Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. Š. teisme savo kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 17–18, 28–30), kad 2015 m. kovo 10 d. jis iš savo namų nuėjo į P. K. ir A. K. namus (duomenys neskelbtini). Pas juodu jis nusinešė alkoholio – pilstomo brendžio, vyno ir pasiūlė jiems kartu išgerti. Jis su Kalinauskais bei pas juos atėjusiu A. B. vartojo alkoholį. Begeriant, prie jų prisijungė ir J. G.. Kiek tiksliai jie visi išgėrė, neprisimena, bet buvo girti. Kai A. B. ir J. G. išėjo, A. K. nuėjo į lovą, o jis su P. K. dar liko virtuvėje, kalbėjosi ir toliau gėrė. Ar nukentėjusioji davė jam pinigų, kad jis atneštų dar daugiau alkoholio, neprisimena, nes buvo girtas. Kai nukentėjusioji nusisuko, jis kelis kartus dūrė jai rankoje laikytu peiliu į nugarą. Dėl jo dūrių P. K. nukrito. Kiek kartų jis dūrė peiliu nukentėjusiajai ir, ar badė ją jau nukritusią, neprisimena. Kodėl taip pasielgė, nežino, nes su P. K. nesipyko. Gal būt iš nukentėjusiosios ausų išėmė auskarus. Po to jis nuėjo į kitą kambarį, kuriame buvo A. K., puolė prie jo ir dūrė jam kelis kartus į krūtinę. Kiek kartų dūrė, nežino. Taip pasielgė galimai dėl šoko. Jis pagriebė įmautę su joje buvusiais daiktais ir ant spintelės buvusius A. K. automobilio raktelius. Kas buvo įmautėje, jam nebuvo įdomu. Paėmęs iš garažo nukentėjusiojo A. K. automobilį, jis juo nuvažiavo pas savo senelius A. M. ir A. M.. Kadangi jis buvo girtas, seneliai pakvietė jo tėvus R. Š. ir N. Š.. Tėvams ir su seneliais gyvenančiam jo dėdei paklausus, iš kur jis gavęs automobilį, jis jiems nurodė, kad automobilį nusipirko iš K.. Tėvai bandė skambinti K., tačiau jiems susukus numerį, suskambėjo telefonas buvęs įmautėje, kurią jis pagrobė iš nužudytųjų namų. Kadangi visi pagalvojo, jog jis automobilį iš K. pagrobė, nutarė važiuoti pas K.. Dėdė nuvairavo automobilį, kurį jis pagrobė iš K., į nukentėjusiųjų namus, o tėvas jį įsisodino į savo automobilį ir jie nuvažiavo pas K.. Atvažiavus į K. namus, tėvai automobilyje rado kruviną peilį. Tada nuėjo į namo vidų ir, radęs jo nužudytus K., iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei pareigūnus. Dėl ko jis nužudė K., negali paaiškinti, tačiau dėl šio įvykio labai gailisi. Jis nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, neturtinę žalą prašo sumažinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo N. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, N. Š. parodė, kad jis visiškai prisipažįsta nužudęs P. K. ir A. K.. 2015-03-10 apie 14 val. jis vienas iš savo namų nuėjo išgerti pas P. K. ir A. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Iš namų pasiėmė butelį pilstomo brendžio ir butelį vyno. Kai nuėjo pas K., pas juos jau buvo atėjęs A. B., visi gėrė alų. Jis taip pat prisijungė ir jie keturiese virtuvėje gėrė alkoholį. P. K. davė jam 2 eurus ir jis nupirko du butelius alaus. Po to pas K. atėjo J., kurio pavardės jis nežino, ir atsinešė degtinės. Jonas taip pat prisijungė prie jų. Maždaug po valandos J. išėjo, o netrukus išėjo ir A. B.. A. K. buvo gerokai apgirtęs, todėl nuėjo į kambarį atsigulti į lovą. Jis vienas su P. K. liko virtuvėje, dar gėrė alų. Po to jis pamatė, kaip P. K. virtuvėje nuėjo prie spintelės. Jis sugalvojo apiplėšti namus ir prieš tai ją nužudyti, kad ji po to negalėtų iškviesti policijos. Jis iš rankovės išsitraukė peilį, kurį buvo atsinešęs iš savo namų, ir, priėjęs prie P. K., daug kartų peiliu dūrė jai į nugarą. Moteriai nukritus, toliau ją badė gulinčią. P. K. nesipriešino. Po to jis nuėjo į kambarį, kuriame miegojo A. K., ir jam miegančiam lovoje kelis kartus peiliu dūrė į krūtinę. Norėjo A. K. nužudyti, kad galėtų apvogti namus ir niekas neiškviestų policijos. Tada nuo spintelės jis paėmė A. K. telefoną „Nokia“, automobilio „VW Passat“ raktelius ir dokumentus. Dar prieš išeidamas, jis iš P. K. ausų išsegė auksinius auskarus. Iš garažo išsivarė A. K. automobilį „VW Passat“ ir juo nuvažiavo pas senelius į (duomenys neskelbtini). Peilį, kuriuo nužudė K., padėjo automobilyje „VW Passat“ ant grindų už priekinės keleivio sėdynės. Pas senelius važiavo, nes galvojo ten išsimiegoti ir važiuoti pas draugę į (duomenys neskelbtini). Tačiau senelis A. M. atėmė automobilio raktelius, iškvietė jo tėvus. Jis melavo tėvams, kad automobilį pirko, bet nei senelis, nei tėvai tuo nepatikėjo. Automobilyje „VW Passat“ senelis rado peilį, kuriuo jis nužudė K.. Tą peilį vėliau tėvas padėjo savo automobilyje „VW Sharan“. Mama skambino A. K. į telefoną ir šis suskambo rankose, nes prieš tai giminaičiai telefoną rado automobilyje „VW Passat“. Tėvai norėjo išsiaiškinti, ar jis tikrai pirko automobilį iš A. K., todėl jis su tėčiu, mama, seserimi ir seneliu tėvų automobiliu nuvažiavo pas K.. A. K. automobilį ten nuvarė dėdė A. R.. Kai nuvažiavo pas K., tėvai užėjo į gyvenamojo namo vidų ir ten rado K. nužudytus. Kur yra iš P. K. pagrobti auskarai, jis nežino, galėjo auskarus pamesti. P. K. jis nužudė, kad galėtų kažką paimti iš namų, o A. K. nužudė, jog šis neiškviestų policijos (4 t., b. l. 17–18).

2015 m. kovo 17 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaltinamasis N. Š. parodė, kad jis nuvyko pas P. K. ir jos sūnų A. K. į namus, nusinešė butelį brendžio. Jiems vartojant alkoholį, atėjo J., kurio pavardės nežino, ir atsinešė dar alkoholio. Po to P. K. N. Š. davė pinigų ir šis nupirko dar alaus, toliau kartu gėrė. A. K. nuėjo į lovą, o J. ir A. B. išėjo. Jis su P. K. liko dviese, toliau vartojo alkoholį. Kai močiutė nuėjo prie spintelės, jis iš rankovės išsitraukė medžioklinį peilį oranžine rankena, kurį turėjo nuo ryto ir juo drožinėjo šakas, ir dūrė juo P. K. į nugarą, o, jai parkritus, dūrė dar kelis kartus. Po to jis nuėjo į kambarį, kuriame miegojo A. K., ir jam per antklodę dūrė į krūtinę. Kai šis atsimerkė, dūrė jam dar kelis kartus. Po to jis nuo spintelės pasiėmė automobilio raktus bei dokumentus, taip pat pasiėmė su dokumentais įmautėje buvusį telefoną, ir, pažiūrėjęs, ar ant spintelės daugiau nieko nėra, išėjo į virtuvę, kur, močiutei iš ausų ištraukęs auskarus, nuėjo į garažą, išsivarė A. K. automobilį ir išvažiavo pas savo senelius. Senelis paskambino jo tėvams. Minėtą peilį automobilio, kuriuo jis atvyko, gale rado taip pat senelis ir skambino jo tėvams, sakydamas jiems greičiau atvykti. Kiek prisimena, peilis nebuvo kruvinas. Po to šį peilį pasiėmė jo tėvas ir pasidėjo savo automobilyje. P. K. auskarus galimai pametė automobilyje. Kodėl dūrė senutei, nežino, buvo sumanęs pasiimti kažką iš jos namų, o jos sūnų nužudė, kad šis negalėtų iškviesti policijos. Tikėjosi parduoti auskarus ir telefoną lombarde, gauti už juos pinigų, o automobilį paėmė, ketindamas pabėgti. Tėvams nurodė, kad automobilį pirko, norėdamas, kad šie nesuprastų, jog jis įvykdė nusikalstamą veiką prieš Kalinauskus (4 t., b. l. 28–30).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teigė nežinantis, kodėl padarė nusikaltimą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai:

P. K. sūnus - nukentėjusysis V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 29–37), kad jo mama buvo paskolinusi pinigų N. Š. tėvams karvės pirkimui, tačiau, kiek jam yra žinoma, jie skolos negrąžino. Be to, jis yra girdėjęs, kad A. K. buvo paskolinęs pinigų ir N. Š.. Manantis, jog kaltinamasis nužudė jo motiną ir brolį, kad nereikėtų grąžinti skolos. Patvirtino, kad N. Š. iš jo brolio A. K. pavogė bevertę plastikinę įmautę, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kainuojantį 60 eurų, automobilio „VW Passat“ raktelį su pulteliu, kainuojantį 20 eurų, beverčius šio automobilio draudimo polisą, eismo įvykio deklaraciją, UAB „Alauša“ kvitą ir aštuonių raktų ryšulį, kainuojantį 30 eurų. Be to, nuo jo motinos P. K. ausų kaltinamasis nuplėšė ir pagrobė P. K. priklausiusius auksinius auskarus, kurių vertė 100 eurų. Motinos dėvėti auskarai buvo geltono aukso rinkutės. Iš motinos sodybos garažo kaltinamasis pagrobė jo broliui A. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kainuojantį 800 eurų. Iš viso iš A. K. buvo pagrobta daiktų už 910 eurų, o iš motinos P. K. pagrobta daiktų už 100 eurų. V. K. taip pat nurodė, kad jo brolio automobilis su rakteliais, draudimo polisu, telefonas, raktai bei motinos auskarai yra sugrąžinti, tad ieškinio dėl jų nereiškia. Jis taip pat paaiškino, kad po šio įvykio pasigedo mamos sodybos raktų ryšulio, kuriame buvo raktai nuo visų ūkinių pastatų ir nuo gyvenamojo namo. Nežinojo, kad tie raktai yra policijoje, todėl jis pakeitė visas sodybos spynas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai parodė, kad pareikštame civiliniame ieškinyje turtinę žalą sudaro patirtos laidojimo išlaidos, kurias grindžia pateiktais dokumentais. Buvo rengiamos mirties metinės, gedulingi pietūs, tačiau kunigas neišrašė jiems sąskaitos. Be to, buvo statomas antkapis. Kuras kainavo 300 eurų, tačiau galimai jis nepridėjo tai patvirtinančių dokumentų. Ar iš savivaldybės gauta pašalpa laidojimui buvo išskaičiuota iš bendros turtinės žalos sumos, nežino. Iš viso patyrė 5401 eurų turtinę žalą. Neturtinę žalą vertina po 50 000 eurų už kiekvieną nužudytąjį, ją sudaro jo patirti dvasiniai išgyvenimai, šokas, pablogėjusi sveikata. Jo su mama santykiai buvo geri, dažnai ją lankydavo. Be to, nors mamai buvo 85 metai, tačiau ji dar buvo sveika ir fiziškai stipri, vaistų nevartojo.

Nukentėjusioji N. K. parodė, kad ji yra P. K. vyriausioji dukra. 2015 m. kovo 10 d. apie 19.30 val. jai paskambino sesuo, o paskui ir brolis, kurie pranešė apie motinos ir brolio mirtį. Mama buvo stipri, fiziškai sveika, vaistų nevartojo. Brolis jai padėdavo. Nors jie alkoholį vartodavo, tačiau nebuvo alkoholikai. Reiškia 100 000 eurų civilinį ieškinį, nes ji patyrė didelius išgyvenimus dėl dviejų artimų žmonių netekties. Be to, dėl šio įvykio pablogėjo ir jos pačios sveikata.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad apie motinos mirtį ji sužinojo 2015 m. kovo 10 d. apie 19.30 val. iš dukters. Motina buvo senatvės pensininkė, gaudavo tremtinės pensiją, todėl pinigų turėjo, gyveno ūkiškai. Kaime žmonės žinojo, kad jos motina gaudavo didelę pensiją, skolindavosi iš jos pinigų. Mama taip pat yra skolinusi ir Š., tačiau jie grąžino ne visą skolą. Be to, jos brolis taip pat buvo paskolinęs pinigų N. Š.. Reiškia 100 000 eurų civilinį ieškinį dėl dviejų netektų artimų žmonių, prarastos gyvenimo prasmės, labai pablogėjusios sveikatos. Ji dažnai bendraudavo su motina, pas ją lankydavosi kartą ar du per savaitę. Motinos namuose leisdavo vasaras, o dabar pasikeitė gyvenimas ir jie nebenori vykti į jos namus, nebegali ten nakvoti.

Liudytojas A. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 79–81), jog jis yra A. M. dukters vyras. Gyvena kartu su uošviais, (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad 2015 m. kovo 10 d. apie 16.30–17 val. į jų butą atėjo girtas N. Š., kuris paaiškino, kad atvažiavo automobiliu. Pažymėjo, kad kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo ir buvo išgėręs. Jis pasakė, kad automobilį pirko, ir norėjo pasišalinti, bet A. R. jį sulaikė ir išėjo į kiemą pažiūrėti automobilio, kuriuo N. Š. atvažiavo. Iš pradžių kaltinamasis nedavė automobilio raktelių, bet raktelius jie atėmė. Jis su A. M. nuėjo į kiemą ieškoti automobilio, o su N. Š. liko P. Š.. Daugiabučio kieme jie rado raudonos spalvos automobilį „VW Passat“, jį atrakino rakteliu ir ieškojo automobilio dokumentų, nes norėjo išsiaiškinti, su kieno automobiliu kaltinamasis atvažiavo. Ant vairuotojo sėdynės buvo juodos pirštinės, jas padėjo ant šoninės sėdynės. Automobilio gale ant grindų už keleivio sėdynės rado peilį. Jis automobilio daiktadėžėje rado draudimo polisą, jį ir uošvis paskambino kaltinamojo tėvams N. Š. ir R. Š., kurie neužilgo atvažiavo. Pastarieji žinojo, kam priklausė automobilis „VW Passat“. Jie bandė skambinti automobilio savininkui, bet šis neatsiliepė. A. M. iš automobilio „VW Passat“ išėmė ir N. Š. padavė peilį. N. Š. pasakė, kad peilis kruvinas, ir įsidėjo jį į savo automobilį „VW Sharan“. Buvo nuspręsta važiuoti iki automobilio „VW Passat“ savininko. A. R. sėdo už automobilio „VW Passat“ vairo, o N. ir R. Š., jų dukra, P. Š. ir N. Š. sėdo į „VW Sharan“. N. Š. buvo prilaikomas, kad nepabėgtų. Dviem automobiliais jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas „VW Passat“ savininką, įvažiavo į kiemą. Su N. Š. jis nuėjo iki gyvenamojo namo. Kaltinamojo tėvas skambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Kadangi jos nebuvo užrakintos, N. Š. jas atidarė ir jie, užėję į namo vidų, virtuvėje pamatė ant grindų kraujo baloje gulinčią senutę. Suprato, kad ji negyva. N. Š. pasakė, kad šiuose namuose gyvena dar vienas žmogus, todėl nubėgo į kambarį. Lovoje rado gulintį vyriškį. N. Š. patraukė antklodę ir pamatė kraują. Abu išbėgo į lauką, kvietė pagalbą. Kūnų namuose nejudino. Tuo metu buvo 18.27 val. Pareigūnų laukė kieme. Atvykus pareigūnams, N. Š. ekspertams padavė „VW Passat“ automobilyje rastą peilį. Kaltinamojo tėvas minėjo, kad tas peilis jam ankščiau matytas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. papildomai parodė, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs, tartum nesavas, negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, teigė, jog automobilį „VW Passat“ jis nusipirko. Kai buvo skambinama A. K., kieme suskambėjo nužudytojo telefonas.

Liudytojas A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 43–46), jog 2015 m. kovo 10 d. apie 7 val. jis vienas nuėjo pas kaimynus K., kadangi A. K. pakvietė jį išgerti alaus. Jis, P. K. ir A. K. gėrė alų. Patvirtino, kad dienos metu pas K. atėjo N. Š., kuris atsinešė butelį vyno ir spalvotos degtinės ir jie visi kartu virtuvėje prie stalo vartojo alkoholį. Begeriant A. K. pasakė N. Š., kad šio tėvai skolingi už grūdus, ir gerai, jog jie nesilanko. N. Š. į tai nieko neatsakė. Nurodė, kad kaltinamasis vis vaikščiojo į lauką parūkyti bei į tualetą. Apie 14–15 val. N. Š. kažkur išėjo ir grįžo po pusvalandžio ar valandos. Kažkuriuo metu pas K. atėjo J. G., kuris atsinešė 2 butelius stipraus alaus, kurį gėrė jis, J. G., A. K., P. K. ir N. Š.. Pirmiausia nuo stalo pakilo A. K., kuris nuėjo miegoti. Neužilgo išėjo J. G., kadangi turėjo spėti į autobusą. Maždaug po minutės išėjo ir jis. Išeidamas N. Š. nematė, virtuvėje buvo tik P. K.. Grįžęs namo jis nuėjo miegoti ir atsikėlė tik tada, kai prižadino policijos pareigūnai. Kas nužudė K. jis nežino. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas papildomai parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis nebuvo stipriai apgirtęs, su A. K. nekonfliktavo.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2015 m. kovo 10 d. apie 14 val. jis ėjo į svečius pas A. K.. A. K. buvo namuose su savo motina, taip pat buvo A. B. ir kaltinamasis. Jie visi buvo virtuvėje, vartojo alkoholį. N. Š. ir A. K. atrodė šiek tiek apsvaigę, o P. K. buvo vidutiniškai apsvaigusi. J. G. davė A. B. penkis eurus ir šis parnešė butelį degtinės. Kadangi jam reikėjo važiuoti namo, išgėręs šiek tiek degtinės, jis išėjo. K. namuose jis buvo nuo 14 val. iki 15.30 val. Prie jo jokių kalbų apie skolas nebuvo, o jam išeinant visi liko sėdėti prie stalo.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 69–72). Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 10 d. apie 17 val. pas jį į namus atėjo neblaivus anūkas N. Š. ir paprašė močiutės A. M., jog ši padarytų kavos, krovė savo telefoną. Kažkuris iš kartu buvusių mažamečių anūkų pasakė, kad N. atvažiavo automobiliu. Kaltinamasis pripažino, kad atvažiavo automobiliu, teigė jį nusipirkęs. Jis pradėjo priekaištauti N. Š., jog šis girtas važinėja, be to jam sukėlė įtarimą, už kokius pinigus anūkas galėjo nusipirkti automobilį. Prašė N. Š. parodyti automobilio dokumentus, bet šis nerodė ir jie susistumdė. Jis iš N. Š. atėmė automobilio raktelius, ir išėjęs į kiemą, pamatęs ten stovintį svetimą automobilį „VW Passat“, iš N. Š. atimtu rakteliu jį atrakino. Tarp sėdynių esančioje daiktadėžėje jis rado amūko piniginę, automobilio draudimą, du mobilaus ryšio telefonus, iš kurių vienas buvo raudonos spalvos „Nokia“, kokio kaltinamasis neturėjo. Rastame automobilio draudime buvo parašyta, kad automobilio savininkas yra A. K.. Rastus daiktus jis paliko automobilyje ir grįžęs namo paskambino savo dukrai R. Š. bei pasakė, kad N. Š. girtas atvažiavo svetimu automobiliu „VW Passat“, padiktavo automobilio valstybinius numerius ir liepė dukrai atvažiuoti. Kol laukė Š., jis dar kartą apieškojo automobilį, už priekinės keleivio sėdynės ant grindų rado peilį su rudomis dėmėmis. Peilį ir kitus automobilyje rastus daiktus jis parsinešė į namus. Maždaug po 30 minučių atvažiavo dukra R. Š. ir N. Š.. Jie pasakė, kad automobilis „VW Passat“ yra A. K.. Jis N. ir R. Š. padavė visus automobilyje „VW Passat“ rastus daiktus, o taip pat ir peilį. R. Š. pasakė, kad tas peilis yra iš jų virtuvės. R., N. ir N. Š. su visais daiktais išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o A. R. nuvairavo minėtą „VW Passat“. Apie 18.15 val. jam paskambino R. Š. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nužudyti du žmonės.

Liudytojas N. Š. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 73–75). Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu N. Š. parodė, kad N. Š. yra jo sūnus, ir gyvena kartu su juo ir jo žmona savo motina R. Š. (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu jo santykiai su sūnumi yra įtempti, nes sūnus neklauso, netinkamai gyvena. Jis pats asmeniškai savo sūnų paskutinį kartą prieš šį įvykį matė 2015 m. kovo 9 d. vakare, o 6–7 val. sūnus kažkur išėjo. 2015 m. kovo 10 d. apie 17–17.30 val. R. Š. paskambino jos tėvas A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad pas juos automobiliu „VW Passat“ atvažiavo neblaivus N. Š.. Pažymėjo, kad iš sūnaus buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir jis jokio automobilio neturi. Jis su žmona ir nepilnamete dukterimi sėdo į jo automobilį „VW Sharan“ ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kuriame gyvena uošviai M., kiemą. Kieme jie rado A. M., A. M., jo žmonos sesers vyrą A. R., savo tėvą P. Š. bei sūnų N. Š.. Pastarasis buvo neblaivus ir agresyvus. Kieme stovėjo raudonos spalvos automobilis „VW Passat“, kurį jis iš karto atpažino kaip tame pačiame (duomenys neskelbtini) gyvenančio A. K. automobilį. Visi klausinėjo N. Š., iš kur automobilis, bet jis nieko neaiškino, tik sakė, kad pirko. Jis žinojo, kad sūnus neturi pinigų, neturi už ką pirkti automobilio. Jiems atvykus, A. K. automobilis buvo užrakintas, rakteliai buvo pas sūnų, todėl juos atėmė. A. M. iš automobilio „VW Passat“ išėmė didelį peilį ir padavė jam. Peilio geležtė buvo kruvina. Sūnus nepaaiškino, iš kur kraujas, neigė sakydamas, kad kraujo nėra. N. Š. minėtą peilį padėjo į savo automobilio „VW Sharan“ vairuotojo sėdynės gale esančią dėtuvę. Kadangi N. Š. buvo atvažiavęs su A. K. automobiliu, jis paskambino A. K. paklausti, ar šis tikrai pardavė automobilį. Telefonas pradėjo skambėti pas A. M. rankose turėtame krepšyje, kurį šis su rakteliais buvo paėmęs iš N. Š.. Tada jis pabandė skambinti į A. K. laidinį telefoną, bet niekas neatsiliepė. Nusprendė visi nuvažiuoti pas K. ir paklausti dėl automobilio. A. R. vairavo A. K. automobilį „VW Passat“, o jis su žmona, tėvu P. Š., dukterimi ir N. Š. vyko automobiliu „VW Sharan“. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), K. gyvenamojo namo durų niekas neatidarė. Kadangi durys buvo atrakintos, jis užėjo į vidų. Uždegus virtuvėje šviesą, ant grindų pamatė gulinčią P. K., po ja buvo kraujo bala, ant jos kūno matėsi dūrio žymės. Jis iš karto nuėjo į kambarį, kuriame pastoviai miega A. K.. Nuėjęs prie lovos, kurioje gulėjo A. K., patraukė antklodę ir pamatė kraują. Jis iš karto išėjo į kiemą, bandė skambinti pagalbos telefonu, bet iš streso nesugebėjo. A. R. iškvietė pareigūnus. Jis klausė sūnaus, ką šis padarė, bet N. Š. teisinosi, kad tai ne jo darbas, tačiau logiškai paaiškinti nieko negalėjo. Atvykusiems pareigūnams jis pasakė, kad jo automobilyje yra peilis, išimtas iš A. K. automobilio. Minimas peilis yra iš jo namų, jį visada naudojo virtuvėje.

Liudytoja R. Š. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 82–85). Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu R. Š. parodė, kad ji yra N. Š. motina. 2015 m. kovo 10 d. apie 6 val. eidama į darbą ji matė, kad sūnus N. Š. miega namuose. Namuose taip pat buvo ir jos vyras N. Š.. Maždaug 16.30 val. ji grįžo iš darbo namo, N. Š. namuose nebuvo, buvo tik vyras N. Š.. Ar sūnus kažkur dirba, ji nežino. Visą tą dieną ji su N. Š. nesimatė ir nebendravo. Jai grįžus iš darbo ir būnant namuose, paskambino tėvas ir N. Š. senelis A. M., kuris pasakė, kad neblaivus jos sūnus pas jį į namus atvažiavo su raudonos spalvos automobiliu. Ji su vyru ruošėsi važiuoti pas tėvą, kai jai dar kartą paskambino tėvas bei pasakė, kad automobilyje, kuriuo atvažiavo N. Š., jis rado privalomosios civilinės atsakomybės draudimo dokumentus, kuriuose parašyta, kad tas automobilis priklauso A. K.. A. K. ji gerai pažįsta, nes gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini). Su vyru N. Š. ir nepilnamete dukra N. Š. ji nuvažiavo pas tėvą A. M. į namus, esančius Marijampolėje, Panausupio g. Kieme ji pamatė raudonos spalvos automobilį „VW Passat“ ir iš karto atpažino, kad tai A. K. automobilis. Kieme stovėjo jos motina A. M., tėvas A. M., uošvis P. Š., jos sesers vyras A. R. ir sūnus N. Š.. Pastarasis elgėsi neadekvačiai, agresyviai, rėkė, kad yra ne mažas vaikas ir nusipirko tą automobilį, taip pat mėgino suduoti kumščiu savo tėvui N. Š.. Visi ten buvę vyrai N. Š. paguldė ant žemės, bandė iš kišenių ištraukti automobilio signalizacijos pultelį. Ji ir sutuoktinis skambino automobilio savininkui A. K., nes norėjo grąžinti automobilį, galvojo, kad sūnus jį pavogė. Skambinant A. K., ji išgirdo šalia skambantį telefoną, kurį rankose laikė N. Š.. Tokio telefono ji ankščiau pas sūnų nebuvo mačiusi. N. Š. atėmė iš sūnaus šį telefoną, ir, jį apžiūrėję, jie suprato, kad telefonas priklauso A. K.. Tuomet jos tėvas dar apžiūrėjo A. K. automobilį ir automobilyje rado kruviną peilį. Ji atpažino, kad tas peilis yra iš jų namų, tai buvo jų peilis. Peilis buvo su gelsva rankena, plačiais ašmenimis, t. y. ne buitinis, tokio parduotuvėje nenusipirksi. Po to dar bandė A. K. skambinti į namų laidinį telefoną, tačiau taip pat niekas neatsakė, todėl nusprendė visi, išskyrus jos tėvus, važiuoti pas A. K. į namus. Nuvykus pas A. K. į namus (duomenys neskelbtini), namų durų niekas neatidarė. Jos buvo atrakintos, todėl N. Š. užėjo į vidų. Netrukus, gal po minutės, N. Š. išbėgo į lauką ir pasakė kviesti greitąją pagalbą ir policiją, nes A. K. su savo motina guli kraujo klane negyvi. Pas N. buvo likęs automobilio VW Passat, kuriuo atvyko, signalizacijos pultelis. 2015 m. kovo 10 d. vėlai vakare jai paskambino motina A. M. ir pasakė, kad vakare vaikščiodama su šunimi toje vietoje, kur buvo grumiamasi su N. Š., ji ant žemės rado auksinį auskarą – geltono metalo rinkelę. Ji nuvažiavo pas savo motiną, motina jai padavė minėtą auksinį auskarą. Ji iš karto atpažino, kad minėtas auskaras yra P. K., nes matydavo ją pastoviai nešiojant tokius auskarus. Kitą dieną jos motina kieme rado antrą lygiai tokį patį auksinį auskarą. Tuos auksinius auskarus kieme galėjo pamesti tik N. Š., kai su juo grūmėsi giminaičiai. Patikslino, kad įvykio dieną apie 18 val. jiems būnant (duomenys neskelbtini) namo kieme, ji iš sūnaus paėmė krepšelį, kuriame buvo automobilio, kuriuo šis atvažiavo į kiemą, dokumentai bei mobilaus ryšio telefonas. Kai jos vyras skambino A. K. paklausti dėl automobilio, tas telefonas suskambo ir jie suprato, kad iš N. Š. paimtas mobilaus ryšio telefonas buvo A. K..

Iš 2015-03-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti sodybos kieme stovintys du automobiliai: raudonos spalvos „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Sharan“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio „VW Passat“ bagažinės rasta įmautė, kurioje įdėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, pultelis, 8 raktų ryšulys, deklaracija, kvitas, automobilio draudimo polisas. Automobilio „VW Sharan“ viduje, kairės priekinės sėdynės atlošo kišenėje rastas peilis su rusvomis dėmėmis. Gyvenamojo namo durys atrakintos, iš vidaus įkištas raktas. Gyvenamojo namo virtuvėje ant grindų randamas P. K. lavonas su durtinėmis žaizdomis kūne. Gyvenamojo namo kambaryje lovoje randamas A. K. lavonas su durtinėmis žaizdomis kūne (1 t., b. l. 15 – 84).

2015-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 50/15(09) konstatuota, jog P. K. padaryti sužalojimai, tyčiniam savęs žalojimui ir savigynai visiškai nebūdingi, padaryti aštriais duriančiais pjaunančiais įrankiais ar daiktais, tikėtina, tuo pačiu peiliu, viso 33 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje būdinga vienam ar daugiau šios srities trauminių kontaktų su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu dviejų parų iki mirties laikotarpiu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Po širdies ir aortos pažeidimo savarankiškų veiksmų tikimybė yra nuo keleto sekundžių iki keleto minučių, po kitų kiauryminių sužalojimų padarymo, savarankiškų veiksmų tikimybė yra ilgesnė, galimai keliolika – keliasdešimt minučių, akli sužalojimai ir poodinė kraujosruva konstatuotų sužalojimų kontekste savarankiškų veiksmų iš esmės neribojo. P. K., (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, mirties priežastis yra daugybiniai durtiniai-pjautiniai kiauryminiai dešinės krūtinės pusės, kiauryminiai ir akli nugaros, akli kaklo ir veido sužalojimai, aortos kylančiosios dalies, kairio širdies skilvelio ir daugybiniai abiejų plaučių (1, 15 ir 18 segmentų) pažeidimai. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ertmę ir krūtinplėvės ertmes abipus, išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku. P. K. mirė 24-48 val. iki jos lavono autopsijos. P. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti bet kuriuo iš tyrimui pateiktų peilių. Drabužių pažeidimai iš esmės atitinka durtinius pjautinius sužalojimus kūne. P. K. sirgo bendrine ateroskleroze, jos lavono kraujyje rasta 3,74 promilės etilo alkoholio ir tai gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t., b. l. 90–93).

2015-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 51/15(09) konstatuota, jog A. K. padaryti sužalojimai, tyčiniam savęs žalojimui ir savigynai visiškai nebūdingi, padaryti aštriais duriančiais pjaunančiais įrankiais ar daiktais, tikėtina, tuo pačiu peiliu, viso 28 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairiame žaste ir krūtinėje padaryti briauna 8 trauminiais poveikiais, tikėtina, tuo pačiu daiktu ar įrankiu, kuriuo buvo padaryti durtiniai pjautiniai daugybiniai sužalojimai. Jų padarymo laikas – vienos paros laikotarpis iki mirties bei labai tikėtina, kad jie buvo padaryti artimu durtinių pjautinių sužalojimų padarymui laiku. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Po širdies ir aortos pažeidimo savarankiškų veiksmų tikimybė yra nuo keleto sekundžių iki keleto minučių, po kitų kiauryminių sužalojimų padarymo, savarankiškų veiksmų tikimybė yra ilgesnė, galimai keliolika – keliasdešimt minučių, konstatuoti odos nubrozdinimai ir akli durtiniai pjautiniai sužalojimai, kitų sužalojimų kontekste savarankiškų veiksmų iš esmės neribojo. A. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti bet kuriuo iš tyrimui pateiktų peilių. Drabužių pažeidimai iš esmės atitinka sužalojimus kūne. A. K., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mirties priežastis yra daugybiniai durtiniai-pjautiniai kiauryminiai ir akli krūtinės, kiauryminiai ir akli kairio šono bei akli kairio žasto sužalojimai, aortos kylančiosios dalies, kairio širdies skilvelio ir daugybiniai abiejų plaučių (4, 8, 11 ir 12 segmentų), plonųjų žarnų pasaito ir kairio inksto bei jo kapsulės pažeidimai, daugybiniai pasieninės pleuros pažeidimai. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ertmę, krūtinplėvės ertmes abipus, pilvaplėvės ertmę ir kairį retroperitoninį tarpą, išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku. A. K. mirė 24-48 val. iki jo lavono autopsijos. A. K. sirgo bendrine ateroskleroze, jo lavono kraujyje rasta 3,24 promilės etilo alkoholio ir tai gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t., b. l. 100–103).

2015-04-29 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 64-(U-311)-IS1-117 nurodoma, kad ant 2015 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros metu paimto rusvos spalvos stiklinio puodelio Nr. 4 išryškintas piršto pėdsakas yra paliktas A. B. dešinės rankos bevardžiu pirštu, o ant įvykio vietos apžiūros metu paimto keramikinio puodelio Nr. 6 išryškintas piršto pėdsakas yra paliktas N. Š. dešinės rankos didžiuoju pirštu (1 t., b. l. 105–117).

2015-05-18 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 64-(U-312)-IS1-133 konstatuota, kad avalynės pado pėdsakas, rastas įvykio vietoje ir nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 yra paliktas dešinės kojos sportinio batelio, kurį pateikė N. Š., padu. Avalynės pado pėdsakas, rastas įvykio vietoje ir nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 6 galimai yra paliktas dešinės kojos sportinio batelio, kurį pateikė N. Š., padu. Avalynės padų pėdsakai, rasti įvykio vietoje ir nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7 yra palikti bato padu, turinčiu tokią pačią pado rašto elementų lokalizaciją, formą, matmenis ir tarpusavio išsidėstymą, kaip ir kairės kojos sportinis batelis, kurį pateikė N. Š.. Avalynės padų pėdsakai, rasti įvykio vietoje ir nukopijuoti ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 4 yra palikti bato pado puspadžiu, turinčiu tokią pačią pado puspadžio rašto elementų lokalizaciją, formą, matmenis ir tarpusavio išsidėstymą, kaip ir dešinės kojos sportinis batelis, kurį pateikė N. Š. (1 t., b. l. 119–133).

Iš 2015-06-02 peilio, paimto iš automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės priekinės sėdynės atlošo kišenės, apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas peilis yra 225 mm ilgio, geležtės ilgis 120 mm, plotis plačiausioje vietoje 25 mm, storis 3 mm. Ant peilio geležtės bei rankenos priekio matomos neryškios rausvos spalvos dėmės. Peilio geležtės paviršių sudrėkinus „Bluestar Forensic“ tirpalu, skirtu kraujo paieškai, visame objekto paviršiuje matėsi kraujo pėdsakai, ypač intensyvūs geležtės paklotėje ir rankenos priekyje (1 t., b. l. 134–136).

Iš 2015-10-14 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti telefonas „Nokia 208.1“, IMEI (duomenys neskelbtini), neužpildyta eismo įvykio deklaracija, „(duomenys neskelbtini)“ draudimo polisas automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Alauša“ kvitas, aštuonių raktų ryšulys ir pultelis, rasti įvykio vietos apžiūros metu įmautėje ant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės ant „VW Passat“ priekinės keleivio sėdynes rastos juodos odinės pirštinės, įvykio vietoje rasti daiktai: rusvos spalvos odinė piniginė su joje buvusiais 20 eurų, A. K. vairuotojo pažymėjimu ir kitais daiktais, medžiaginis maišelis, penki kamšteliai, saldainių „Kaukė“ popierėlis, rankšluostis, cigarečių „LD“ pakelis, keturios cigarečių nuorūkos, saldainių „Sorento“ popierėlis, stikliukas, čekis, kepurė, šlepetės, paklodė, užvalkalas, du popierėliai nuo saldainių ir saldainis, pakelis nuo saldainių. Rasti ir apžiūrėti daiktai užfiksuoti fotolentelėje pateiktose nuotraukose (1 t., b. l. 137–162).

2015-06-08 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad A. L. iš jai pateiktų keturių auskarų porų atpažino auskarus, priklausiusius jos motinai P. K. (2 t., b. l. 26–28).

2015-06-08 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad V. K. iš jam pateiktų keturių auskarų porų atpažino auskarus, priklausiusius jo motinai P. K. (2 t., b. l. 38–40).

2015-05-15 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštas patvirtina, kad tyrimui buvo pateiktas 2015 m. kovo 10 d. 18.27 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65).

Iš 2015-05-15 objekto (mp3 dokumento), turinčio reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas 2015 m. kovo 10 d. 18.27 val. garso įrašas, užfiksuotas BPC darbuotojo ir A. R. pokalbis telefonu Nr. 112, kurio metu pranešėjas prašo atsiųsti policiją ir greitąją medicinos pagalbą į (duomenys neskelbtini), kadangi ten gali būti nužudyti du žmonės (2 t., b. l. 66–68).

2015-06-04 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad N. Š. atpažino peilį, kurį A. M. rado automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurį atpažįstantysis paėmęs įsidėjo į savo automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės gale esančią kišenėlę (2 t., b. l. 76–78).

2015-03-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja R. Š. pateikė du geltono metalo auskarus – rinkutes (2 t., b. l. 87).

Iš 2015-03-30 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti liudytojos R. Š. 2015-03-13 pateikti auskarai, kurių praba yra „585“, svoris – 1,23 g. Auskarai užfiksuoti fotolentelėje pateiktose nuotraukose (2 t., b. l. 88–95).

2015-06-04 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad liudytoja R. Š. atpažino peilį, kurį laikė savo namuose, ir kurį 2015 m. kovo 10 d. jos tėvas A. M. rado automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jos vyras N. Š. įsidėjo į savo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gale ant automobilio grindų (2 t., b. l. 97–99).

Iš 2015-03-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. apžiūrai pateikė A. K. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 106–107).

Iš 2015-03-11 papildomos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti rankų ir kvapų pėdsakai, keturi sėdynių užvilkimai, du galiniai kilimėliai, perjungimo svirties rankena, binto servetėle nuvalytas automobilio vairas. Pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 108–115).

Iš 2015-08-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti, aprašyti ir fotolentelėje pateiktose nuotraukose užfiksuoti automobilio „VW Passsat“ apžiūros metu paimti keturi sėdynių užvilkimai, du galiniai kilimėliai ir perjungimo svirties rankena (2 t., b. l. 118–122).

2015-04-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio sanitaras J. M. pateikė P. K. ir A. K. drabužius (2 t., b. l. 125).

2015-12-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti drabužiai, nuvilkti nuo P. K. lavono: liemenė, megztinis, kelnės, apatiniai marškiniai, liemenėlė, kelnaitės, kojinės. Drabužiai su rusvos spalvos dėmėmis, liemenėje, megztinyje, apatiniuose marškiniuose užfiksuotos durtinės skylės. Pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 126–137).

2015-12-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti drabužiai, nuvilkti nuo A. K. lavono: marškiniai, apatiniai marškiniai, kelnės, glaudės, kojinės. Apžiūros metu nustatyta, kad drabužiai su rusvos spalvos dėmėmis, marškiniuose, apatiniuose marškiniuose užfiksuotos durtinės skylės. Pateikta fotolentelė su nuotraukomis (2 t., b. l. 138–147).

2015-03-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad N. Š. tyrimui pateikė juodos spalvos medžiaginę striukę, juodos spalvos bliuzoną su oranžinėmis juostomis, pilkos spalvos džinsus, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinius batelius (2 t., b. l. 152).

2016-03-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti N. Š. pateikti drabužiai, o ant jo pateiktos striukės ir kelnių matomos dėmės, panašios į kraujo dėmes (2 t., b. l. 153–163).

2016-01-27 – 2016-02-11 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-9/2016 konstatuojama, kad N. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas bei adaptacijos sutrikimas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu N. Š. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas bei adaptacijos sutrikimas netrukdo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su įtariamuoju N. Š. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. Įtariamajam N. Š. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (3 t., b. l. 169–172).

2015-03-10 neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“ aktas patvirtina, kad 20.17 val. N. Š. nustatytas 1,51 promilių girtumas (4 t., b. l. 7).

2015-03-12 parodymų patikrinimo vietoje metu N. Š. nurodė P. K. ir A. K. nužudymo aplinkybes t. y. nurodė, kad nužudęs abu asmenis ir pasiėmęs nuo lentynėlės ant spintos buvusius mobiliojo ryšio telefoną, automobilio raktelius ir dokumentus, lindo į spintoje esančią spintelę, ieškodamas pinigų, stumdė joje buvusius daiktus, pinigų nerado ir nepaėmė, grįžo į virtuvę ir iš P. K. lavono ausų ištraukė auskarus, kuriuos įsidėjo į kišenę. Po to išėjęs į kiemą, nuėjo į garažą, iš kurio išsivarė automobilį „VW Passat“, padėjo peilį ant automobilio grindų už vairuotojo sėdynės, o pagrobtus daiktus pasidėjo ant priekinės keleivio sėdynės ir nuvažiavo pas senelius. Pažymėjo, kad prieš įvykį jis buvo užlipęs į antrą namo aukštą apsižiūrėti, buvo atidaręs spintelę, ieškodamas pinigų, tačiau jų nerado. Nužudęs žmones į antrąjį namo aukštą nebelipo (4 t., b. l. 19–27).

Tiek kaltinamojo N. Š. visiškas prisipažinimas, tiek ir kiti aptarti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, tiesiogiai siekdamas P. K. ir A. K. mirties, turėdamas išankstinį tikslą pagrobti kaltinime nurodytą jų turtą, peiliu dūrė ne mažiau kaip 33 kartus P. K. ir ne mažiau kaip 29 kartus A. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiems asmenims dideles fizines kančias ir padarydamas jų mirtį sukėlusius durtinius-pjautinius sužalojimus.

Kaltinamasis N. Š. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo veiksmuose nustatyti šio straipsnio 2, 5, 6 ir 9 punktuose numatyti jo veiką kvalifikuojantys požymiai, tai yra, kad jis iš savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du bejėgiškos būklės žmones.

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad buvo nužudyti du asmenys – P. K. ir jos sūnus A. K.. Byloje esančios 2015 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr. M 50/15(02) ir M 51/15(02) patvirtina, kad P. K. ir A. K. buvo nužudyti 24-48 val. iki jų lavonų autopsijos, šios aplinkybės neprieštarauja nustatytam N. Š. padarytos nusikalstamos veikos laikui – 2015 m. kovo 10 d., todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto kvalifikuojančio požymio buvimą.

Sprendžiant, ar šie N. Š. nužudytieji asmenys buvo bejėgiškos būklės, svarbu įvertinti konkrečias nukentėjusiojo fizinę ir psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą, kaip be­jė­giškos būk­lės žmogaus, kuomet nužudo­mas as­muo, dėl fi­zi­nių ar psi­chi­nių sa­vy­bių ne­ga­lintis su­pras­ti kal­ti­nin­ko vei­kos po­būdžio, ne­ga­li gin­tis ar ki­taip veng­ti pa­vo­jaus ar­ba ak­ty­viai pa­si­priešin­ti kal­ti­nin­kui. To­kia būse­na ga­li būti dėl li­gos, neįgalumo ar se­nat­vės, taip pat apal­pus, pra­ra­dus sąmo­nę, mie­gant ar­ba dėl stip­raus ap­svai­gi­mo nuo al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­nių, psi­chot­ro­pi­nių ar ki­tų psi­chi­ką vei­kian­čių medžia­gų ir pan. Pažymėtina, kad nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tą, kai kal­ti­nin­kas su­vo­kia nu­ken­tėju­sio­jo be­jėgišką būk­lę ir ja pa­si­nau­do­da­mas, at­ima gy­vy­bę.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad veikos padarymo metu P. K. buvo sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų. Ši aplinkybė, be kita ko, vertinant kaltinamojo jauną amžių, neabejotinai rodo buvus jo fizinį pranašumą prieš nukentėjusiąją. Tai, kad kaltinamasis suvokė šį savo pranašumą ir pasinaudojo senyvo amžiaus moters bejėgiška būkle rodo aplinkybė, kad savo nusikalstamus ketinimus jis pradėjo įgyvendinti būtent tada, kai su P. K. virtuvėje, kurioje girtavo, liko vienas, tokiu būdu užsitikrindamas, kad nukentėjusioji nesugebės jam pasipriešinti ir kiti asmenys negalės jam sutrukdyti. Padaręs P. K. daugybinius durtinius-pjautinius kūno sužalojimus, N. Š. nuėjo į kitą kambarį, kuriame žinojo buvus A. K.. Šiam miegant, kaltinamasis pasilenkė virš nukentėjusiojo lovos ir keletą kartų dūrė jam į krūtinę, padarydamas daugybinius durtinius-pjautinius kūno sužalojimus. Pats N. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad A. K. nužudė, nes jis miegojo. Teigė, kad nebūtų žinojęs, ką daryti, jeigu pastarąjį kambaryje būtų radęs nemiegantį. Būtent ši aplinkybė, kad A. K. kaltinamajam užėjus į kambarį miegojo, sukūrė situaciją, kurioje nužudytasis buvo bejėgiškoje būklėje, nes negalėjo apsiginti nuo užpuoliko. Būtent tai suprasdamas ir to tikėdamasis, N. Š. įgyvendino savo nusikalstamus ketinimus. Vertinant nužudytų asmenų bejėgiškumą, svarbu pažymėti, kad kaltinamasis, nužudytieji asmenys ir liudytojai A. B. bei J. G. iki įvykio girtavo. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojais apklausti A. B. ir J. G. nurodė, kad kartu su nužudytaisiais vartojo stiprų alų, vyną, stipriuosius gėrimus. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo virtuvės patalpoje buvo rasti tušti alkoholio buteliai. Alkoholio vartojimo faktą taip pat patvirtina ir byloje esančios 2015-03-12 specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad P. K. lavono kraujyje rasta 3,74 promilių etilo alkoholio, o A. K. lavono kraujyje rasta 3,24 promilių etilo alkoholio, ir toks kiekis gyvam žmogui atitinka sunkų girtumo laipsnį. Teismo vertinimu, tokios apsvaigimo būklės asmuo negalėtų adekvačiai įvertinti jam gresiančio pavojaus bei tinkamai nuo jo apsiginti. Nors nužudytieji alkoholinius gėrimus vartojo savo noru, tačiau ši aplinkybė neabejotinai sudaro teismui pagrindą spręsti apie bejėgišką jų būseną.

Kaltinamojo išankstinį tikslą pasisavinti svetimą turtą patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. 2015-05-18 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 64-(U-312)-IS1-133 konstatuota, kad įvykio vietos apžiūros metu nužudytųjų namo antrame aukšte aikštelėje, kambaryje, kito kambario sandėliuke, kur sudėta patalynė, rasti avalynės pado pėdsakai yra galimai palikti kaltinamojo pateiktų batų padais ar puspadžiais. Pats N. Š. 2015-03-12 jo parodymų patikrinimo vietoje metu pažymėjo, kad prieš įvykį jis buvo užlipęs į antrą namo aukštą apsižiūrėti, buvo atidaręs spintelę, ieškodamas pinigų, tačiau jų nerado. Be to, nužudęs P. K. ir A. K., nuo pirmame namo aukšte kambaryje buvusios spintos lentynos pagrobė A. K. mobiliojo ryšio telefoną, automobilio raktus ir dokumentus, o, prieš išeidamas iš nužudytųjų namų, jis iš P. K. ausų išplėšė auksinius auskarus. Pas savo senelius N. Š. po įvykio nuvažiavo iš nužudytųjų garažo savavališkai pasiimtu A. K. automobiliu. Nuvykęs pas senelius, jis liudytojui A. M., kaip ir po to atvykusiems savo tėvams Renatai bei N. Š. teigė, kad automobilį iš A. K. nusipirko. Tai rodo, kad N. Š. kryptingais tyčiniais veiksmais siekė turtinės naudos sau, o jo artimiesiems įtarus, kad iš K. turtą jis įgijo be teisėto pagrindo, melavo, siekdamas išsaugoti pagrobtą turtą ir nuslėpti savo padarytą nusikalstamą veiką. Toks N. Š. veiksmų pobūdis, kryptingai siekiant turtinės naudos sau, pagrįstai tyrimo metu kvalifikuotas kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis N. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės buvusius du asmenis - P. K. ir A. K., jo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 9 punktuose numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nesant įstatyminių sąlygų, numatytų LR BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti N. Š. švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamasis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jam netaikytinos.

N. Š. padarė vieną labai sunkų baigtą nusikaltimą. Atsižvelgiant į paties kaltinamojo parodymus, P. K. ir A. K. padarytų sužalojimų mastą ir lokalizaciją, pasirinktą nusikalstamos veikos padarymo įrankį, teismas sprendžia, kad N. Š. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, turėdamas konkretų tikslą dėl savanaudiškų paskatų nužudyti du asmenis. Jis nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, kurias patvirtino įvykio vietoje, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų nužudytųjų artimųjų, todėl kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamą veiką N. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2015-03-10 neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“ aktas patvirtina, kad 2015-03-10 20.17 val. N. Š. nustatytas 1,51 promilių girtumas (4 t., b. l. 7). Toks apsvaigimas vertintinas kaip vidutinis girtumo laipsnis, be to, pats kaltinamasis nurodė apsvaigimo įtaką jo nusikaltimo padarymui, todėl aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, N. Š. padarė būdamas anksčiau du kartus nuteistas už tyčinius nusikaltimus, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra laikytinas recidyvistu. Todėl ir ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).