Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko ir Reginos Gaudutienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus ir nuteistas 18 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir N. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų ir 2 mėnesiams bei 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš N. Š. priteista: V. K. 5 401,99 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; A. L. – 15 000 Eur, N. K. – 15 000 Eur, R. K. – 15 000 Eur ir R. K. – 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo - AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl 390,96 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus už tai, kad tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės P. K. bei A. K., o būtent:

2015 m. kovo 10 d. apie 16 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pagrobti namo savininkei P. K. bei kartu su ja gyvenančiam jos sūnui A. K. priklausantį turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po name vykusių išgertuvių virtuvėje, tyčia mažiausiai trisdešimt tris kartus dūrė peiliu į įvairias kūno vietas dėl sunkaus girtumo bei amžiaus buvusiai bejėgiškos būklės P. K. gim. 1930 m., tuo padarydamas nukentėjusiajai durtinius-pjautinius kiauryminius dešinės krūtinės pusės sužalojimus, aortos kylančios dalies, kairio širdies skilvelio pažeidimus, daugybinius durtinius-pjautinius kiauryminius nugaros sužalojimus, daugybinius kairio plaučio pažeidimus, daugybinius pasieninės pleuros pažeidimus, daugybinius durtinius-pjautinius aklus kaklo, veido ir nugaros sužalojimus, dėl ko nuo durtinės pjautinės žaizdos dešinės krūtinės pusėje antro tarpšonkaulio lygyje per krūtinės paodę, antrą tarpšonkaulinį tarpą, priekinį tarpuplautį, širdiplėvę, aortos sieną, aortos sprindį bei durtinės pjautinės žaizdos dešinės krūtinės pusėje trečio tarpšonkaulio lygyje, per krūtinės paodę, trečią tarpšonkaulinį tarpą, priekinį tarpuplautį, širdiplėvę, priekinę kairio skilvelio sieną, kairio skilvelio ertmę, tarpskilvelinę pertvarą P. K. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu per trumpą laiką smogdamas peiliu daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės P. K.. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš karto po P. K. nužudymo, priėjęs prie tame pačiame name kambaryje lovoje gulėjusio ir dėl sunkaus girtumo buvusio bejėgiškos būklės A. K., tyčia mažiausiai dvidešimt devynis kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajam daugybinius durtinius-pjautinius kiauryminius ir aklus krūtinės, kiauryminius ir aklus kairio šono bei aklus kairio žasto sužalojimus, aortos kylančiosios dalies, kairio širdies skilvelio ir daugybinius abiejų plaučių, plonųjų žarnų pasaito ir kairio inksto bei jo kapsulės pažeidimus, daugybinius pasigeninės pleuros pažeidimus, dėl ko nuo sužalojimų visumos A. K. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu per trumpą laiką smogdamas peiliu daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. K.. Po šių veiksmų, vykdydamas savo išankstinį sumanymą, N. Š. pagrobė minėtame name buvusį svetimą turtą – bevertę plastikinę įmautę, A. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 60 eurų vertės, automobilio „VW Passat“ raktelį su pulteliu, kainuojantį 20 eurų, bevertį šio automobilio draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), bevertę neužpildytą eismo įvykio deklaraciją, bevertį UAB „Alauša“ kvitą, aštuonių raktų ryšulį, kainuojantį 30 eurų, nusegė nuo P. K. lavono ausų ir pagrobė P. K. priklausančius 100 eurų vertės auksinius auskarus; iš garažo pagrobė A. K. priklausantį 800 eurų vertės automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

.

Nuteistasis N. Š. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016-10-26 nuosprendį pakeisti: sumažinti paskirtos bausmės ir civilinių ieškinių dydžius.

Nukentėjusieji E. L. ir N. K. atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir apeliacinį skundą laiko nepagrįstu ir atmestinu, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis nekeistinas. Civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo yra priteisti pagrįstai, atsižvelgiant į šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, apelianto pateikti motyvai ir prašymas mažinti civilinių ieškinių dydžius, nepaneigia pagrįstų teismo išvadų.

Nukentėjusieji N. K. V. K. ir A. L. prašė nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priteisti iš nuteistojo išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamu nuosprendžiu N. Š. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 9 punktus už tai, kad jis iš savanaudiškų paskalų, itin žiauriai nužudė du bejėgiškos būklės žmones – P. K. ir A. K.. Teismas nustatė, kad N. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, tiesiogiai siekdamas P. K. ir A. K. mirties, turėdamas išankstinį tikslą pagrobti kaltinime nurodytą jų turtą, peiliu dūrė ne mažiau kaip 33 kartus P. K. ir ne mažiau kaip 29 kartus A. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiesiems asmenims dideles fizines kančias ir padarydamas jų mirtį sukėlusius durtinius-pjautinius sužalojimus. Nuteistasis N. Š. apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės ir neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu ir priteistų civilinių ieškinių dydžiu.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausme turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos, t. y. bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1,2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama ir tai, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis yra 14 metų laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, pripažinęs N. Š. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 9 punktus, paskyrė jam 18 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinęs su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskyrė galutinę subendriną bausmę – laisvės atėmimą 18 metų ir 2 mėnesiams bei 16 MGL dydžio baudą.

Apeliantas nuteistasis N. Š., prašydamas sumažinti jam paskirtą bausmę, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. BK pakeitimo įstatymas XII-1554, kuriuo baudžiamajame įstatyme numatyta nauja kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d., o N. Š. šioje byloje buvo nuteistas už tai, kad BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė 2015 m. kovo 10 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu baudžiamasis įstatymas nelaikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad veiką padarė recidyvistas. BK 60 straipsnio pavadinimas (Atsakomybę sunkinančios aplinkybės) rodo, kad šiame straipsnyje aprašytų kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymas sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Dėl to BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas laikytinas nauju nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančiu baudžiamuoju įstatymu ir pagal BK 3 straipsnio 3 dalį neturi grįžtamosios galios.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo N. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl ši N. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Tačiau net ir panaikinus nuteistojo N. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Kaip minėta, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nuostatų, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę. Nuteistojo N. Š. padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta dviejų žmonių gyvybė, veikta tiesiogine tyčia. Nustatyti net keturi nužudymą kvalifikuojantys požymiai: dėl savanaudiškų paskatų (9 punktas), itin žiauriai (6 punktas) nužudyti du bejėgiškos būklės žmonės (2 ir 5 punktai). Nustatyta N. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – N. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas du kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo (3 t., 75-88 b. l.), baustas administracine tvarka (3 t., 89-94 b. l.), šią nusikalstamą veiką padarė 2014 m. gruodžio 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu ir nesumokėjęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos. Nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, nes Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados duomenimis, buvo gauta nusiskundimų dėl jo elgesio (3 t., 100 b. l.). Buvusioje darbovietėje charakterizuojamas kaip ramaus, uždaro būdo, gerai atliekantis pavestą darbą, tačiau nurodoma, kad jis dažnai be pateisinamos priežasties neatvykdavęs į darbą (3 t., b. l. 102). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nuteistajam N. Š. už kvalifikuotą dviejų žmonių nužudymą paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis viršija sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkį, yra adekvati nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei bei neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra aiškiai per griežta ir švelninti paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Apeliantas nuteistasis N. Š. nesutinka su nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad tik vienas iš nukentėjusiųjų – V. K. lankė savo artimuosius, todėl kiti nukentėjusieji, nurodydami apie savo bendravimą su P. ir A. K., tik siekia pasipelnyti. Be to, apelianto teigimu, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie bent iš dalies pagrįstų nukentėjusiųjų reikalaujamos neturtinės žalos dydžius, todėl prašo neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems V. K., A. L. ir N. K. sumažinti iki 5 000 Eur, o nukentėjusiosioms R. ir R. K. neturtinės žalos iš viso nepriteisti, nes nepateikti duomenys, kad jos buvo išsaugoję ryšius su mirusiais artimaisiais. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai pinigais kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad tokių svarbiausių vertybių, kaip tyčiniais nusikaltimais atimta kito žmogaus gyvybė arba sunkiai sužalota sveikata, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmės. Jas vertinant atsižvelgiama į nukentėjusio asmens patirtų moralinių, dvasinių praradimų svarbą, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ir kt., šiuo atveju kaltininko turtinė padėtis nėra žalos dydį lemianti aplinkybė.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji V. K., A. L., N. K., R. K. ir R. K. pareiškė civilinius ieškinius, prašydami priteisti po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, iš nuteistojo priteisė visiems nukentėjusiesiems po 15 000 Eur neturtinės žalos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems – V. K., A. L., N. K. (nužudytieji buvo jų brolis ir motina) bei R. ir R. K. (nužudytieji buvo jų tėvas ir senelė), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į negrįžtamas ir tragiškas padaryto nusikaltimo pasekmes, nukentėjusiųjų patirtus skaudžius dvasinius išgyvenimus netekus jiems artimų žmonių. Apelianto teiginiai, kad nukentėjusieji A. L., N. K., R. ir R. K. nebendravo su nužudytais artimaisiais ir, prašydami neturtinės žalos atlyginimo, tik siekia pasipelnyti iš jo, yra niekuo nepagrįsti. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo itin žiauriai nužudyti du artimi nukentėjusiųjų žmonės. Nėra jokių abejonių, kad staigi ir beprasmiška artimų žmonių mirtis sukėlė nukentėjusiesiems didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimą ir šie jų išgyvenimai turės liekamuosius reiškinius ateityje, todėl ši žala turi būti atlyginta. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo kaltės formą, nuteistojo asmenybę, nuteistojo amžių, jo turtinę padėtį, į tai, kad nuteistasis gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsiprašė nekentėjusiųjų, taip pat į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bei teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti sumažino, priteisdamas kiekvienam nukentėjusiajam po 15 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks nustatytas neturtinės žalos dydis kiekvienam iš nukentėjusiųjų nėra aiškiai per didelis ir nepažeidžia nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyros bei neprieštarauja esamai teismų praktikai šios kategorijos bylose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį, mažinti šį dydį nėra teisinio pagrindo. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių – neturtinės žalos priteisimo nekeistina.

Atkreiptinas dėmesys, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Prašydamas sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį, apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 1A-353-387/2016. Pažymėtina, kad precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas). Apelianto nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

Dėl turtinės žalos

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė visą nukentėjusiųjų prašomą turtinę žalą, nes iš šios sumos neišminusavo nukentėjusiojo V. K. gautos sumos, kurią laidojimo išlaidoms skiria valstybė.

Iš teisiamojo posėdžio, vykusio 2016 m. birželio 10 d., protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. posėdžio metu nurodė, jog iš savivaldybės gavo 608 Eur dydžio laidojimo pašalpą, tačiau negalėjo tiksliai paaiškinti, ar šia suma buvo sumažintas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančio nukentėjusiųjų civilinio ieškinio matyti, kad jų patirtą 5401,99 Eur dydžio turtinę žalą sudaro išlaidos už: pirminę teismo medicininę ekspertizę, šarvojimo ir laidojimo paslaugas, duobkasių paslaugas, gedulingus pietus, mirties metinių paminėjimą, kurą, antkapio pagaminimą bei pastatymą ir kapo sutvarkymą (4 t., 161-168 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo V. K. gauta laidojimo pašalpa iš savivaldybės būtų sumažintas civilinis ieškinys. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nustatant, jog nukentėjusiojo V. K. patirta turtinė žala sudaro 4793,99 Eur (5401,99 Eur – 608 Eur).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusieji A. L., N. K. bei V. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimus į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuose prašė nuteistojo skundą atmesti. Nukentėjusysis V. K. atsiliepime taip pat prašė priteisti 50 Eur išlaidų už advokato pagalbą, susijusią su atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą surašymu. Byloje yra pateiktas 2016 m. gruodžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas nr. 862243, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. K. advokato padėjėjui V. R. sumokėjo 50 Eur už dokumentų surašymą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė tik nuteistasis N. Š.. Apeliaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų interesais, todėl jie kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos prašydami surašyti atsiliepimus į nuteistojo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti priteistus civilinių ieškinių dydžius iš esmės atmestas kaip nepagrįstas, nukentėjusiojo V. K. turėtos teisinės pagalbos išlaidos, kurios yra realios ir pagrįstos, priteistinos iš nuteistojo N. Š..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendyje pripažintą nuteistojo N. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sumažinti iš N. Š. V. K. priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 4793,99 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Priteisti iš nuteistojo N. Š. nukentėjusiajam V. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.