- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-259-635/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37546-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6Bylos parengimas ir jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 323-325 str.)
- 2.4.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daliaus Jocio ir Dalios Kursevičienės,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, V. T., jo gynėjui advokatui Donatui Lengvinui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. T. gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagal laidavimą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-10-28.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. T. konfiskuota automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 7 860 Eur (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt eurų) valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairavo motorinę kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2021 m. spalio 27 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2021 m. spalio 27 d. 16.23 val. nustatytas 2,13 ‰ (promilių) neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. T. gynėjas advokatas Donatas Lengvinas (toliau – ir apeliantas) su skundžiamo. nuosprendžio dalimis, kuriomis V. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas vieniems metams devyniems mėnesiams ir turto (automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 860 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų)) konfiskavimas), nesutinka, prašo nuosprendį pakeisti. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą sutrumpinti iki vienų metų ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 505 Eur turto konfiskavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl specialiosios teisės atėmimo termino
2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes parenkant ir individualizuojant jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę.
2.2. Nurodo, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad „Trumpesnio termino nustatymas paneigtų bausmių proporcingumo principą, nes už mažesnį neblaivumą, iki 1,51 promilių, privalomai taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki vienerių metų šešių mėnesių“, yra nepagrįsti jau vien dėl to, kad pats įstatymų leidėjas BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtino minimalų vienų metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymą.
2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę (kasacinės nutartis Nr. 2K-100-648/2019). Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
2.4. Apeliantas mano, jog aplinkybė, kad V. T. gailisi, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, leidžianti pagrįstai teigti, jog egzistuoja aplinkybės, kurioms esant galima skirti įstatyme – BK 68 str. 2 d. – numatytą minimalų uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, t. y. vieniems metams.
2.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad eismo įvykio metu V. T. vairuotas automobilis buvo visiškai sugadintas, jam uždrausta dalyvauti eisme. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. T. jau yra realiai užkirstas kelias toliau vairuoti transporto priemones neblaiviam, kadangi, pirma, jis neturi transporto priemonės, nes ji buvo sugadinta eismo įvykio metu, kurį sukėlė kitas asmuo; antra, dėl teismo skirto automobilio vertės konfiskavimo, taip pat turimų prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo bankams V. T. neturi jokios realios galimybės įsigyti kitą automobilį.
Dėl automobilio turto vertės konfiskavimo
2.6. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019) šiuo klausimu ir netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis dėl konfiskuotino turto vertės dydžio.
2.7. Apeliantas pažymi, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis į bylą pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini), pagaminto 2012 m., kaina su PVM yra ne 7 860 Eur, o 7 800 Eur. Kodėl teismas nurodo sumą, kuri nenurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, neaišku, tačiau akivaizdu, kad į bylą pateiktoje pažymoje suma su PVM yra 7 800 Eur. Todėl teismas visiškai nepagrįstai priteisė byloje esantiems duomenims prieštaraujančią sumą.
2.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino itin svarbių, manytina, esminę reikšmę konfiskuotino turto vertės nustatymui turinčių aplinkybių, dėl to be pagrindo priteisė visą automobilio vidutinę rinkos vertę atitinkančią sumą. Nurodo, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
2.9. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio metu V. T. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas ir jam uždrausta dalyvauti eisme. Būtent dėl automobilio sugadinimo masto teismas nusprendė konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę pinigais. Šios aplinkybės rodo, kad pats automobilis po eismo įvykio tapo ekonomiškai nenaudingas. Automobilio remonto kaštai, remiantis į bylą teikiama (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), preliminariai sudaro 17 149 Eur, tai reiškia, jog automobilis sugadintas nepataisomai (jo remonto kaštai viršija automobilio vertę). Likutinė konfiskuotino turto vertė po sugadinimo – 3 505 Eur su PVM, tai, manytina, atitinka realiai konfiskuotiną sumą. Automobiliui įsigyti V. T. paėmė l0 000 Eur paskolą. Ši paskola, pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžinta. Paskolos grąžinimo terminas 2026-05-27. Vadinasi, V. T. ne tik neteko automobilio, už kurį kiekvieną mėnesį moka paskolos įmokas bankui, bet dar papildomai įpareigotas sumokėti 7 860 Eur automobilio vertę.
2.10. Apeliaciniame skunde pažymima, jog, atsižvelgiant į tai, kad automobilis ne tik sugadintas, bet jam ir uždrausta dalyvauti eisme, atsižvelgiant į tai, kad jo remontas kainuos mažiausiai 17 149 Eur, o likutinė vertė po sugadinimo – 3 505 Eur, manytina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai išėjo už kaltinimo ribų, t. y. prokuroro prašymo, konfiskuoti ne didesnę nei 5 000 Eur sugadinto automobilio vertę ir tokiu būdu realiai kaltininko padėtį pablogino nepalyginamai griežčiau lyginant su kitais asmenimis, kurie teisiami už analogiškus nusikaltimus. Iš V. T. negali būti konfiskuota didesnė nei 3 505 Eur dydžio suma, t. y. likutinė automobilio vertė nustatyta pagal (duomenys neskelbtini), individualų automobilio vertinimą, kuris šiuo atveju yra patikimesnis ir tikslesnis nei VšĮ „Emprekis“ masinis vertinimas.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokuroras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo skundo netenkinti, ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, nurodant: „iš V. T. konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 800 Eur“.
3.1. Prokuroras atsiliepime nurodė, kad apylinkės teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 9 mėnesius. Pažymėjo, jog maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, todėl paskirtą mažesnį nei vidurkis terminą vertinti kai neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.
3.2. Atsiliepime pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, V. T. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskavo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 860 Eur valstybės nuosavybėn, padarė rašymo apsirikimo klaidą, iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio kaina su PVM yra 7 800 Eur, būtent ši suma ir turėjo būti konfiskuota. Nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iš kaltinamojo turi būti priteisiama suma, atitinkanti jo nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio vertę su PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).
4. Teismo posėdyje V. T. ir jo gynėjas advokatas Donatas Lengvinas prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Nagrinėjamu atveju taip pat nekyla ginčo dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, būtent dėl baudžiamojo poveikio priemonių atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo teisėjų kolegija pasisakys plačiau.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paskyrė per griežtą vienų metų devynių mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Apelianto įsitikinimu, nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga.
8. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.
9. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.
10. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog V. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,5 promilės, vairavo transporto priemonę, t. y. ypač šiurkščiai pažeidė KET. V. T. šios aplinkybės neginčija, prisipažįsta būdamas neblaivus vairavęs transporto priemonę, sutinka, jog jam turi būti atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones), tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgą – vienų metų devynių mėnesių – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.
11. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
12. V. T. neteistas (t. 2, b. l. 136–137), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 132–134, t. 3, b. l. 51–52), turi šeimą (t. 3, b. l. 9–11), dirba (t. 2, b. l. 130), buvusi ir esama darbovietė bei seniūnija jį charakterizuoja teigiamai (t. 3, b. l. 12–14), transporto priemones vairuoja 17 metų. Nors tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, tačiau tokia aplinkybė rodo, jog apeliantas aplaidžiai elgėsi su tokia svarbia specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir buvo abejingas tam, kad vairuojant neblaiviam gali kilti pavojingų padarinių. Tokiu elgesiu demonstruoja savo nedrausmingumą, aplaidų požiūrį į savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumą. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė turi būti paskirta ilgesniam negu minimalus laikotarpis tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio.
13. Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, jog V. T. gailisi bei prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Nurodytos aplinkybės jau buvo pakankamai įvertintos skundžiamame nuosprendyje ir nesudaro pagrindo trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris yra žymiai mažesnis už vidurkį. Skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieniems metams devyniems mėnesiams – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pobūdį ir asmenį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,09 promilės, įvertinus paklaidą), tokiais veiksmais padarė nesunkų nusikaltimą, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo išvadai, kad jam nustatytinas vienų metų devynių mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymo – terminas. Tiek paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingas bylos aplinkybes.
15. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl automobilio visiško sugadinimo ir dėl to negalėjimo dalyvauti eisme ar finansinių įsipareigojimų nėra pagrindas mažinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo
16. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
17. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.
18. Sutiktina su apelianto nurodyta teismų praktika, kad, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog nustatant iš V. T. konfiskuotino turto vertę, vadovautasi VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma, kurioje nurodyta analogiško automobilio vertė.
20. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė UAB „Autosigma“ atliktą individualią automobilio vertinimo ataskaitą, kurioje fiksuoti įvairūs automobilio defektai ir trūkumai, remonto kaina ne mažiau kaip 17 149 Eur, o likutinė vertė po sugadinimo – 3 505 Eur, Apeliantas nurodo, jog automobilis įsigytas paėmus 10 000 Eur paskolą, kuri pagal paskolos automobiliui sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžinta. VšĮ „Emprekis“ yra pateikiama bendra tos kategorijos transporto priemonių vertė, o vertinimo ataskaitoje – konkrečios transporto priemonės vertė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims. Prokuroro atsiliepime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020 neatitinka faktinių šios baudžiamosios bylos aplinkybių. Atsižvelgęs į pateikus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė – 3 505 Eur (su PVM), ir apeliacinis skundas dėl turto konfiskavimo masto tenkinamas.
21. Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis į bylą pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini), pagaminto 2012 m., kaina su PVM yra ne 7 860 Eur, o 7 800 Eur. Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas automobilio vertę padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri taisytina. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto ir prokuroro nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė rašymo apsirikimą, kuris padarytas ir kaltinamajame akte, tačiau tokios klaidos taisymas, nustatant konfiskuotino turto vertę pagal individualų vertinimą – 3 505 Eur – teisinės reikšmės neturi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-05-26 nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, V. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto (automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią išieškomą pinigų sumą sumažinti iki 3 505 Eur.
Kitą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-05-26 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.