Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktorininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 22.30 val. Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., atėjęs į nukentėjusiojo E. V. Š. namus, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį E. V. Š. į kairę veido pusę (nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės) ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. V. Š. sveikatą (padarė jam poodinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą nugaroje, muštines žaizdas dešiniame momenyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės žandinio ančio lūžį);

1.2. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2022 m. spalio 9 d. apie 19.26 val. ties pastatu, esančiu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 19.27 val. jam buvo nustatytas 1,95 ‰ girtumas, o 19.44 val. – 1,61 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.2. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.2.1. Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

2.2.2. Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

2.2.3. Ž. V. K. nustatytas girtumas (1,61 ‰ ir 1,95 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia.

2.2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis Ž. V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

3.1. Kaltinamojo Ž. V. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailisi, o taip pat atlygino BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.2. Skirdamas bausmes kaltinamajam Ž. V. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai nesunkūs baigti nusikaltimai; pirmu nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus sveikatai (kaltinamojo smurtas pasireiškė smūgiavimu į žmogui gyvybiškai svarbią kūno dalį – į galvą); antru nusikaltimu jis sukėlė pavojų ne tik savo gyvybei ir sveikatai, bet ir eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo baustas administracine tvarka, paskirtą baudą buvo sumokėjęs; po nusikalstamų veikų padarymo jis nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo, nes 2022 m. spalio 27 d., be kita ko, vairavo transporto priemonę; jis dirba (2 t., 52–55, 58–61, 63–64 b. l.)). Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam Ž. V. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskyrus švelniausią šios teisės normos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, švelnesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – švelniausią bausmę – baudą, kuri yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100000 eurų)).

3.3. Kaltinamasis Ž. V. K. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė skirtingu laiku ir skirtingose vietose, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tokiu būdu jam paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – baudos (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

3.4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis Ž. V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,61 ‰ ir 1,95 ‰ girtumas). Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Aptariamą nusikaltimą kaltinamasis Ž. V. K. padarė turėdamas teisę vairuoti kelių transporto priemones (2 t., 53 b. l.). Prieš aptariamą įvykį kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka (už greičio viršijimą), paskirtą baudą sumokėjo. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, jog kaltinamasis Ž. V. K. po nusikalstamų veikų padarymo nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo, nes 2022 m. spalio 27 d., be kita ko, vairavo transporto priemonę (ROIK: 22187294115) (2 t., 58–61 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.1. ir 3.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) gali būti pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas yra švelnesnis už numatytą vidurkį, t. y. 2 metams 3 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų). Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.

4.3. 2022 m. spalio 11 d. nutarimu kaltinamajam Ž. V. K. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (2 t., 127–129 b. l.). Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d.

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika paprastai padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.2. Kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam Ž. V. K. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

5.3. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo Ž. V. K. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis yra ne jo, o kito asmens (2 t., 5–6 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu transporto priemonės savininkė A. D. parodė, kad ji kaltinamajam vairuoti jos automobilio būnant neblaiviam neleido ir nemanė, kad jis taip neatsakingai pasielgs. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. V. K. patvirtino, kad jis automobilį vairavo neblaivus savavališkai, nežinant automobilio savininkei. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jį atsiėmusiam asmeniui (2 t., 33, 35, 42–43, 50 b. l.), o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

5.4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo Ž. V. K. gynėjas pateikė individualią transporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kurią seka, jog kaltinamojo vairuotas automobilis „Audi A4“ turi įvairių defektų bei trūkumų ir jo vertė – 1520 Eur (su PVM) (3 t., 2–44 b. l.). Šioje vietoje teismas pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje yra nurodoma bendra tos kategorijos transporto priemonių vertė, o individualioje vertinimo ataskaitoje – konkrečios transporto priemonės vertė. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, pirmenybė teikiama ne masinio, o individualaus vertinimo duomenims. Byloje esanti transporto priemonės vertinimo ataskaita yra aiški ir išsami. Vertindamas transporto priemonės vertę turto vertintojas įvertino transporto priemonės techninę būklę, eksploatacinius ir kitus trūkumus, pinigų vertei ir prekių (taip pat ir automobilių) kainoms įtaką darančius valstybės ekonominius rodiklius bei kitas svarbias aplinkybes. Teismui nekyla abejonių dėl turto vertintojo atlikto transporto priemonės vertinimo išsamumo ir objektyvumo, dėl turto vertintojo žinių ir kompetencijos. Tokiu būdu teismas mano, kad kaltinamojo Ž. V. K. vairuotos transporto priemonės vertė yra 1520 Eur (su PVM), todėl būtent tokia pinigų suma išieškoma (konfiskuojama) iš kaltinamojo Ž. V. K..

5.5. Šioje vietoje teismas pažymi, kad sprendžiant paminėtus klausimus panašaus pobūdžio bylose tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 1A-259-635/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-384-468/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. 1A-66-635/2022 ir kt.).

6.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 180,44 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl E. V. Š. gydymo išlaidų atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui (1 t., 57–59 b. l.), tačiau nuo ieškinio atsisakė, kadangi kaltinamasis Ž. V. K. padarytą žalą atlygino (1 t., 66 b. l.).

6.2. Nukentėjusysis E. V. Š. pareiškė 2065 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., 154–156 b. l.). Tačiau nukentėjusysis E. V. Š. ir kaltinamasis Ž. V. K. susitarė dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo iki 2022 m. lapkričio 14 d. (2 t., 96 b. l.), o 2022 m. gruodžio 22 d. apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis Ž. V. K. jo (nukentėjusiojo) atsiprašė, visiškai atlygino jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jis atleido kaltinamajam ir jie susitaikė, jis pretenzijų kaltinamajam neturi (1 t., 128–129 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. V. Š. patvirtino, kad žala jam visiškai atlyginta.

6.3. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo E. V. Š. civilinių ieškinių nutraukiamas.

7.1. Kaltinamajam Ž. V. K. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., 119–121, 123–125, 127–128 b. l.), kurios paliekamos galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę – panaikinamos.

7.2.1. vyriškos kelnės, grąžintos nukentėjusiajam E. V. Š. (1 t., 110–111, 113 b. l.), paliekamos nukentėjusiajam E. V. Š.;

7.2.2. automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas O. K. (2 t., 42–43, 50 b. l.), paliekamas O. K.;

7.2.3. skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai), saugomi kartu su byla (1 t., 97 b. l.; 2 t., 15, 24 b. l.), paliekami saugoti kartu su byla.

7.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo Ž. V. K. valstybei išieškomos 6,64 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

Ž. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (be intensyvios priežiūros);

- BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 90 MGL (4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – baudos ir paskirti Ž. V. K. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (be intensyvios priežiūros) ir 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros) ir 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti Ž. V. K. per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti Ž. V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš Ž. V. K. valstybei išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų).

Ž. V. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę – panaikinti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir E. V. Š. civilinių ieškinių nutraukti.

- vyriškas kelnes, grąžintas E. V. Š., palikti E. V. Š.;

- automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą O. K., palikti O. K.;

- skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus), saugomus kartu su byla, palikti saugoti kartu su byla.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš Ž. V. K. į valstybės pajamas 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) dydžio proceso išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (AS „Danske Bank“ Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas)) (įmokos kodas 5662);

Išaiškinti Ž. V. K., jog mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.