Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamiesiems M. B., M. K., jų gynėjams advokatėms Irmai Bekerei, Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2004 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 25 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 1 metams, paskyrus įpareigojimus;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinta su to paties teismo 2004 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 1 metų 25 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį, atidėtas 2 metams;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su to paties teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį, atidėtas 2 metams, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones;

4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį, atidėtas 2 metams, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 gruodžio 3 d. ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutine 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį, atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme;

7) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 16 parų arešto bausme;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis subendrinta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutine 1 metų 6 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, paskyrus įpareigojimus; to paties teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, papildomai paskirta pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

10) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskyrus įpareigojimus; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi į Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtas laikas;

11) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, atidėtas 1 metams; to paties teismo 2001 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² straipsniu, paleistas lygtinai 1 metams 4 mėnesiams 23 dienoms; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 22 d. nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;

6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis subendrinta, 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri to paties teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, galutine subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

7) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis subendrinta su to paties teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalis, 5 dalies 1 punktą subendrinta, 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams;

11) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutine 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 8 dalimis, su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1dalį, laisvės atėmimu 11 mėnesių;

14) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 289 straipsnį (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį sumažinta, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri to paties teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

15) Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį sumažinta, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi nustatyta bausme, galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme;

17) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; nuo 2021 m. gruodžio 13 d. ją atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje;

18) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 30 parų arešto bausme; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. B. 2021 m. kovo 25 d., apie 20.50 val. viešoje vietoje – gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su M. K., įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: po to, kai M. K. nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į bortelį bei užvažiavo ant šaligatvio, nukentėjusiesiems G. T. ir P. M. neleidus jiems pasišalinti iš įvykio vietos, M. K. tyčia sugriebus rankomis nukentėjusiajam G. T. už striukės peties srityje, jis sugriebė ranka G. T. už rūbų krūtinės srityje, nukentėjusiajam G. T. nuo jų išsilaisvinus, M. K. sudavus du-tris smūgius kumščiu nukentėjusiajam P. M. į galvos sritį, kurių vienas pataikė į veidą, o kitų smūgių P. M. išvengė pasitraukdamas, po to M. K. bandant suduoti du-tris smūgius automobilio valstybinio numerio ženklu nukentėjusiajam P. M. į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam šių smūgių išvengus pasitraukiant, tuo pačiu metu jis, laikydamas rankose du stiklinius butelius, mosavo jais, grasino nukentėjusįjį P. M. surasti, sudeginti jo namus, o G. T. bandant apginti P. M., M. K. metus valstybinio numerio ženklą nukentėjusiajam G. T. į ranką, čiupus ranka G. T. už striukės peties srityje bei susistumdymo ir grumtynių metu pargriovus nukentėjusįjį G. T. ant žemės, tuo metu jis prie jų priartėjo rankose laikydamas du stiklinius butelius, ketindamas jais suduoti, o nukentėjusiajam G. T. atsitraukus, M. K. vėl puolus G. T. ir jiems pradėjus stumdytis bei M. K. nugriuvus, tuo metu grasino pagauti nukentėjusįjį G. T., tokiu įžūliu elgesiu ir bendrais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį, o aplinkiniams – neigiamas emocijas bei išgąstį.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. kaltę pripažino visiškai. Nurodė, jog minėtą dieną padarė autoįvykį, kurio metu jis buvo gerai apsvaigęs nuo alkoholio, šoko būsenoje, gal kurį laiką net buvo „atsijungęs“, nes vėliau skaudėjo sprandą, kadangi važiavo automobilio gale neprisisegęs saugos diržo ir turbūt prisitrenkė, kai šoko per bordiūrus. Neblaivumas kažkiek turėjo įtakos jo elgesiui. Anksčiau yra turėjęs autoįvykį, po kurio gulėjo reanimacijoje komos būsenos, bet psichinių ligų ligoninėje nėra gydęsis. Po tos traumos problemų su elgesio suvokimu ir mąstymu neturėjo, tik buvo atsiradę kitokių problemų: nerviniai tikai, baimė, panika, dėl ko iki šiol nuo 2005 m. vartoja medikamentus. Dabar su atmintimi problemų neturi. Kiek pamena, nagrinėjamas įvykis įvyko pernai, kovo mėn., vakarop, kai važinėjo su M. K. ir jis gėrė. Su M. K. yra geri pažįstami, draugai, netoli vienas kito gyvena. Važinėjo „Ford“ markės automobiliu, tačiau nežino, kam jis priklauso, vairavo M. K.. Nežino, ar dėl to yra pradėtas tyrimas. Nežino, ar įvykio metu draugas buvo blaivus, nes pats sėdėjo automobilio gale ir gėrė. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to jis išlipo iš automobilio skaudančiu kaklu ir aplink jau vyko didžiulis „kipišas“, buvo daug žmonių, o daugiau dėl girtumo, šoko būsenos ir dėl to, jog buvo „atsijungęs“, nelabai prisimena įvykio aplinkybių. Nenorėjo žmogui suduoti buteliu, neturėjo tokių minčių. Pripažino tik pašūkavęs, parėkavęs, bet nenorėjęs panaudoti smurto, gal tik šoko būsenos bandė gintis. Neprisimena, ar turėjo rankose stiklinius butelius, bet jei kaltinime nurodyta, kad turėjo, tai reiškia, jog turėjo. Nemano galėjęs grasinti nukentėjusiajam P. M. jį surasti, sudeginti jo namus, nežino, kodėl nukentėjusysis, taip nurodė. Pripažino, įvykio metu buvęs neblaivus, apsvaigęs ir prisitrenkęs, prisipažino padaręs nusikaltimą, tik neprisimena visų aplinkybių – gal girtas ką nors ir nusišnekėjo apie sudeginimą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes nesuprato, ką sakė tyrėja, o be to, tuo metu emocijos buvo karštos, kadangi „iš giedro dangaus“ nukrito kaltinimas, kurio niekada nesitikėjo. Tuo metu turėjo problemų su sveikata ir vartojo medikamentus dėl nerimo, streso, miego, bet suvokti tie vaistai šiuo metu jam netrukdo. Pripažįsta, kad sugriebė ranka G. T. už rūbų krūtinės srityje, laikydamas rankose stiklinius butelius mosavo jais ir, greičiausiai, girtas bei prisitrenkęs nusišnekėjo, grasindamas nukentėjusiajam P. M. jį surasti, sudeginti jo namus. Paaiškino nenorėjęs niekam suduoti stikliniais buteliais, tiesiog toliau iš jų gėrė, nes norėjo palengvinti sprando skausmą, gal dėl to žmonėms susidarė įspūdis, kad nori suduoti. Žinojo, jog policijos pareigūnai jį išveš, nes buvo girtas, todėl norėjo kuo greičiau išgerti tą visą butelį, kad kuo girtesnį nuvežtų į policijos komisariatą. Nė vienam žmogui smūgių nesudavė, girtas pašūkavo viešoje vietoje, sutinka, kad tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį ir neigiamas emocijas kitiems asmenims. Pripažįsta kartu su M. K. važiavęs automobiliu, tačiau niekam dėl nieko nepritarė, o tiesiog vienas gėrė ir daugiau niekas nebuvo įdomu. Šūkavo, rėkavo, kad nebūtų muštynių ir viskas būtų ramu. Be to, pripažino norėjęs nulupti automobilio valstybinį numerį, bet girtas to padaryti nesugebėjo. Nežino, kodėl norėjo nuplėšti tą numerį – tiesiog taip „susišvietė“ dėl girtumo. Atrodo, kad nenuplėšė automobilio numerio ir nežino, ar jį nuplėšė M. K., nes pats plėšė galinį numerį. Paaiškino, momentais prisimenantis įvykio aplinkybes, bet tikrai ne visas, posėdžio metu nurodė tai, ką tuo metu prisiminė. Paskui pamatė M. K., gulintį kitoje gatvės pusėje, kruviną, todėl bėgo link jo, kai jį sulaikė policijos pareigūnai ir išvežė į komisariatą. Nematė, ar M. K. atliko veiksmus nukentėjusiesiems, neprisimena, ar jis sugriebė G. T. už striukės ir nematė, kad būtų sudavęs P. M.. Kai pamatė M. K. gulintį, pagalvojo, kad pačiam draugui kas nors sudavė smūgius, kadangi šis gulėjo kraujo klane. Nežino, kada pats išlipo iš automobilio, nes nežino, kiek laiko buvo be sąmonės. Jam buvo nustatytas nemažas neblaivumas, nes gėrė iki įvykio ir įvykio vietoje, vienas baigė gerti 0,7 ar 1 l viskio butelį. Įvykio vietoje buvo jau labai stipriai apsvaigęs. Savo elgesį vertina blogai. Pripažino, jog nereikėjo viešoje vietoje šūkauti ir „išsidirbinėti“, o tiesiog laukti atvykstančios policijos. Įvykio vietoje žmonės stumdėsi, todėl jis, išskėtęs rankas ir laikydamas jose butelius, ėjo prie vienų ir kitų žmonių, bandė juos raminti, kad nevyktų konfliktinių situacijų ar muštynių, norėjo visus apsaugoti nuo nusikaltimų. Po šio įvykio buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad girtas šūkavo viešoje vietoje ir turbūt už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Patvirtino, jog yra ne kartą teistas, šiuo metu atlieka bausmę už smurtą prieš šeimos narį girto kivirčo metu. Už smurtą artimoje aplinkoje teistas ne kartą, šiuo metu atlieka 1 metų laisvės atėmimo už smurtą prieš tėvą, o anksčiau buvo problemų su sugyventine. Kitą savaitę turėtų pradėti dirbti. Antstoliai išieško skolas, kurios atsirado iš baudžiamųjų ir administracinių bylų, todėl nori pradėti dirbti, kad jų nebeturėtų. Pripažino esąs linkęs vartoti alkoholį, bet dabar nori jo atsisakyti, gydytis priklausomybę ir pradėti normaliai gyventi, be nusikaltimų bei šeimoje. Bandys visą tai daryti. Pareiškė norintis atsiprašyti už žmonėms sukeltus nepatogumus, nuoširdžiai apgailestaujantis, stengsis, kad daugiau gyvenime taip neįvyktų.

3. M. K. 2021 m. kovo 25 d., apie 20.50 val. viešoje vietoje – gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su M. B., įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: po to, kai M. K. nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į bortelį bei užvažiavo ant šaligatvio, nukentėjusiesiems G. T. ir P. M. neleidžiant jiems pasišalinti iš įvykio vietos, jis tyčia sugriebė rankomis nukentėjusiajam G. T. už striukės peties srityje, M. B. sugriebus ranka G. T. už rūbų krūtinės srityje, nukentėjusiajam G. T. nuo jų išsilaisvinus, jis sudavė du-tris smūgius kumščiu nukentėjusiajam P. M. į galvos sritį, kurių vienas pataikė į veidą, o kitų smūgių P. M. išvengė pasitraukdamas, po to bandė suduoti du-tris smūgius automobilio valstybinio numerio ženklu nukentėjusiajam P. M. į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam šių smūgių išvengus pasitraukiant, tuo pačiu metu M. B. laikant rankose du stiklinius butelius, mosuojant jais, grasinant nukentėjusįjį P. M. surasti, sudeginti jo namus, o G. T. bandant apginti P. M., jis metė valstybinio numerio ženklą nukentėjusiajam G. T. į ranką, čiupo ranka G. T. už striukės peties srityje bei susistumdymo ir grumtynių metu pargriovė nukentėjusįjį G. T. ant žemės, tuo metu M. B. prie jų priartėjus rankose laikant du stiklinius butelius, ketinant jais suduoti, o nukentėjusiajam G. T. atsitraukus, vėl puolė G. T. ir pradėjo stumdytis bei pats nugriuvo, M. B. tuo metu grasinant pagauti nukentėjusįjį G. T., tokiu įžūliu elgesiu ir bendrais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį, o aplinkiniams – neigiamas emocijas bei išgąstį.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai. Nurodė, jog iki autoįvykio buvo Radviliškyje pas pažįstamą, paskui automobilio gale M. B. pradėjo gerti, grįžo į (duomenys neskelbtini), pabuvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o tada jau važiavo į namų pusę, kai netoli namų ir padarė tą autoįvykį. Radviliškyje buvo tryse, į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną taip pat atvažiavo trise, paskui vienas išlipo prie savo namų ir tada jau dviese važiavo į jo namus. Kartu su M. B. negirtavo, tik Radviliškyje pas savo draugą išgėrė. Neprisimena, koks girtumas jam buvo nustatytas, išvis nepamena, kad būtų pūtęs į alkotesterį. Prieš įvykį nebuvo vartojęs ir narkotinių medžiagų. Kaip ir minėjo, važiavo automobiliu, o jo gale sėdėjęs M. B. ir gėrė. Posūkyje jis nesuvaldė automobilio, nes lūžo ratas, todėl pervažiavo bortelį ir atsitrenkė į namo kampą. Po to daugiau nieko neprisimena, tik pamena prabudęs ligoninėje, kai gydytoja siuvo galvą. Viskas galėjo vykti taip, kaip nurodyta kaltinime, jame nurodytų aplinkybių neneigia, pripažįsta. Po šio įvykio jam dažnai sutrinka atmintis, nors iki tol neturėjo jokių problemų, nebuvo sirgęs psichinėmis ligomis, dėl to niekur nesigydė. Prisimena, kad galva trenkėsi į vairą, o paskui atsibudo ligoninėje, surakintas antrankiais, kai gydytoja jam siuvo galvą. Įvykio metu buvo neblaivus, bet byloje nėra duomenų, kad buvo išgėręs. Jei įvykio metu viešoje vietoje atliko kokius nors fizinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, paties nuomone, pasielgė blogai, nes taip negalima daryti, o be to, niekada anksčiau nebuvo teistas už tokius dalykus. Su nukentėjusiųjų parodymais susipažinęs, sutinka, kad šie negalėtų apkalbėti, todėl tai, ką šie nurodė, greičiausiai, yra tiesa. Neblaivumas, jo nuomone, negalėjo įtakoti jo veiksmų, nes nebuvo smarkiai pergėręs. Neprisimena, kad būtų norėjęs pasišalinti iš įvykio vietos, bet gal taip žmonės pagalvojo, kai po autoavarijos išlipo iš automobilio. Prisimena, kad M. B. sėdėjo automobilio gale ir gėrė viskį, bet neprisimena, kaip jis elgėsi konflikto metu. Galėjo būti, kad atliko veiksmus, kuriuos nurodo nukentėjusieji, bet pats to neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes tyrėja sakė, jog tokiu atveju bus paskirta mažesnė bausmė. Šiandien taip pat pripažįsta kaltę, nes galimai viskas taip ir buvo, kaip nurodyta kaltinime, tik pats po autoavarijos nieko neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė teisingus parodymus. Tyrėja pateikė faktus iš bylos medžiagos apie tai, kad bandė išvažiuoti iš avarijos vietos, tačiau automobilis buvo nepataisomai sugadintas ir nepajudėjo iš vietos, ir nurodė tai surašyti, o pats jis nieko neprisiminė. Nepamena, kad žmonės neleido jam važiuoti, ir net neprisimena įvykio vietoje apskritai buvus daugiau žmonių. Tyrėjai aiškino tą patį, ką dabar aiškina teisme. Neprisimena ir to, kad plėšė automobilio valstybinį numerį, bet gali būti, kad taip elgėsi, jei visą tai matė žmonės. Savo elgesį nurodė vertinantis blogai. Ne kartą teistas už sukčiavimus ir plėšimus, šiuo metu atlieka pusės metų laisvės atėmimo bausmę, be to, jo atžvilgiu yra iškelta dar viena didelė byla už sukčiavimą pataisos namuose dideliu mastu, dėl ko kaltę pripažino. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos 1 metus 8 mėnesius dirbo statybų sektoriuje, su žmona turėjo namus ir atrodė, jog stoja į doros kelią. Byloje dėl sukčiavimo dideliu mastu pusę veikų padarė būdamas pataisos namuose, o paskui dar 2 mėn. jas vykdė būdamas laisvėje, ir tik policijos sulaikytas bei paleistas iš suėmimo, nusprendė nebenusikalsti. Išėjęs į laisvę atliko sukčiavimus ir vagystę, už kurią dabar ir atlieka pusės metų laisvės atėmimo bausmę. Pripažino, laisvėje išbūdavęs apie 2 mėnesius, o paskutinį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos išbuvo 1 m. 8 mėn., todėl mano, jog keičia savo elgesį. Pareiškė norą atsiprašyti abiejų nukentėjusiųjų, jei prieš juos smurtavo ar juos sužeidė, daugiau tokių dalykų pažadėjo nebedarysiantis.

5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. M. nurodė pretenzijų kaltinamiesiems nereiškiantis, bausmės klausimą paliko spręsti teismui.

6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. T. nurodė nusikalstamos veikos metu fizinės ar turtinės žalos nepatyręs, kaltinamųjų atsiprašymą priimantis, jiems atleidžiantis. Paaiškino iš M. B. agresyvių veiksmų, išskyrus garsų kalbėjimo toną dalyvių atžvilgiu, nejutęs. Su M. K. kelis kartus susikibę rankomis, bet smūgių nei rankomis, nei kojomis nebuvo, tik grumtynių veiksmai, kurių pasėkoje abu parvirto ant žemės ir patyrė nubrozdinimus. Patvirtino, jog teismas gali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais.

7. Kaltinamieji M. B. ir M. K. savo kaltę pripažino visiškai, jų kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

8. Nukentėjusysis G. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 21.00 val., jam būnant namuose, į šalia esantį namą atsitrenkė automobilis „Ford Focus“. Išėjęs laukan pamatė automobilyje užvestu varikliu sėdinčius du vyriškius, bandančius išvažiuoti, tačiau jiems nepavyko pajudėti iš vietos. Šalia stovėjo nepažįstamas vyriškis ir moteris su šuniuku, raginę vyriškius niekur nevažiuoti. Jis priėjo prie automobilio ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo M. K. ir bandė išvažiuoti. Jis paprašė išjungti variklį. M. K. išlipo iš automobilio, vėliau išlipo ir kitas jaunuolis – M. B.. Pastebėjo, kad abu jie išgėrę, vos laikosi ant kojų. Artėdami prie jo šie šaukė: „ateik čia, kur eini“. Jis atbulas traukėsi į vidinį savo namo kiemą. Priartėję prie jo, M. K. sugriebė jį už striukės peties, o M. B. paėmė jam už krūtinės, kita ranka laikė dar du butelius – Coca Cola ir viskio stiklinį butelį. Jis iš jų „išsinėrė“, atšoko kelis žingsnius į šoną. Šie jo nebesivijo, abu nuėjo link automobilio. Po to matė, kaip M. K. priėjo prie automobilio priekio ir nuo automobilio bamperio nuplėšė valstybinį numerį. Tuo metu jis artėjo prie automobilio, kai pamatė kaip M. K. ranka trenkė nepažįstamam vyriškiui, buvusiam su moterimi, į galvos sritį. Pribėgęs prie jų norėjo apginti vyriškį, įsiterpė į vidurį ir tada M. K. pradėjo jį vytis, metė iš automobilio numerio, pataikė į ranką. Kažkuriuo momentu jiedu susikibo ir M. K. jį parvertė ant žolės. Jis krito ant kairio šono, po grumtynių liko įvairūs sužalojimai: nubrozdintas kairysis kelis, paraudimai ant kaklo, nes M. K. ristynių metu griebė kelis kartus rankomis už jo, buvo nubrozdinti kairės rankos krumpliai. Tada pamatė buteliais nešiną artėjantį M. B.. Šis butelius laikė taip, lyg ruoštųsi jais suduoti, tai yra už kakliuko, ranka apsukta nykščiu žemyn, kovinėj padėty. Jis labai bijojo gauti tuo buteliu, nes šis buvo 0,7 l talpos, ruda etikete, panašus į „Red label“, butelyje buvo apie trečdalis skysčio. M. B. šiuos butelius kovinėj parengty nešiojosi visą laiką iki jį sulaikė policijos pareigūnai. Nukentėjusysis nurodė bėgiojęs nuo M. K. ir tuo pačiu metu stebėjęs, kad neprisiartintų M. B., nešinas buteliais, ir jo nesužalotų. Pamatęs, kad M. B. artėja, pašoko nuo žemės ir nubėgo į gatvės vidurį. M. K., vos pastovėdamas, jį gaudė, bandė čiupti už rūbų, jis atšoko į šoną, pasitraukė, o M. K. nespėjo sustoti, visu svoriu krito ant asfalto ir daugiau nebesikėlė. Tuo metu vėl priėjo M. B., kuris jam pagrasino: „<...necenzūriniai žodžiai...> tu čia taip, jis tave <...necenzūriniai žodžiai...> pasigausiu“, į ką jis atsakė gynęs žmogų, jie patys girti, o M. K. pats pargriuvęs. Tolumoje pasigirdo policijos pareigūnų sirenos ir M. B. nuėjo ant šaligatvio. Po to jis priėjo kitų įvykio dalyvių ir policijos pareigūnų, davė parodymus apie įvykį. Dėl M. K. ir M. B. veiksmų jaučiasi nukentėjęs ir nori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš. Visus sužalojimus, kurie užfiksuoti nuotraukose ir vaizdo įraše jam padarė M. K., o M. B. jam kėlė baimę, bijojo būti buteliais sužalotas. Dėl patirtų sužalojimų į gydytojus nesikreipė, viskas užgijo 7-10 dienų laikotarpiu. Nori, jog kaltininkai už savo veiksmus būtų nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 74–77);

9. Nukentėjusysis G. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. vakare, apie 21 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.50 val. išgirdo padangų cypimo garsą gatvėje ir duslų, didelį bumbtelėjimą. Priėjo prie lango ir pamatė, kaip prie pat jo namo, tiksliau – ant pravažiavimo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skersai stovi tamsios spalvos „Ford Focus“ automobilis. Vairuotojo durelės buvo atidarytos, girdėjo kažką šaukiant: „niekur nevažiuokit, laukit policijos“. Tuo metu pamatė, kad prie automobilio vyksta kažkoks žmonių judėjimas, bandė ranką iškišęs pro langą filmuoti, padarė trumpą (9 sek.) vaizdo įrašą. Kas tiksliai tuo metu sėdėjo prie automobilio vairo jis nematė, tik girdėjo, jog bandoma užvesti automobilį. Tuo metu prie automobilio galo priėjo, kaip vėliau sužinojo vardą – M. (B.). Jis nutarė išeiti į lauką. Artėdamas iš savo vidinio kiemo gatvės link, matė stovintį automobilį užvestu varikliu. Netoli automobilio stovėjo vyriškis su moterimi, jų nepažinojo, girdėjo, kaip vairuotojas bando įjungti pavarą ir išvažiuoti. Šalia jo, priekyje esančioje keleivio vietoje sėdėjo kitas vyriškis – M. (B.). Jis priėjo prie vairuotojo, pasakė, kad išjungtų variklį. Vairuotojas nelabai kreipė į jį dėmesį, toliau bandė išvažiuoti, garsiai keikėsi. Vairuotojas buvo šviesesnių plaukų, tamsiu megztiniu, juodais džinsais, apie 185 cm. ūgio, stambesnio, tvirto kūno sudėjimo. Abu vyriškiai tuomet išlipo iš automobilio. Matė, kad abu buvo neblaivūs ar kitaip apsvaigę. Jie garsiai šūkavo, rėkė ir ant tų žmonių – vyro su moterimi, ir ant jo, kad čia ne jų reikalas. Po to abu pradėjo artėti prie jo, o jis atbulas traukėsi į vidinį savo namo kiemą. Priartėję prie jo, vairuotojas sugriebė jam už striukės, ties petimi, o antrasis – už krūtinės, o kitoje rankoje dar laikė du butelius – kolos ir viskio. Jis iš jų išsinėrė, atšoko kelis žingsnius į šoną ir šie nuėjo link automobilio. Matė, kaip vairuotojas priėjo prie automobilio priekio ir nuo bamperio nuplėšė automobilio valstybinį numerį. Išsitraukęs savo telefoną norėjo skambinti į policiją ir tuo metu artėjo link gatvės. Priartėjęs prie gatvės, pamatė, kaip vairuotojas ranka trenkė tam vyriškiui, buvusiam su moterimi, į galvos sritį. Tada įsidėjo telefoną į kišenę, pribėgo prie jų, nes norėjo išskirti, apginti vyriškį. Keleivis tuo metu stovėjo šalia, nieko nedarė. Pribėgęs pats bandė vairuotoją nustumti į šoną. Vairuotojas kartu su keleiviu artėjo jo link keikdamiesi, šaukdami, kodėl šis puola. Jis piktai jiems pasakė eiti prie savo automobilio ir laukti. Vairuotojas dar užsimojo ranka ir metė į jį valstybinį numerį, kurį nusiplėšė nuo automobilio. Norėdamas išvengti kontakto, pradėjo šalintis šaligatviu palei (duomenys neskelbtini) namą, link (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pribėgo prie jo, keleivis tuo metu truputį atsiliko, ir čiupo jam už striukės, ties petimi. Jis taip pat į jį įsikabino rankomis už rūbų, abu pradėjo stumdytis, risdamiesi parvirto ant žemės. Kadangi jis buvo blaivus, greičiau pakilo, po to gulintį vairuotoją prispaudė prie žemės. Tuo metu pamatė greitai prie jų arėjantį keleivį, rankose laikantį stiklinį alkoholio butelį ir kolos plastikinį butelį. Išsigandęs, kad keleivis puls jį, paleido vairuotoją ir pabėgo truputį į gatvės vidurį. Klupdamas ir griūdamas vairuotojas bėgo jo link, o keleivis tuo meto liko prie namo. Vidury gatvės jie vėl susikibo, pradėjo stumdytis, tuo metu vis stebėjo, kur yra jo draugas. Stumdymosi metu vairuotojas, neišlaikęs pusiausvyros, krito gatvėje. Kaip, kokiu kampu jis krito, tiksliai nematė, nes vis žiūrėjo, kur jo draugas. Vairuotojui nukritus gatvėje, matė, kad šis nebesikelia, guli labiau ant nugaros, truputį sulenkęs kojas, atsimerkęs. Tuo metu vėl prie jų priėjo keleivis, pradėjo ant jo šaukti, keiktis, grasinti. Pastarajam dar atsakė, kad gynė žmogų, jie patys girti, pats pargriuvo. Keleivis prie jo nebekibo, atsitraukė link (duomenys neskelbtini). Pats pasiliko stovėti prie gatvėje gulinčio vairuotojo. Tada dar kartą priėjo keleivis, dar kažką jam grasino, šaukė ant jo, tuo metu dar nuo (duomenys neskelbtini) atėjo kitas vyriškis, teiravosi, kas čia vyksta. Tam vyriškiui dar spėjo paaiškinti, kad girti vairavo ir dar daužytis pradėjo, ir tuo metu (duomenys neskelbtini) gatve, nuo centro pusės privažiavo policijos autobusiukas. Tuo metu prie (duomenys neskelbtini) susirinko jau daugiau žmonių. Vienas pareigūnas priėjo prie jo, jis tuo metu stovėjo šalia gulinčio ant gatvės vairuotojo, ir per radijo stotį pranešė, kad reikalinga med. pagalba. Kur tuo metu buvo keleivis, jau nebematė. Jis nuėjo prie kito policijos ekipažo ir pareigūnei pasakė savo duomenis. Tada dar išgirdo triukšmą, keikimąsi ir atsisukęs pamatė, kad vairuotojas jau guli surakintomis rankomis už nugaros, ant pilvo, o šalia stovi du policijos pareigūnai. Tuo metu prie jų atskubėjo jaunuolis nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pasakęs, kad tai jis iškvietė policiją ir matė, kaip automobilis atvažiavo nuo „Aukštosios“, kaip viskas prasidėjo nuo ten – ranka parodęs (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) link. Greitai atvyko ir GMP automobilis, vairuotojas buvo paguldytas ant neštuvų su ratukais, o vežamas link GMP automobilio garsiai koliojosi necenzūriniais žodžiais. GMP automobilis išsivežė vairuotoją, kitas policijos automobilis išsivežė keleivį. O jis su vyriškiu, klausiusiu, kas čia įvyko, dar kelis kartus apėjo aplink paliktą „Ford Focus“ automobilį. Matė, kad automobilio priekis, tiksliau – jo apačia apgadinta, kaip suprato, nuo smūgio į bortelį, ant bortelio ir šaligatvio matėsi įbrėžimai, ant šaligatvio mėtėsi plastikinės, juodos spalvos automobilio apačios apsaugos detalės. Dar truputį pasikalbėję jie išsiskyrė. Po 10-15 min. pro savo buto langą matė prie palikto „Ford Focus“ automobilio stovėjusią policijos pareigūnę, o netrukus atvažiavo taksi automobilis, kuris kabino tempimo lyną prie „Ford Focus“ automobilio. Kas vyko toliau, nebematė. Konflikto metu jam buvo suplėšyti marškinėliai, ties kaklu plyšo striukė, ant kaklo krūtinės dalies liko paraudimai, kurių dabar jau nebėra, truputį nubrozdinti kairės rankos krumpliai, kairės kojos kelio srities nubrozdinimas, po grumtynių dar truputį skaudėjo galva. Į medikus nesikreipė. Dėl patirtų sužalojimų pretenzijų neturi. Vaizdo įrašą iš savo telefono el. paštu persiuntė pareigūnui (1 t., b. l. 67–71);

10. Nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. vakare kartu su žmona G. M. vedžiojo šuniuką. Apie 21 val. buvo jau visiškai tamsu, jie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link centro dešiniuoju šaligatviu. Ties susikirtimu su Putinų gatve išgirdo padangų cypimą ir smūgį už nugaros – (duomenys neskelbtini) g. Atsisuko, bet nieko nematė, kadangi toje vietoje sukasi gatvė, todėl nutarė prieiti arčiau. Paėjus 150-200 metrų, ties kotedžais pamatė ant šaligatvio stovintį tamsios spalvos automobilį, kurio modelio neįsidėmėjo, numerių taip pat negali paminėti, šalia mėtėsi sudaužyto automobilio detalių fragmentai, suprato, kad būtent nuo šito automobilio. Šalia automobilio pamatė du vyriškius, abu buvo apsirengę tamsiai, vienas aukštesnis, stambesnis, o kitas – mažesnis ir smulkesnis. Abu skeryčiojosi ir vaikščiojo aplink automobilį. Jis padarė kelias nuotraukas, kurias atsiųs el. paštu. Aukštesnis pamatė jį fotografuojant ir puolė link jo bėgti, šaukė, kodėl fotografuoja ir bandė ranka trenkti į veidą. Gal kiek ir palietė, bet jam neskaudėjo. Dar kelis kartus bandė jam pataikyti, bet vis išsisukdavo ir daugiau nepataikė. Jis tada kiek atsitraukė. Žmona stovėjo apie 50 metrų atokiau visų šitų įvykių, girdėjo ją šaukiant, kad saugotųsi, nes aukštesnis, nuplėšęs nuo automobilio numerį, lakstė juo nešinas ir bandė jam pataikyti. Dar šalia buvo kažkokios moterys, jas jis irgi vaikėsi. Matėsi iš jų veiksmų, kad buvo labai girti. Jis priėjo prie žmonos ir paklausė, ar ši iškvietė policiją. Žmona pasakė iškvietusi. Tuomet pamatė link jų ateinantį mažesnįjį įvykio dalyvį iš to automobilio, kuris grasino jiems, laikydamas rankose du stiklinius butelius ir, kaip tik tuo metu, privažiavo policijos pareigūnai, pradėjo rinktis žmonės. Policija sulaikė tą mažesnį vyrą, o didesnįjį matė gulintį ant nugaros kitoje gatvės pusėje. Po kurio laiko, prieš atvykstant GMP ekipažui, tas vyras jau kėlėsi, atsisėdo, medikų pagalba buvo užkeltas ant neštuvų. Asmenų neįsidėmėjo, buvo labai tamsu. Šiems dviem vyrams pretenzijų neturi, nei jis, nei jo žmona sužaloti nebuvo (1 t., b. l. 90–95);

11. Nukentėjusysis P. M. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 21 val. jiedu su žmona grįžinėjo namo, kai už nugaros išgirdo stabdžių cypimą ir labai stiprų trenksmą. Grįžo atgal, nes pagalvojo, kad įvyko nelaimė. Priėjęs pamatė, kad du vyriškiai lakstė aplink automobilį, žiūrėjo, kas atsitiko, plėšė sulankstytą bamperį. Be šių vyriškių tuo metu aplinkui daugiau nieko nebuvo. Pamatęs, kad įvyko avarija, liepė žmonai eiti toliau ir kviesti policiją. Prie automobilio ir tų vyriškių jis priėjo vienas. Atsistojo mašinos priekyje, o abu vyriškiai sėdo į automobilį ir jį užvedė. Kuris sėdėjo už vairo, jis neprisimena. Jis šaukė jiems: „stokit, nevažiuokit, reikia kviest policiją“ bei pasitraukė nuo automobilio priekio, kad šie jo nekliudytų. Vienas iš vyriškių pasakė: „kokią policiją, valinam iš čia“. Tačiau automobilis nepajudėjo iš vietos dėl gedimų. Tada vyriškiai iššoko lauk iš mašinos. Jie iš karto puolė plėšti automobilio numerius, aukštesnis nuplėšė priekinį, o žemesnis bandė nuplėšti galinį, tačiau jam to padaryti nepavyko. Pats tuo metu išsitraukė telefoną ir pradėjo fotografuoti juos, plėšiančius numerius, automobilį. Tai pamatęs vienas vyriškis jį puolė ir bandė suduoti 2-3 kartus kumščiu į galvos sritį. Tačiau vyriškis buvo labai girtas, jo judesiai labai lėti, todėl jis išsisuko nuo visų smūgių. Vienas smūgis gal kiek ir lietė jo galvą, tačiau jis nejuto jokio fizinio skausmo, neliko jokių žymių. Po to tas vyriškis nuplėštu nuo automobilio numeriu bandė jam suduoti 2-3 smūgius, taikėsi į galvą, tačiau nepataikė. Pats visą laiką traukėsi nuo šaligatvio link gatvės. Kitas jaunuolis tuo metu prie jo nelindo, ką jis tuo metu darė, neprisimena. Kai aukštesnis jaunuolis pradėjo jį pulti, iš kažkur atsirado trečias jaunuolis, kuris tuodu, kaip suprato, pažino ir ramino. Bent jau jam susidarė įspūdis, kad jis juos pažinojo. Jis saugojosi trijų jaunuolių, nors kaip pasakojo vėliau žmona, trečias jaunuolis su kitais dviem nebuvo susijęs, jis atėjo vėliau. Po to trečias jaunuolis nusivijo tą aukštesnį jaunuolį iki gatvės kitos pusės, kur vėliau jį matė gulintį sužalotą. O jis nuėjo prie žmonos, kuri buvo labai susijaudinusi, šaukė, jis norėjo ją nuraminti. Po to pamatė link jų ateinantį kitą – žemesnio ūgio jaunuolį, kuris rankose laikė du kvadratinius stiklinius butelis ir jais mosavo, grasino juos surasti, sudeginti namus. Liudytojas nurodė nemanantis, kad jo ketinimai buvo tikri, tai tik girto asmens žodžiai. Po to atvyko policija ir sulaikė šį jaunuolį. Dėl įvykio pretenzijų niekam neturi, pareiškimo nerašys, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Įvykis jį sukrėtė, toks girtų vyriškių elgesys šokiravo. Kuris iš vyriškių vairavo automobilį, jis nematė (1 t., b. l. 110–112). 2021 m. birželio 1 d. asmens parodymo atpažinti protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota, jog nukentėjusysis P. M. atpažino M. K. ir M. B., apie kuriuos davė parodymus apklausiamas (1 t., b. l. 98–108);

12. Nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 21.00 val. jie su žmona ėjo namo, kai už nugaros išgirdo stabdžių cypimą ir labai stiprų trenksmą. Kai priėjo, du vyriškiai – M. K. ir M. B. lakstė aplink automobilį, žiūrėjo kas atsitiko, plėšė sulankstytą bamperį. Be šių vyriškių tuo metu daugiau nieko nebuvo. Prieš eidamas link automobilio, liepė žmonai eiti toliau ir kviesti policiją. Prie automobilio ir vyriškių jis priėjo vienas, atsistojo mašinos priekyje. Tada abu vyriškiai sėdo į automobilį ir jį užvedė, kuris sėdėjo už vairo, jis neprisimena. Jis šaukė: „stokit, nevažiuokit, reikia kviest policiją“ bei pasitraukė nuo automobilio priekio, kad jie jo nekliudytų. Vienas iš vyriškių pasakė: „kokią policiją, valinam iš čia“. Tačiau automobilis nepajudėjo iš vietos dėl gedimų. Tada vyriškiai iššoko lauk iš mašinos ir puolė plėšti automobilio numerius: M. K. nuplėšė priekinį, o M. B. bandė nuplėšti galinį, tačiau jam to padaryti nepavyko. Tuo metu jis išsitraukė telefoną, pradėjo fotografuoti juos, jų automobilį ir, kaip jie plėšė numerius. Tai pamatęs, M. K. puolė jį ir bandė suduoti 2-3 kartus kumščiu į galvos sritį. Tačiau buvo labai girtas, jo judesiai buvo labai lėti, todėl jis išsisuko nuo visų smūgių. Vienas smūgis gal kiek lietė galvą, tačiau tik vos, nejuto jokio fizinio skausmo, neliko jokių žymių. Po to M. K. nuplėštu nuo automobilio numeriu bandė jam suduoti 2-3 smūgius, taikėsi į galvą, tačiau nepataikė. Jis visą laiką traukėsi atgal nuo M. K. link gatvės. M. B. tuo metu prie jo nelindo. Ką šis tuo metu darė, jis neprisimena. Kai M. K. jį puolė, iš kažkur atsirado trečias jaunuolis, kuris tuodu, kaip suprato, pažino, juos ramino. Bent jau jam susidarė įspūdis, kad jis juos pažino. Jis saugojosi trijų jaunuolių, nors kaip vėliau pasakojo žmona, trečias jaunuolis su kitais dviem nebuvo susijęs, jis atėjo vėliau. Po to trečias jaunuolis nusivijo M. K. iki gatvės kitos pusės, kur vėliau jį matė gulintį sužalotą. Jis nuėjo prie žmonos, kuri buvo labai susijaudinusi, šaukė, norėjo ją nuraminti. Po to pamatė link jų ateinantį M. B., kuris rankose laikė du kvadratinius stiklinius butelius ir artėjo link jų, mosikavo buteliais, grasino juos surasti, sudeginti namus. Jis nemano, kad M. B. iš tikrųjų ketino tai padaryti, jo nuomone, tai tik girto žodžiai. Po to atvyko policija ir sulaikė šį jaunuolį. Jis dėl įvykio pretenzijų niekam neturi, tačiau nori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes įvykis jį sukrėtė, šokiravo toks girtų vyrų elgesys, nori kad jie būtų nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškia (1 t., b. l. 116–119);

13. Liudytojas Tomas Garolis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 20.55 val. darbo metu iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini) ką tik matė, kaip vairuotojas automobiliu „Ford“, pilkos spalvos, kliudė bortelį ir nuvažiavo, vairuotojas gali būti neblaivus. Pakeliui į pranešimo vietą, apie 20 val. 58 min. dėl minėto automobilio buvo gautas dar vienas iškvietimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), mušasi trys neblaivūs vyrai. Apie 20.59 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykęs kitas policijos ekipažas. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, jog ant važiuojamosios dalies guli akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo – M. K.. Minėtą asmenį pažįsta iš matymo, nes šis dažnai daro pažeidimus. Asmuo buvo sąmoningas, gulėjo ant žemės, matėsi, jog kraujuoja iš galvos, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Apie įvykį M. K. nepasakojo, į klausimus neatsakinėjo, buvo pernelyg girtas. Šalia minėto asmens jokių kitų nebuvo. Prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinio bamperio apatinė plastmasinė dalis buvo apgadinta. Tyrimas dėl eismo įvykio nepradėtas, nes nebuvo apgadintas kitas turtas – nei kelio ženklai, nei borteliai. Kaip vėliau paaiškėjo, šiuo automobiliu važiavo M. K. ir M. B.. Jiems atvykus, M. B. sėdėjo sulaikytas policijos automobilyje. Jis buvo sulaikytas už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, šalia automobilio stovėjo asmuo, prisistatęs G. T., kuris nurodė matęs M. K. ir M. B. besimušančius. G. T. paaiškino taip pat susistumdęs su M. K., po susistumdymo jis nukrito ant žemės ir pasitraukė. G. T. nurodė pretenzijų neturintis ir pareiškimo nerašysiantis. Taip pat greta įvykio vietos buvo P. M., kuris nurodė, jog M. K. jam sudavė vieną smūgį kumščiu, kur pataikė, pasakyti negalėjo, tačiau pretenzijų niekam neturėjo, pareiškimą rašyti atsisakė. Įvykio liudytoja G. M. nurodė mačiusi automobilį „Ford Focus“ jau stovintį šalia (duomenys neskelbtini), o aplink jį vaikštančius M. K. ir M. B.. Aiškinantis įvykio aplinkybes prie jų priėjo pranešėjas A. J., kuris nurodė, kad prie jo privažiavo automobilis „Ford Focus“, pro langą jį pakalbino, po to nuvažiavo. Kas vairavo automobilį, liudytojai negalėjo pasakyti, nes nematė. Automobilis buvo perduotas jo savininkei E. K., kuri automobiliu pasirūpino ir vilkiko pagalba jį išsivežė. Pastaroji nurodė, kad automobilis šiuo metu yra registruotas kito asmens vardu, jos vardu neperregistruotas, tačiau yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios ji nespėjo užregistruoti. Atvykus GMP ekipažui, M. K. buvo pristatytas į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Pristatymo metu asmens atžvilgiu panaudota spec. priemonė – antrankiai, nes asmuo buvo agresyvus (1 t., b. l. 132–135);

14. Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 21 val. ji su vyru P. M. ėjo pasivaikščioti, vedini šuniuku, kai einant (duomenys neskelbtini) gatve už nugaros išgirdo stabdžių cypimą ir stiprų trenksmą. Sugrįžo atgal iki įvykio vietos. Atėję pamatė ant šaligatvio stovintį tamsios spalvos automobilį, kurio modelio neprisimena. Automobilis buvo tuščias. Prie automobilio nebuvo jokių žmonių. Iš tamsaus kiemo atėjo du nepažįstami, labai neblaivūs vyriškiai. Pagalvojo, kad jie ir vairavo. Jai vyras liepė nufotografuoti automobilio numerį. Tai išgirdę jaunuoliai tapo agresyvūs. Vienas iš jų buvo tamsių plaukų, žemesnio ūgio, ji vėliau matė jį turint du stiklinius kvadratinės formos butelius ir šitą jaunuolį sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Kitas jaunuolis buvo šviesių plaukų, aukštesnio ūgio, jis puolė jos vyrą, bandė jam suduoti mašinos numeriu ir šis jaunuolis buvo sužalotas, gulėjo ant gatvės, buvo išvežtas medikų. Nė vieno jaunuolio veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Aukštesnio ūgio, šviesių plaukų jaunuolis pradėjo artintis jų link. Matė, kad jis neadekvatus, todėl pradėjo trauktis atgal. Vyras traukėsi lėčiau, o ji traukėsi greitu žingsniu, vyras jai liepė skambinti policijai. Ji eidama skambino policijai, kartais nusisukdavo nuo vyro ir jaunuolio, kad sutelktų dėmesį į telefoną, todėl ne visą laiką matė, kas ten vyksta. Eidamas jaunuolis piktai kalbėjo jos vyrui: „ką tu čia filmuoji, fotografuoji“, nes jos vyras irgi fotografavo savo telefonu. Ji matė, kaip aukštesnio ūgio jaunuolis bandė suduoti jos vyrui ranka, tačiau jaunuolis buvo labai girtas, todėl vyras išvengdavo jo smūgių pasitraukdamas atgal. Vienas smūgis, jai atrodo, pataikė vyrui į galvą. Nuo smūgio vyras nenukrito, vėliau sakė, kad jį vos lietė, jam neskaudėjo. Ji tuo metu stebėjo žemesnio ūgio jaunuolį, kuris artėjo prie vyro iš šono. Ji labiau bijojo šito jaunuolio, nes rankose jis laikė du stiklinius apie vieno litro talpos butelius. Ji bijojo, kad nepaleistų šių butelių ir nesužalotų jos vyro. Šis jaunuolis dėl girtumo labai blogai vaikščiojo. Matė jį bandant prieiti prie vyro iš šono, tačiau jam nepavyko to padaryti. Kada jaunuolis pasiėmė butelius, ar jis juos turėjo iš karto, ji neprisimena. Tuomet iš kažkur atsirado trečias jaunuolis – stambesnis už abu tuos ir panašaus ūgio, kaip ir aukštesnis jaunuolis. Šio jaunuolio aprangos ir veido bruožų neprisimena. Iš kur jis atėjo, ji nematė. Kai jį pamatė, jis jau stovėjo. Jaunuolis paklausė: „ką jūs čia, vyrai, darot?“ Tada aukštesnio ūgio jaunuolis nuėjo prie trečio jaunuolio ir kalbėdami abu perėjo į kitą gatvės pusę. Ji į juos nebežiūrėjo, o stebėjo, ką daro jaunuolis su buteliais. Tas artėjo prie jų ir kažką grasino. Už kelių akimirkų ji atsisuko ir pamatė, kad aukštesnio ūgio jaunuolis guli ant gatvės ir nejuda. Ar tuo metu matė kraują, neprisimena. Trečias jaunuolis tuomet stovėjo šalia gulinčio ant žemės jaunuolio, o prie jų priėjo tik atvykus policijos pareigūnams. Iki šiems atvykstant, jis stovėjo ir, kaip suprato, saugojo, kad kas nors neužvažiuotų ant gulinčio vyriškio. Atvykę pareigūnai sulaikė jaunuolį su buteliais. Atvykus policijai, prie jų priėjo dar vienas jaunuolis ir moteris. Iš kur jie atėjo, ji neprisimena. Ji įvykio metu nenukentėjo, nenori būti pripažinta nukentėjusiąja. Įvykis ją šokiravo, jai buvo baisus toks jaunuolių neadekvatus elgesys (1 t., b. l. 138–141);

15. Liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 21 val. jis buvo namuose, kai išgirdo didelį trenksmą. Gyvena trečiame aukšte, todėl išėjęs į balkoną pamatė, kad į (duomenys neskelbtini) namą atsitrenkė automobilis „Ford Focus“, tamsios spalvos. Išėjęs į balkoną pamatė iš automobilio jau išlipusius du asmenis, kurie lakstė aplink automobilį, elgėsi neadekvačiai – spardė, daužė automobilį, plėšė jo numerius. Jis sugyventinės U. S. telefonu paskambinęs iškvietė policiją bei toliau stebėjo įvykį iš balkono. Be šių asmenų gatvėje daugiau nieko nebuvo. Po kelių minučių prie automobilio priėjo vyresnio amžiaus vyriškis ir moteris su šuniuku. Vyriškiai bandė užvesti automobilį ir, kaip suprato, pasišalinti iš įvykio vietos. Vyresnio amžiaus vyriškis juos bandė stabdyti, tačiau jie neklausė, tada jis pradėjo juos filmuoti telefonu. Mašina skleidė baisius garsus ir niekur nevažiavo. Tada vyriškiai iššoko lauk iš automobilio ir pradėjo plėšti jo numerius. Pamatę, kad vyriškis juos filmuoja, abu pradėjo tą vyriškį pulti, rėkė, gąsdino jį. Vyriškiai buvo apie 35-40 metų amžiaus. Vienas buvo aukštesnio ūgio, vyresnis, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynais džinsais ir tamsios spalvos megztinį, kitas buvo žemesnio ūgio, jaunesnis, lieso kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs smėlio spalvos viršutine dalimi bei šviesiomis kelnėmis. Aukšto ūgio jaunuolio veido neįsidėmėjo, o mažesnio ūgio jaunuolio praėjus tokiam laiko tarpui taip pat nebeatpažintų. Matė, kad šie dviese puola vyresnio amžiaus vyriškį, bando smogti kumščiu į galvos sritį. Ar pataikė, nematė. Tuo metu žemesnio ūgio vyriškis rankose turėjo apytuštį viskio butelį. Vieną butelį jis turėjo tikrai, o ar turėjo antrą, nematė. Vyresnio amžiaus vyriškis traukėsi atgal nuo jų ir tuo pačiu filmavo juos ar bandė tai daryti. Jis pamatė, kad vyriškiui gali blogai baigtis, todėl išėjo laukan jam padėti. Išėjęs pamatė, kad prie automobilio stovi vyresnio amžiaus moteris juodais plaukais, vienas neblaivus vyriškis gulėjo kitoje gatvės pusėje. Šalia jo stovėjo jo kaimynas, į kurio namą atsitrenkė automobilis. Jis nežino kaimyno vardo ir pavardės, tačiau jį pažįsta iš matymo. Priėjęs prie kaimyno paklausė, kas nutiko. Kaimynas atsakė, kad tai blogiukai, papasakojo, kad gulintis jaunuolis jį puolė, o jis gynėsi, atsistūmė nuo jo ir vyriškis krito ant žemės bei susižalojo galvą. Matėsi kraujas ant veido ir galvos. Vyriškis buvo sąmoningas, tačiau nesikėlė. Žemesnio ūgio jaunuolis lakstė aplinkui ir šaukė: „ką jūs čia padarėt“. Tada atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė žemesnio ūgio jaunuolį bei iškvietė greitąją med. pagalbą ant žemės gulinčiam jaunuoliui. Ant žemės gulėjo aukšto ūgio jaunuolis. Kaip pastarasis nukrito ir susižalojo, jis nematė. Išėjęs į kiemą vyresnio amžiaus vyriškio ir moters su šuniuku jis nebematė. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo sužalotas aukšto ūgio jaunuolis, nes jam taip pasakė sugyventinė, kuri pirma išėjo į balkoną ir matė, kas išlipo iš vairuotojo pusės. Jis asmeniškai nematė, kas vairavo automobilį, nes kai išėjo į balkoną, abu jaunuoliai jau buvo prie automobilio ir lakstė aplink jį. Dėl to įvykio jis nenukentėjo, įvykis jo nešokiravo (1 t., b. l. 144–147);

16. Liudytoja U. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje, apie 21 val. su sugyventiniu Ž. K. buvo namuose, kai išgirdo didelį triukšmą. Išgirdusi triukšmą, iškart išbėgo į balkoną. Pamatė, kad mašina stovi ant šaligatvio tarp dviejų namų. Iš automobilio išlipo aukštas, liesas vaikinas, trumpai kirptų tamsesnių plaukų. Vėliau šis vaikinas sužalotas gulėjo gatvės viduryje. Iš keleivio pusės išlipo žemesnio ūgio, tamsesnių plaukų jaunuolis, stambesnio sudėjimo. Abu jaunuoliai buvo labai girti. Jie vos išlipo iš automobilio, vos stovėjo ant kojų. Jie bandė užvesti automobilį ir išvažiuoti. Prie jaunuolių priėjo vyresnio amžiaus vyriškis, kuris pasakė, kad šie nebandytų pasišalinti, nes jis filmuoja. Vyriškis vaikščiojo aplinkui, laikydamas rankose telefoną. Vaikinai bandė užvesti automobilį, važiuoti, tačiau mašina baisiai „kriokė“, nevažiavo. Vaikinai spardė automobilį, daužė dureles. Vyresnio amžiaus vyras stovėjo apie 5 metrų atstumu nuo jų ir jį filmavo. Aukštas jaunuolis bandė nulupti numerius nuo automobilio priekio ir galo. Kadangi buvo labai girtas, jam sekėsi sunkiai. O žemesnis jaunuolis tuo metu iš mašinos galo traukė alkoholio ir vaisvandenių butelius. Vienas butelis alkoholio buvo didelis – 0,7 l ar 1 l talpos, su rudu skysčiu, bei plastikinis vaisvandenių butelis. Tuo metu pradėjo klykti jos vaikas, norėjęs išeiti į balkoną, o ji neleido, todėl ji lakstė pirmyn ir atgal – į balkoną ir pas vaiką. Tuomet abu vaikinai puolė vyresnio amžiaus vyriškį. Aukštas vaikinas puolė ypač – vieną kartą trenkė vyriškiui į galvos sritį, jam nuo galvos nuskrido kepurė. Vyresnio amžiaus vyriškis pradėjo trauktis atgal. Ką tuo metu darė kitas jaunuolis, ar jis sudavė vyriškiui smūgius, ji nematė. Tai pamatęs sugyventinis pasakė einantis padėti vyresnio amžiaus vyriškiui. Ji nuėjo kuriam laikui prie vaiko. Kiek užtruko, neprisimena. Grįžusi pamatė, kad aukšto ūgio jaunuolis gulėjo kitoje gatvės pusėje ir nejudėjo. Netoli šio jaunuolio, priešingoje gatvės pusėje, stovėjo grupelė žmonių. O kitas, žemesnio ūgio jaunuolis, stovėjęs šalia gulinčio jaunuolio, pradėjo rėkti: „ką padarėt, čia draugas“. Tuo tarpu atvyko ir policija. Žemesnio ūgio jaunuolis priešinosi pareigūnams, todėl buvo sulaikytas. Po to atvyko medikai, jiems atvykus aukšto ūgio jaunuolis atsipeikėjo ir buvo girdėti jį rėkiant, kad jam kažką skauda. Mano, kad jaunuolių neatpažintų, nes buvo tamsu, juos matė labai trumpai, todėl išvaizdos neįsidėmėjo. Po to dviračiu atvažiavo jaunuolis ir pasakojo, matęs šiuos jaunuolius, kurie važiavo girti nuo Aukštosios gatvės. Po to jaunuolius išvežė. Prie automobilio privažiavo taksi automobilis, išlipęs vyriškis apžiūrinėjo automobilį. Prie mašinos stovėjo policijos ekipažas, tačiau jie nekreipė dėmesio į vyriškį. Tada taksistas kažkam paskambino ir atvyko, kaip suprato, to aukšto vyriškio žmona, girdėjo kaip ją vadino E.. Pareigūnams Eglė (E. K.) pasakė, kad tai jos automobilis. Tada policijos pareigūnai išvyko. Taksi vairuotojas prisikabino sulamdytą automobilį blokuotais ratais ir bandė jį tempti, tačiau jam nepavyko. Tada už 20-30 minučių grįžo kitu automobiliu – džipu ir nusitempė cypiantį automobilį. Liudytoja nurodė, kad ją šis įvykis šokiravo, nes tas vyriškis galėjo sužaloti žmones, galėjusius tuo metu eiti šaligatviu (1 t., b. l. 156–159);

17. Nepilnametis liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė atsimenantis įvykį, nutikusį apytiksliai prieš tris mėnesius, kai apie 20 val. netoli savo namų, (duomenys neskelbtini) rajone pamatė mėlynos spalvos automobilį „Ford“, prie kurio stovėjo du nepažįstami vyriškiai. Jis vienas pėsčiomis ėjo namo, link (duomenys neskelbtini) g., kai ties (duomenys neskelbtini) g. sankryža jie stovėjo. Iš pradžių vyriškiai pasisveikino, pradėjo kalbėtis. Apie ką buvo pokalbis, jis neprisimena. Atsimena tik tiek, kad vienas vyriškis buvo aukštesnis, kitas – žemesnis. Vyriškių atpažinti negalėtų. Po to vienas vyriškis liepė kitam sėsti į automobilį ir važiuoti. Abu vyriškiai buvo neblaivūs. Alkoholio kvapo nejuto, tačiau iš jų judesių, kalbos matėsi, kad jie neblaivūs. Be to, vienas jų iš mašinos išsitraukė degtinės didelį stiklinį butelį – apie 2 litrų talpos. Prie jo jie degtinės negėrė. Ar butelyje buvo skysčio, neprisimena. Tada jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo, važiavo baisiai, vieną kartą atsitrenkė į bortelį, tačiau neatsitiko nieko baisaus ir jie nuvažiavo tolyn (duomenys neskelbtini) gatve, kur pasuko link „Lidl“ prekybos centro. Jis, išgirdęs kaip jie atsitrenkė, nusprendė pranešti policijai apie tai, kad jie vairuoja girti. Savo telefonu paskambinęs jis pranešė, kad važiuoja du girti žmonės, nurodė, kur jie važiuoja. Operatorė pasakė, kad policija važiuoja. Paskui operatorė perskambino ir liepė nueiti į gatvę netoli parko, kur jis atėjęs pamatė ant žemės gulintį sužalotą žemesnįjį vyriškį, vairavusį automobilį, į namą atsitrenkusį automobilį, aplinkui – daug policijos ir greitosios automobilius. Antras – aukštesnis vyriškis taip pat ten buvo, ką jis darė, neprisimena. Jis pareigūnams pasakė iškvietęs policiją, tačiau nepasakė, kuris vyriškis vairavo, nes jie to neklausė. Pareigūnai užsirašė jo duomenis (1 t., b. l. 150–153);

18. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK) vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugsėjo 1 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį pradėtas dėl to, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 20.50 val. gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,51 prom.) M. B. ir neblaivus (1,62 prom.) M. K., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sumušė P. M. ir G. T. (1 t., b. l. 6).

19. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl M. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo įtariamojo G. T. atžvilgiu nutrauktas nustačius jo baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį (1 t., b. l. 12–23).

20. 2021 m. kovo 25 d. apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota įvykio vieta – kelio vingis priešais pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota ant kelio matoma raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė (1 t., b. l. 34–38).

21. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. 0121000192897) išrašas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. kovo 25 d., 20 val. 58 min. gautas privataus fizinio asmens pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivūs trys vyrai mušasi. 23.20 val. iš Šiaulių ligoninės gautas pranešimas, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 21.29 val. iš (duomenys neskelbtini) pristatytas neblaivus (1,62 prom.) M. K., gim. 1984 m. Sužalojimo aplinkybės neaiškios, diagnozė: mušta galvos žaizda, smegenų sukrėtimas su intercerebraline kraujosruva. Paguldytas į Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgijos skyrių (1 t., b. l. 39–42).

22. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (ROIK Nr. 0121000192892) patvirtina, kad 2021 m. kovo 25 d., 20.54 val. gautas Ž. K. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), gatvėje prie namo automobilis „Ford“, valstybinis Nr. nenurodytas, ką tik užvažiavo ant šaligatvio, vairuotojas ir keleivis šalia, galimai neblaivūs. Pokalbio metu lyg ir ketina šalintis. Papildoma informacija apie patikrinimą – pranešimas susietas su ROIK Nr. 0121000192893 (1 t., b. l. 167–168).

23. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (ROIK Nr. 0121000192919), kuriuo užfiksuota, jog 2021 m. kovo 25 d., 21.13 val. gautas Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulio Manto Uznio pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) asmuo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Papildoma informacija apie patikrinimą – surašytas administracinio nusižengimo protokolas (1 t., b. l. 169–170).

24. 2021 m. balandžio 6 d. – 2021 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota, jog atlikus policijos pareigūnų BODY kamerų bei tarnybinių automobilių vaizdo įrašų apžiūrą, nustatyta, jog įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje aiškinasi įvykio aplinkybes, matoma ant važiuojamosios kelio dalies gulintis sužalota galva M. K., stovintis automobilis „Ford Focus“, sulaikomas agresyviai besielgiantis M. B., pareigūnams informaciją apie įvykį suteikiantys liudytojai, atvykstantys ir sužalotą M. K. į ligoninę išgabenantys medikai, bei vaizdai ligoninės priėmimo skyriuje ir kt. (1 t., b. l. 43–46, 47–49, 50–51, 52–53, 54–55).

25. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog BPC informacinėje sistemoje užfiksuoti 2021 m. kovo 25 d., 20.53 val. ir 20.56 val. pranešimai, pateikiami jų skaitmeniniai garso įrašai (1 t., b. l. 58).

26. 2021 m. rugpjūčio 13 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo atlikta dviejų BPC pateiktų garso įrašų apžiūra ir nustatyta, kad viename įraše užfiksuota, kaip paskambinęs vyras, prisistatęs Ž. K., teigia matęs, kaip girtas vairuotojas nuvažiavo nuo kelio (duomenys neskelbtini), vienas išlipo iš vairuotojo vietos girtas, bandys nuvažiuoti. Kitame įraše užfiksuota, kaip paskambinusi moteris teigia, jog (duomenys neskelbtini) girti padarė avariją ir dabar trys vyrai mušasi, jos vyrą irgi mušė (1 t., b. l. 59–61).

27. 2021 m. spalio 12 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiojo G. T. 2021 m. rugsėjo 17 d. pateiktas vaizdo įrašas ir 2 vaizdo nuotraukos. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įraše matomas filmuojamas vyras, ant kurio kūno matyti sužalojimai, t. y. kaklo dešinėje pusėje paraudimai, ant kairės rankos pirštų krumplių – sužalojimai, kraujas, ant kairės kojos – nubrozdinimas. Nuotraukose užfiksuoti sužalojimai ant kojos ir kaklo. Vaizdo įraše ir vaizdo nuotraukose atvaizduotas galimai nukentėjusysis G. T. (1 t., b. l. 62–64).

28. BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).???

29. Nagrinėjamu atveju byloje neabejotinai nustatyta, jog 2021 m. kovo 25 d., apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje, t. y. viešoje vietoje, M. B. ir M. K., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: M. K. nesuvaldžius automobilio, atsitrenkus į gatvės bortelį bei užvažiavus ant šaligatvio, nukentėjusiesiems G. T. ir P. M. neleidžiant pastariesiems pasišalinti iš įvykio vietos, M. K. tyčia sugriebė rankomis nukentėjusiajam G. T. už striukės peties srityje, M. B. tyčia sugriebė ranka G. T. už rūbų krūtinės srityje, nukentėjusiajam G. T. nuo jų išsilaisvinus, M. K. sudavė du-tris smūgius kumščiu nukentėjusiajam P. M. į galvos sritį, iš jų vieną – į veidą, o kitų P. M. išvengė pasitraukdamas, po to M. K. pasikėsino suduoti du-tris smūgius automobilio valstybinio numerio ženklu nukentėjusiajam P. M. į galvos sritį, tačiau nukentėjusysis smūgių išvengė pasitraukęs, tuo pačiu metu M. B., laikydamas rankose du stiklinius butelius, mosavo jais, grasino nukentėjusįjį P. M. surasti, sudeginti jo namus, o G. T. bandant apginti P. M., M. K. metė automobilio valstybinio numerio ženklą nukentėjusiajam G. T. į ranką, čiupo ranka G. T. už striukės peties srityje bei susistumdymo ir grumtynių metu pargriovė nukentėjusįjį G. T. ant žemės, tuo metu M. B. prie jų priartėjo rankose laikydamas du stiklinius butelius, ketindamas jais suduoti, o nukentėjusiajam G. T. atsitraukus, M. K. vėl puolė jį ir jiems susistumdžius bei M. K. nugriuvus, M. B. tuo metu grasino pagauti nukentėjusįjį G. T., tokiu įžūliu elgesiu ir bendrais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė sumaištį, o aplinkiniams – neigiamas emocijas bei išgąstį. Šiuos veiksmus kaltinamieji padarė veikdami tyčia.

30. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, vedini augintiniu, vaikščiojo P. M. ir G. M., todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Kaltinamieji, siekdami išvengti galimos atsakomybės už M. K. sukeltą eismo įvykį, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtu bei grasinimu panaudoti fizinį smurtą eismo įvykio liudytojais tapusių G. T. ir P. M. atžvilgiu, liudytojos G. M. akivaizdoje, tampė įvykį mačiusį ir iš įvykio vietos kaltinamiesiems pasišalinti neleidusį G. T. už rūbų, o jam išsilaisvinus M. K. sudavė 2-3 smūgius kumščiu į galvos sritį P. M., atskubėjusiam į pagalbą G. T., be to automobilio valstybinio numerio ženklu kėsinosi suduoti 2-3 smūgius P. M. į galvos sritį, kurių šis išvengė savo pastangų dėka ir dėl kaltininko girtumo, M. B., mosuodamas rankose laikytais stikliniais alkoholio buteliais, žodžiu grasino P. M. jį surasti, sudeginti jo namus, tuo tarpu M. K. metė rankose turėtą automobilio valstybinio numerio ženklą G. T. į ranką, bei susistumdė su juo, ko pasėkoje abu pargriuvo ant žemės, o atsikėlę vėl susistumdė, tuo tarpu M. B., rankose laikydamas du stiklinius alkoholiu butelius, savo grasinimus G. T. adresu pakartojo. Taigi, kaltinamieji anksčiau nurodytais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu ir grasinimais viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko aplinkiniai (įvykį tiesiogiai matę liudytojai G. M., U. S.) pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (iš savo namų nukentėjusiesiems į pagalbą atskubėjo įvykį matęs liudytojas Ž. K.). Tokiais savo veiksmais kaltinamieji neabejotinai sukėlė įvykio liudytojų išgąstį, šoką ir sutrikdė visuomenėje nustatytą tvarką bei rimtį. Vien kaltinamojo M. B. patikinimas nenorėjus niekam smogti rankose turėtais buteliais, nepaneigia liudytojus patyrus didelį išgąstį ir šoką pamačius girtą, neadekvačiai ir neprognozuojamai besielgiantį įvykio kaltininką, juolab grasinantį fiziniu susidorojimu, kaip ir kaltinamojo M. K. atsakomybės nešvelnina jo išsakyti paaiškinimai nepamenant daugelio to vakaro aplinkybių, įvertinus jo veiksmų agresyvumą ir intensyvumą liudytojų duotų parodymų kontekste.

31. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų M. B. ir M. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

32. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

33. M. B. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas 10 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, iš kurių daugiausia – už nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai, taip pat teisingumui, transporto eismo saugumui. Ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes atlikęs, išskyrus Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu jam skirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią pataisos namuose atlieka šiuo metu. Teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl M. B. laikytinas teistu (2 t., b. l. 101–135). Administracine tvarka baustas daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 137–149), nedirba (2 t., b. l. 152, 153). Iš byloje esančio VšĮ „Šiaulių centro poliklinika“ medicininio pažymėjimo matyti, kad M. B. yra psichikos sveikatos centro registre, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 156). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

34. M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas 16 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, iš kurių daugiausia – už nusikaltimus nuosavybei, finansų sistemai, taip pat valstybės tarnautojo veiklai, teisingumui. Šiuo metu teistas jau 18 kartų. Ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes atlikęs, išskyrus pastaraisiais dviem – Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais skirtas bausmes. Teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl M. K. laikytinas teistu (2 t., b. l. 12–63). Administracine tvarka baustas daug kartų, paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 65–81), nedirba (2 t., b. l. 83), Sodros duomenimis, nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 82). Duomenų apie asmeniui diagnozuotus psichikos sutrikimus ar gydymą byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

35. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamųjų M. B. ir M. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, abu kaltinamieji linkę nusikalsti – M. B. teisiamas jau dvyliktą kartą, M. K. – net devynioliktą, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, ankstesniais teismų sprendimais paskirtos švelnesnės bausmės (areštas M. B.) ar pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimo (abiem kaltinamiesiems) bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (M. K.) institutai, teigiamo poveikio jų elgesiui nepadarė, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

36. Įvertinus anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes M. K. skirtino laisvės atėmimo terminas nustatytinas didesnis už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 50 straipsnis). Skirti švelnesnę bausmę, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

37. M. B. nusikalsta jau nuo 2004 metų, nusikaltimus pradėjo daryti sulaukęs vos 14 metų, teistas 11 kartų, pastarąjį kartą – Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą artimoje aplinkoje (2 veikos). Net keturis kartus anksčiau taikytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Be to, M. B. nusikalto ir po nagrinėjamo viešosios tvarkos pažeidimo – Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-62-457/2022 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės įsibraunant į gyvenamąjį namą, padarytos 2021 m. balandžio 3 d. – 2021 m. balandžio 4 d., taipogi apsvaigus nuo alkoholio. Todėl, teismo posėdžio metu nurodytos kaltinamojo atsakomybę galinčios švelninti aplinkybės – bendras gyvenimas su sugyventine, rūpinimasis ne tik savo nepilnamečiu vaiku, bet ir sugyventinės vaiku, noras gydytis priklausomybę alkoholiui ir gyventi dorai bei sąžiningai, kurios nei nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu, nei vėliau nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų, laikytinos deklaratyviomis, siekiant nepagrįstai sušvelninti kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje byloje M. B. atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, kurie, palyginus su kaltinamojo M. K. atliktais smurtiniais veiksmais, pasireiškė ne realiais smurtiniais veiksmais, o grasinimais, kurie liudytojų nebuvo įvertinti kaip rimti ketinimai, kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis diferencijuotinas ir M. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. M. B. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

38. Kaltinamasis M. K. teisiamas jau devynioliktą kartą, nusikaltimus pradėjo daryti sulaukęs vos 15 metų, nei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nesulaikė jo nuo tolesnių nusikalstamų veikų. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams po to kai 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikalto jis tiek prieš, tiek ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo: Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei to paties teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu, veikos padarytos 2021 m. kovo 20-21 dienomis; be to Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 01-1-04447-20, pradėta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl 33 veikų, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra M. K.; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pateiktais duomenimis M. K. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-17646-21 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių teismo posėdžio metu nurodytos kaltinamojo atsakomybę švelninančios aplinkybės – gyvena susituokęs šeimoje, iki nusikaltimo padarymo turėjo darbinių santykių – vykdė individualią veiklą, siekia gyventi dorai, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste laikytinos nepakankamomis konstatuoti, jog kaltinamasis yra linkęs keisti savo elgesį ir daryti tinkamas išvadas, nes jos egzistavo ir iki nagrinėjamos veikos padarymo, juolab, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už vagystę, kurią įvykdė kartu su žmona E. K.. O vien tai, kad nukentėjusieji nagrinėjamoje byloje nurodė pretenzijų kaltinamiesiems nebeturintys, civilinių ieškinių nereiškiantys ir priimantys jų atsiprašymus, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skirti kaltinamiesiems švelnesnes bausmes ar taikyti terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tokių aplinkybių teismo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamųjų nuo visuomenės, nagrinėjamu atveju padaryti nepakanka. Teismo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistųjų asmenybę, jų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nukentėjusiųjų atsiprašė tik teismo posėdžio metu) leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti kaltinamiesiems paskyrus tik realiai atliktiną terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

39. Kaltinamieji M. B. ir M. K. kaltais prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam M. B. paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti visą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį ir įskaitytus laikotarpius. Pridedamos bausmės dalis parinkta atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (būdamas gana jauno amžiaus teisiamas jau dvyliktą kartą, nedirba, nusikalto nepraėjus nė metams paleistas iš pataisos namų, kur atliko 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę).

41. Kaltinamajam M. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė, prilyginus ją 30 laisvės atėmimo dienų, subendrintina apėmimo būdu ir skirtina subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį subendrintos bausmės – 4 mėnesius. Į bausmės laiką įskaitytina visa pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė. Pridedamos bausmės dalis parinkta atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (teisiamas jau devynioliktą kartą, dar viena byla jo atžvilgiu nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, vienoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, nusikalto nepraėjus nė metams paleistas iš pataisos namų, kur atliko 1 metų laisvės atėmimo bausmę).

42. Kardomųjų priemonių panaikinimo klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi nė vienam kaltinamajam jos nepaskirtos.

43. Baudžiamojoje byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 3 d. pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-35 ir 2021 m. sausio 4 d. pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-54 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atitinkamai M. K. yra 129,77, M. B. – 272,27 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai (3 t., b. l. 53, 58).

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba M. B. ir M. K. buvo teikiama ne jų, o teismo iniciatyva, kaip atliekantiems realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvertinus kaltinamųjų turtinę padėtį (nedirba, turto neturi), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamųjų išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jiems suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

45. Civilinio ieškinio byloje nėra.

46. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

47. Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –CD diskas su BPC pateiktu garso įrašu (1 vnt.), CD diskas su nukentėjusiojo G. T. pateiktu vaizdo įrašu ir 2 vnt. nuotraukų (1 vnt.) CD diskas su BODY kamerų vaizdo įrašais (1 vnt.), pridėti prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. B. skirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir M. B. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti visą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę ir įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. K. skirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rusėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rusėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, tarpusavyje subendrintomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, apėmimo būdu ir paskyrus subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį subendrintos bausmės, ir M. K. skirti galutinę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti visą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rusėjo 16 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę nuo jo sulaikymo 2021 m. gruodžio 13 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio asmens sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 (tris) CD diskus, pridėtus prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.