Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas, susipažinęs su pareiškėjos M. M. pareiškimu dėl viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2KT-30-777/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2KT-30-777/2018 pagal pareiškėjos M. M. nušalinimo pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo. Klaipėdos apygardos teismas, gavęs bylą dėl Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo, gavo pareiškėjos nušalinimo pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. M. nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas visais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, o nušalimo pareiškime dėstoma tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Kadangi nušalinimo pareiškimas grindžiamas tiesiog pareiškėjos nuogąstavimais, o ne svariais argumentais, kurie sudarytų pagrindą abejoti Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu, tai toks pareiškimas yra netenkinamas.

Pareiškėjai išaiškinama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise gali būti skirta bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos M. M. pareiškimo dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2KT-30-777/2018 nagrinėjimo.