teismo patvirtintos 62 016,86 Eur kreditinių reikalavimų sumos atimta 21 749 Eur ieškovės likusio balanse apskaityto turto vertė.

41. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

42. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018).

44. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2375-562/2024 nutarė likviduoti ieškovę dėl bankroto ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintą ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, t. y. 1) 3 215,03 Eur (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas (2 983,74 Eur pagrindinė skola ir 231,29 Eur palūkanos, netesybos); 2) 11 006,04 Eur (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas (9 558,94 Eur pagrindinė skola ir 1 447,10 Eur palūkanos, netesybos); 3) 573,88 Eur (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas; 4) 2 942,35 Eur (pagrindinė skola) UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas; 5) 210,88 Eur (pagrindinė skola) UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas; 6) 1 958,17 Eur (pagrindinė skola) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas; 7) 3 288,91 Eur ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas (2 655,26 Eur pagrindinė skola ir 633,65 Eur palūkanos, netesybos); 8) 3 178,73 Eur (pagrindinė skola) UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas; 9) 30 457,85 Eur (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas (27 817,34 Eur pagrindinė skola ir 2 640,51 Eur palūkanos, netesybos); 10) 1 985,02 Eur (pagrindinė skola) UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas; 11) 1 600 Eur (pagrindinė skola) UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas; 12) 1 600 Eur (pagrindinė skola) (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas.

45. Taigi aplinkybės, susijusios su ieškovės kreditorių finansiniais reikalavimais, t. y. kreditorių finansinių reikalavimų dydis, pobūdis (pagrindinė skola, palūkanos, netesybos ir pan.), tenkinimo eilė, yra nustatytos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuri turi prejudicinę galią šioje byloje.

46. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad kreditoriaus (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas kilo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1012-759/2020 pagrindu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas atsirado PVM sąskaitų – faktūrų, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., pagrindu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-4816-759/2020 pagrindu; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2479-1072/2020 pagrindu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas – laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. liepos 31 d. išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas – laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2020 m. sausio 30 d. išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu; UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas – 2018 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitos – faktūros pagrindu; (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas – 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitos – faktūros pagrindu. Taigi minėti finansiniai reikalavimai atsirado dar gerokai iki atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ieškovei ((duomenys neskelbtini)), todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog žala, susijusi su šių finansinių reikalavimų nepatenkinimu, kilo dėl bankroto bylos ieškovei neinicijavimo laiku. Pažymėtina, jog ieškovė kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad minėtą žalą sukėlė atsakovo veiksmai, susiję su nurodytos pareigos inicijuoti įmonės bankroto procesą nevykdymu, nenurodė.

47. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 3 215,03 Eur (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas atsirado 2023 m., 11 006,04 Eur (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas – nuo 2022 m. sausio 3 d. Pažymėtina, jog remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2005-517/2020 priteisė iš ieškovės LUAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 926,93 Eur skolą, 651,33 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 578,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77 Eur bylinėjimosi išlaidas ŽŪB „(duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 3 288,91 Eur finansinį reikalavimą sudaro (2 655,26 Eur pagrindinė skola ir 633,65 Eur palūkanos, t. y. 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 578,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Taigi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 633,65 Eur finansinio reikalavimo dalį, be kita ko, sudaro 271,25 Eur (2 578,26 Eur x 6 proc. + 2 578,26 Eur x 6 proc./365 d. x 275 d.) palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog, atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės skola ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ išaugo 362,40 Eur (633,65 Eur – 271,25 Eur) suma.

48. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 30 457,85 Eur (duomenys neskelbtini) finansinį reikalavimą sudaro 27 817,34 Eur pagrindinė skola ir 2 640,51 Eur palūkanos, netesybos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23376-1077/2022 priteisė iš ieškovės LUAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 202,24 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 906,69 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį iki 2019 m. rugsėjo 26 d. (sutarties nutraukimo diena), 9 194,59 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., 154,82 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27 458,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 359 Eur bylinėjimosi išlaidas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. preliminariu sprendime nurodė, kad LUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ja (duomenys neskelbtini) įpareigojo suteikti LUAB „(duomenys neskelbtini)“ overdraftą, o LUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę naudoti overdraftą įmonės apyvartinių lėšų papildymui bei nustatytais terminais įvykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant grąžinti panaudotą overdrafto limitą bei sumokėti sutartyje nustatytas palūkanas. Bankas ir LUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė susitarimą dėl skolos grąžinimo, juo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo grąžinti susidariusį įsiskolinimą pagal sutartį dalimis iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. LUAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, bankas su LUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį nutraukė, sutarties nutraukimo data – (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į LUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančiai per (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą (duomenys neskelbtini).

49. Taigi kreditoriaus (duomenys neskelbtini) finansinio reikalavimo dalis, kurią sudaro 17 202,24 Eur skola už negrąžintą kreditą ir 906,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, atsirado dar gerokai iki atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ieškovei ((duomenys neskelbtini)). Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. preliminariu sprendimu taip pat priteisė iš LUAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 194,59 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos Liteko duomenis, (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-23376-1077/2022 pateiktame ieškinyje nurodė, kad 9 194,59 Eur sumą sudaro 18 proc. metinių palūkanų už 17 202,24 Eur negrąžintą kreditą (17 202,24 Eur x 18 proc. / 360 d. x 1 069 d.). Taigi (duomenys neskelbtini) 9 194,59 Eur finansinio reikalavimo dalį, be kita ko, sudaro 6 227,21 Eur negautos pajamos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės skola (duomenys neskelbtini) išaugo 6 121,71 Eur (30 457,85 Eur – 17 202,24 Eur – 906,69 Eur – 6 227,21 Eur).

50. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog, atsakovui pažeidus teisės aktuose nustatytą pareigą įmonei tapus nemokiai nedelsiant inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą, ieškovės finansiniai įsipareigojimai išaugo 20 705,18 Eur suma (3 215,03 Eur + 11 006,04 Eur + 362,40 Eur + 6 121,71 Eur). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 31 d. ieškovės balanse apskaityto turto vertė sudarė 21 748,70 Eur, ją be kita ko, sudaro 15 750 Eur vertės medvežė „(duomenys neskelbtini)“, 3 336,81 Eur vertės transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ ir 0,29 Eur vertės namelis ant ratų „(duomenys neskelbtini)“ (iš viso 19 807 Eur). Vis dėlto, bankroto proceso metu šis turtas buvo parduotas iš viso už 16 800 Eur, t. y. medvežė „(duomenys neskelbtini)“ – už 14 000 Eur; transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ – už 2 550 Eur; namelis ant ratų „(duomenys neskelbtini)“ – už 330 Eur. Teismo vertinimu, šios aplinkės sudaro pagrindą konstatuoti, jog faktinė šio turto vertė buvo 3 007 Eur mažesnė nei nurodyta 2024 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto balanse, todėl laikytina, kad faktinė ieškovei priklausančio turto vertė sudaro iš viso 18 741,70 Eur (21 748,70 Eur – 3 007 Eur). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalys kito 2024 m. gruodžio 31 d. ieškovės ilgalaikio turto balanse įrašyto turto vertės neginčijo, papildomų duomenų, susijusių su šiomis aplinkybėmis, teikti nepageidavo (2025 m. lapkričio 10 d. teismo posėdis 1 val. 58 min. – 2 val. 02 min.).

51. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 1 963,48 Eur (20 705,18 Eur – 18 741,70 Eur) žalos, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 963,48 Eur turtinės žalos atlyginimo.

52. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

54. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkinus ieškinio reikalavimus mokėtinas 44 Eur žyminis mokestis (1 963,48 Eur x 3 proc. x 75 proc.), todėl iš atsakovo valstybės biudžetą priteistina 44 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

55. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 5 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 130 Eur (2 600 Eur x 5 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

56. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas patyrė 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Atmetus 95 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 2 207,04 Eur (2 323,20 Eur x 95 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

57. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 2 077,04 Eur (2 207,04 Eur – 130 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

58. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. G. 1 963,48 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 48 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 963,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2 077,04 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt septynių eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui S. G.

Priteisti iš atsakovo S. G. 44 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja R. R.