- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-606-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01241-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- K. M., „Associaton of Underwriters know as Lioyds“, atstovaujamam uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovei antstolei Vidai Daugirdienei, tretiesiems asmenims K. M., „Associaton of Underwriters know as Lioyds“, atstovaujamam uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui E. M. neturtinės žalos 3000 EUR atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovės nepilnametei dukrai E. M. iš jos tėvo K. M. buvo priteistas išlaikymas po 300 EUR mokant periodinėmis išmokomis, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal nurodytą teismo sprendimą K. M. pervedė dukrai 155 EUR dydžio išlaikymą už 2017 m. gruodžio mėn. ir už 2018 sausio mėn. į sąskaitą vaiko išlaikymui 300 EUR, iš viso 455 EUR. Tačiau 2018 m. sausio 16 d. atsakovė nurodytus pinigus pervedė G. B.. Ieškovė 2018 m. sausio 19 d. parašė atsakovei skundą, kad grąžintų vaiko išlaikymo pinigų sumą, ir nurodė, kad dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2015 m. kovo 12 d. išieškojimo iš K. M. kreipėsi į kitą antstolį Gintarą Kairį ir prašė grąžintą išlaikymo sumą pervesti į nurodyto antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė 2018 m. vasario 23 d. gražino 453,10 EUR. Įgaliotas asmuo, vaiko močiutė J. S., 2018 m. vasario 24 d. spėjo iš sąskaitos paimti 107 EUR. 2018 m. vasario 27 d. 40,31 EUR iš vaiko išlaikymo nuskaičiavo antstolis Zenas Zenkevičius, kuris sužinojęs, kad tai vaiko pinigai, 2018 m. kovo 7 d. nurodytą sumą grąžino. 2018 m. kovo 8 d. tuo pasinaudojo atsakovė ir iš E. M. grąžintų lėšų pakartotinai nuskaičiavo 38,41 EUR. Kai K. M. 2018 m. balandžio 11 d. pervedė E. M. 500 EUR išlaikymą, atsakovė 2018 m. balandžio 12 d. vėl nuskaičiavo vaiko pinigus – 492,57 EUR. Gegužės mėnesį atsakovė ieškovei pranešė, kad dukters išlaikymo lėšas ji pervedė į dukters sąskaitą. Ieškovė buvo priversta skristi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir paimti pinigus tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Dėl atsakovės kaltės nuo 2018 sausio 15 d. iki 2018 rugpjūčio 11 d. ieškovės vaikas buvo nuskriaustas, kadangi negavo pinigų maitinimui ir ugdymui. Be to, 2018 m. sausio 19 d. atsakovei buvo pranešta, kad vaiko lėšas reikia pervesti į antstolio Gintaro Kairio depozitinę sąskaitą. Atsakovė ignoravo ieškovės reikalavimą. Banko pavedime ir banko sąskaitoje buvo aiškiai nurodyta pervestų piniginių lėšų kilmė – alimentai, tai yra pinigai vaiko išlaikymui. Ir tai atsakovė matė per antstolių bendro stebėjimo sistemą PLAIS. Šiais veiksmais atsakovė padarė vaikui skausmingą neturtinę žalą, nes ne tik dėl to, kad nepakako pinigų įsigyti maisto, bet ir nupirkti vaistų, kurie buvo reikalingi dėl vaiko sveikatos būklės. Neturtinę žalą vertina 3000 EUR.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog jos kontoroje teismo sprendimo išduoto vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla dėl skolos – 43 713,36 EUR – išieškojimo G. B. iš ieškovės (solidarus skolininkas K. M.). Ieškovei įteiktas raginimas teismo sprendimą įvykdyti gera valia, per nustatytą terminą skolos nesumokėjus, pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Vykdomoji byla užvesta 2018 m. sausio 5 d., iki šiol ieškovė įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo ir, kaip ji rašo savo pranešimuose, neketina jo vykdyti. Aiškinantis teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nustatyta, kad ieškovė turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, SODROS duomenimis, niekur nedirba. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo eigoje 2018 m. sausio 8 d. surašyto nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagrindu areštuota skolininkės banko sąskaita. Nustatyta, kad duomenų apie asmeniui skirtas socialines išmokas nėra. 2018 m. sausio 16 d. į antstolės depozitinę sąskaitą įplaukė 453,10 EUR suma. 2018 m. sausio 24 d. antstolės padėjėjos raštu ieškovė informuota apie šį reikalavimą – pateikti dokumentus, įrodančius piniginių lėšų kilmę. 2018 m. vasario 20 d. pateikė įrodymą, kokios kilmės lėšos yra (buvo) areštuotoje ieškovės banko sąskaitoje. Nustačius, kad tai lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, nes jos skirtos vaiko išlaikymui, gautos į ieškovės banko sąskaitą iš K. M., nepažeidus Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatyto 5 d. termino, 2018 m. vasario 23 d. sugrąžintos į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios jos įstojo. 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu atšauktas areštas banko sąskaitai. 2018 m. vasario 26 d. nurodymu Nr. S-18-4-7845 priverstinai nurašyti pinigines lėšas areštuota skolininkės banko sąskaita, leidžiant disponuoti priteisto išlaikymo dydžio suma 300 EUR kas mėnesį. Iš piniginių lėšų, kurios skirtos vaiko išlaikymui, nebuvo vykdomas teismo sprendimas, piniginės lėšos nebuvo panaudotos ieškiniui G. B. dengti. Ne tik tėvo pareiga yra materialiai išlaikyti vaiką – išlaikymą piniginėmis lėšomis privalo teikti ir motina, todėl jos nepilnametis vaikas tikrai neturėjo pajusti „skausmingos neturtinės žalos“, nebent dėl pačios motinos kaltės, jei ji niekur nedirbo ir vaiko nemaitino. Įvertinus tai, kad pati ieškovė nebuvo pareiginga ir laiku per kuo trumpesnį laiką neteikė antstolei įrodymų apie areštuotų lėšų kilmę, vadinasi, dėl jos pačios neatsakingumo antstolei negali atsirasti pareiga neturtinei žalai.
3. Trečiasis asmuo „Associaton of Underwriters know as Lioyds“, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsakovės atsiliepime nurodytus motyvus bei argumentus. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra draudžiamasis įvykis pagal sudarytą draudimo sutartį. Neturtinė žala (su kurios egzistavimu ar atsakovo civiline atsakomybe Draudikas nesutinka) nėra atlyginama pagal draudimo sutartį Nr. B0572IF17F090, išduotą tarpininkaujant UADBB „Colemont draudimo brokeris“ (draudimo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), pagal privalomojo draudimo taisyklių 10.1 punktą (Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957 (su vėlesniais pakeitimais)).
4. Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė kildina atsakomybę iš deliktinių teisinių santykių, todėl jos pareiga yra įrodyti neteisėtus antstolės veiksmus, žalos atsiradimo faktą, dydį, priežastinį ryšį tarp žalos ir antstolės veiksmų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimybę atsirasti deliktinei atsakomybei. Gavusi vykdomąjį raštą, antstolė privalėjo imtis visų galimų teisėtų veiksmų, kad padėtų įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir išieškotų G. B. priteistus pinigus. Kadangi antstolė nustatė, jog ieškovė neturi savo vardu registruoto jokio turto, todėl nurodymas areštuoti pinigines lėšas yra teisėtas, nes numatytas CPK bei sprendimų vykdymo instrukcijoje. Areštuodama lėšas, esančias banko sąskaitoje, antstolė elgėsi apdairiai ir teisėtai, nes ji apie tai informavo ieškovę, kuri 2018 m. vasario 20 d. pateikė įrodymą, kad banko sąskaitoje esančios lėšos yra dukrai skirti išlaikymo pinigai. Nustačius negalimumą nukreipti išieškojimą, pinigai buvo grąžinti į sąskaitą. Pati ieškovė yra skolininkė, kuri piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir savo procesiniuose dokumentuose atsisako vykdyti teismo sprendimą. Jeigu ji vykdytų teismo sprendimą gera valia, tai nebūtų būtinybės antstolei vykdyti priverstinio išieškojimo procedūrą, nes pati ieškovė privalėtų ir galėtų suplanuoti savo pajamų, išlaidų paskirstymą. Ieškovė, būdama skolininkė, pati nebendradarbiauja su antstole ir nevykdo jai CPK nustatytų pareigų priverstinio išieškojimo procese: ne tik nevykdo teismo sprendimo, bet nevykdo antstolės reikalavimo ir tinkamai, laiku nepraneša aplinkybių apie pajamas, turtą, neatvyksta pas antstolę ir pan. Pati ieškovė pripažįsta, kad antstolė sugrąžino į sąskaitą pinigus, todėl ieškinyje nepagrindžiama, nepaaiškinama ir nepateikiama įrodymų, kodėl ieškovė, būdama mama, išvis nesiekė paimti ir nepaėmė pinigų iš banko sąskaitos, o močiutė paėmė tik 107 eurus 2018 m. vasario 24 d., o kitus paėmė tik 2018 m. gegužės 11 d.
5. Institucijos, teikiančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovės V. S., išvadomis nepažeistos įstatymo normos, dėl vaiko jokių pažeidimų nebuvo padaryta, pinigai buvo grąžinti laiku, pateikti rašytiniai įrodymai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė trečiajam asmeniui K. M. iš ieškovės M. M. 100 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 išduoto vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00034 dėl 43 713,36 EUR skolos išieškojimo G. B. iš ieškovės (solidarus skolininkas K. M.). Ieškovei įteiktas raginimas teismo sprendimą įvykdyti gera valia, per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjus, pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. 2018 m. sausio 24 d. antstolės padėjėjos raštu Nr. S-18-4-3036 ieškovė informuota apie šį reikalavimą – pateikti dokumentus, įrodančius piniginių lėšų kilmę. 2018 m. vasario 20 d. pateikė įrodymą, kokios kilmės lėšos yra (buvo) areštuotoje ieškovės banko sąskaitoje. Nustačius, kad tai lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, nes jos skirtos vaiko išlaikymui, gautos į ieškovės banko sąskaitą iš K. M., nepažeidus Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatyto 5 d. termino, 2018 m. vasario 23 d. sugrąžintos į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios jos pateko. 2018 m. vasario 23 d. patvarkymu atšauktas areštas banko sąskaitai. 2018 m. vasario 26 d. nurodymu Nr. S-18-4-7845 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, areštuota skolininkės banko sąskaita, leidžiant disponuoti priteisto išlaikymo dydžio suma 300 EUR kas mėnesį.
6.2. Pirmosios instancijos teismas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nurodo, kad ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, tai yra priteisti neturtinę žalą, kurią jos dukra patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nepagrįstai vykdant išieškojimą iš jos dukrai teikiamo išlaikymo. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolės civilinės atsakomybės sąlygas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus dokumentus apie piniginių lėšų kilmę ir nustačius, kad tai lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, antstolė sugrąžino lėšas į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos ir iš piniginių lėšų, kurios skirtos vaiko išlaikymui, nebuvo vykdomas teismo sprendimas, piniginės lėšos nebuvo panaudotos ieškiniui G. B. dengti.
6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl antstolės veiksmų ir neturtinės žalos nurodo, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio ir atsižvelgiant į tai, kad piniginės lėšos ieškovei buvo sugrąžintos, nenustatyti antstolės neteisėti veiksmai. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio, dėl to ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) M. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti ir pridėti antstolės Vidos Daugirdienės vykdomosios bylos medžiagą, apklausti visus prašomus apklausti liudytojus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Apeliantė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nurodo, kad antstolė fiktyviai nustatė, kad ieškovė neturi savo vardu registruoto jokio turto, o trečiasis asmuo K. M. turi turto, todėl antstolė nurodydama areštuoti apeliantės pinigines lėšas elgėsi neteisėtai. Nurodo, kad antstolei nustačius, kad negali vykdyti išieškojimo iš vaiko lėšų, pinigai buvo grąžinti į sąskaitą pavėluotai, todėl ši aplinkybė įrodo, kad žala buvo padaryta. Apeliaciniame skunde dėl piniginių lėšų pervedimo apeliantė taip pat nurodo, kad antstolė sąmoningai pinigus pervedė G. B., todėl vaikas ilgam laikotarpiui liko be jokio išlaikymo. Teigia, kad antstolė 39 dienas vengė grąžinti vaikui priteistus pinigus, faktiškai jais naudojosi
7.2. Apeliantė dėl trečiojo asmens K. M. neteisėtų veiksmų nurodo, kad K. M. nevykdo teismo sprendimo gera valia, kaip solidarus skolininkas, dėl to antstolė turėjo nukreipti ir pradėti priverstinio vykdymo procedūrą iš apeliantės. Nurodo, kad nebūdama skolininkė, pati neprivalo bendradarbiauti su atsakove, nes teismo sprendimas yra suklastotas, dėl to apeliantė savo pažeistas teises gina įstatymo numatyta tvarka ir neketina sutikti su akivaizdžiai atlikta prieš ją ir vaikus nusikalstama veika, tai yra bankinis kreditinis sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas.
7.3. Apeliantė dėl neturtinės žalos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino bylos aplinkybes. Teigia, kad dėl antstolės Vidos Daugirdienės visiško neatsakingumo atsirado pareiga atlyginti padarytą neturtinę žalą vaikui. Nurodo, kad atsakovei prašo taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti neturtinę žalą, nes atsakovei vykdant išieškojimą nepilnametis vaikas liko be išlaikymo. Nagrinėjamu atveju neteisingai pripažinta, jog ieškovės vaikas nepatyrė žalos dėl antstolės Vidos Daugirdienės neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės ieškovės vaikui priteisti žalos atlyginimą turėjo būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytojus
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantė reiškia reikalavimus apklausti visus prašomus liudytojus, tačiau nenurodo, kokius konkrečius asmenis prašo apklausti, nenurodo argumentų, kokias aplinkybes patvirtins ir ar paneigs prašomi apklausti liudytojai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino bylos aplinkybes. Teigia, kad dėl atsakovės neatsakingumo atsirado pareiga atlyginti padarytą neturtinę žalą ieškovės vaikui, nes atsakovei, antstolei, vykdant išieškojimą, nepilnametis vaikas liko be išlaikymo. Nagrinėjamu atveju neteisingai pripažinta, jog ieškovės vaikas nepatyrė žalos dėl antstolės Vidos Daugirdienės neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės ieškovės vaikui priteisti žalos atlyginimą turėjo būti tenkinamas. Pažymi, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo K. M. prieš ieškovę ir jos nepilnametį vaiką atliko neteisėtus veiksmus, kadangi nepagrįstai vykdomas išieškojimas iš vaiko lėšų.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus padarė įrodymų vertinimo ir materialinės teisės taikymo pažeidimų spręsdamas klausimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir neturtinės žalos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – ar atsakovė, vykdydama antstolės pareigas, tai yra atlikdama išieškojimą, atliko neteisėtus veiksmus prieš apeliantės nepilnametį vaiką, dėl to ieškovės nepilnamečiam vaikui turi būti priteistas 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimas.
12. Civilinėje byloje sprendžiama dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo, siekiant atlyginti ieškovės nepilnamečiam vaikui atsakovės, antstolės Vidos Daugirdienės, galbūt neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą (CK 6.263 straipsnis). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas ir apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos sprendimu iš esmės motyvuojamas netinkamu atsakovės neteisėto veiksmo nustatymu ir neturtinės žalos padarymo faktu.
13. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Apeliantė nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų ir ilgai trunkančių veiksmų jos nepilnametis vaikas (tomas I, b. l. 22) patyrė žalą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė antstolė Vida Daugirdienė Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 išduoto vykdomojo rašto pagrindu vykdo vykdomąją byla Nr. 0004/18/00034 dėl skolos – 43 713,36 EUR – išieškojimo G. B. iš M. M. (solidarus skolininkas K. M.) (tomas I, b. l. 25–26 b. l.). Antstolei atliekant vykdymo veiksmus ieškovė 2018 m. vasario 14 d. pateikė prašymą atsakovei grąžinti 2018 m. sausio 16 d. išskaičiuotus alimentus (e. tomas I, b. l. 50 b. l.). Atsakovė patvirtino (tomas 1, b. l. 60–62), kad vykdant išieškojimą į antstolės depozitinę sąskaitą 2018 m. sausio 17 d. įplaukė 453,10 EUR suma ir gavus ieškovės prašymą dėl lėšų grąžinimo apeliantės buvo pareikalauta pateikti įrodymus dėl piniginių lėšų kilmės. Apeliantei 2018 m. vasario 20 d. pateikus įrodymus apie piniginių lėšų kilmę 2018 m. vasario 23 d. piniginės lėšos buvo grąžintos (e. tomas I, b. l. 61).
15. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes (nutarties 14 punktas), darytina išvada, kad antstolė vykdydama vykdomąją bylą atliko išieškojimą iš piniginių lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, tačiau tinkamai laikydamasi Sprendimų vykdymo instrukcijų 89 punkte nustatyto penkių dienų termino pinigus grąžino. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2018 m. vasario 23 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 19856 (tomas I, b. l. 64) ir apeliantės pateiktas akcinės bendrovės SEB banko išrašas (tomas I, b. l. 77, 86, 128–129). Kaip nurodyta šios nutarties 13 punkte, veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumą svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovei nustačius, kad gautos piniginės lėšos yra lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, šias lėšas antstolė grąžino nedelsdama ir laikydamasi Sprendimų vykdymo instrukcijų 89 punkte nustatyto termino, gavus įrodymus, jog nurodytos piniginės lėšos yra skirtos vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės veiksmų neteisėtumą, tai yra kad antstolė, gavusi lėšas, jų negrąžino ar atliko kitus veiksmus, kurie galėjo sukelti žalą ieškovės nepilnamečiam vaikui.
16. Su apeliantės nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, įrodymus vertino netinkamai ir neobjektyviai, nesutinkama. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti būtinąsias civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, savarankiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus (CK 6.263 straipsnis). Teismas pagrįstai aiškinosi visų pirma esminę teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir galbūt jais ieškovės nepilnamečiam vaikui padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas sprendime konstatavo nustatytas bylos aplinkybes, o atlikdamas įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, vertinimą, nurodė argumentus, dėl kurių teismas atmetė apeliantės ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniu skundu nepaneigtos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir objektyvių argumentų dėl 3000 EUR neturinės žalos padarymo fakto ieškovės nepilnamečiam vaikui. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Taigi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nepilnametis vaikas patyrė neturtinę žalą, nepateikė, prašomo priteisti žalos dydžio nepagrindė.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.