Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.4. Visų įvardintų faktų ar aplinkybių teismas, nagrinėdamas šią bylą, nežinojo. Natūralu, kad pagrindinis teismo uždavinys – išsiaiškinti, ar baudžiamoji veika, numatyta BK 178 straipsniu, buvo padaryta, nustatyti konkretų baudžiamojo kodekso straipsnį, atitinkantį inkriminuojamo V. M. galimai padarytos baudžiamosios veikos turinį ir, atsižvelgus į konkrečias tos veikos padarymo aplinkybes, skirti atitinkamą bausmę.

2.5. Tačiau būtina pastebėti, jog pagal BK 178 straipsnio atskiras dalis skirtinos bausmės sietinos ne tik su faktiniu padarytos baudžiamosios veikos kvalifikavimu, bet ir tokia veika padarytos turtinės žalos dydžiu.

2.7. Tačiau atsižvelgus į šio apeliacinio skundo 2-ojoje dalyje išdėstytus argumentus apie dviračio vertės dydžiui įtakos turinčius ir jo vertę lemiančius veiksnius, analizuotina, ar neturėjo būti ginčo situacijai teisiškai kvalifikuoti pritaikyta kita, būtent, BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

2.10. Atsižvelgus į šio apeliacinio skundo 2 dalyje įvardintus veiksnius, kurie neabejotinai turi įtakos dviračio tikrosios vertės 2022 m. rugpjūčio 3 d. momentui dydžio nustatymui, laikytina, kad V. B. nurodyta 300 Eur dviračio vertė (kaina) tikrai neatitinka jo realios vertės tam momentui. Remiantis šia aplinkybe, pripažintina, kad 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendis dalyje dėl V. B. padarytos turtinės žalos dydžio naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatyta nuteistojo pagrobto dviračio verte – 300 Eur. Teismų praktikoje pažymima, kad kvalifikuojant veikas pagal atitinkamas BK 178 straipsnio dalis, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertės dydis yra kriterijus, pagal kurį aptariama nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) atribojama nuo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-511/2016).

7. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pagrobto turto vertė byloje nustatyta remiantis nukentėjusiojo duotais parodymais, kad jis savo dviratį vertina 300 eurų sumai, o spyną – 3 eurų sumai, dėl šio įvykio jis patyrė 303 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 32). Šiuo atveju galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje be nukentėjusiojo parodymų nėra kitų nuteistojo pagrobto dviračio vertę pagrindžiančių įrodymų, tačiau tai savaime nereiškia, kad nurodyta dviračio vertė yra nepagrįsta. Kaip apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats nukentėjusysis, pagrobtas dviratis buvo gaminamas individualiai, buvo surinktas iš kelių dviračių jo paties ir jo sūnaus, daugiau tokių dviračių nėra, savo dviratį vertina 300 eurų sumai. Taigi dviratis nebuvo pirktas ir nėra jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų galima matyti jo kainą bei nustatyti faktinę kainą atsižvelgiant į nusidėvėjimą, taip pat, kadangi pats nukentėjusysis buvo surinkęs pagrobtą dviratį, negalima vienareikšmiškai nustatyti ir dviračio vidutinės rinkos kainos, nes dviratis nepasižymi jokiu prekės ženklu ir tokio dviračio atitikmens rinkoje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog tik pats nukentėjusysis V. B., įvertindamas jo paties dviračiui surinkti panaudotų dalių vertę, geriausiai galėjo žinoti ir jo pagrobto dviračio vertę, kurią jis nurodė būtent 300 Eur. Iš byloje esančios foto nuotraukos (1 t., b. l. 38) matyti, jog dviratis yra su sportine sėdyne bei vairu, apklaustas pirmosios instancijos teisme V. B. taip pat nurodė, kad jo dviračio rėmas buvo nudažytas dažais, buvo geltonos spalvos su baltos spalvos sportiniu vairu (1 t., b. l. 199), kas patvirtina, jog dviratis iš tiesų buvo surinktas. Nukentėjusiojo parodymai procese dėl dviračio vertės yra nuoseklūs ir išsamūs, jis civilinio ieškinio dėl dviračio vagystės nepareiškė, taigi nenustatyta, kad nukentėjusysis siektų neapgrįstai praturtėti, todėl nurodytų aplinkybių kontekste, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta dviračio verte, kuri atitinka protingumo, adekvatumo kriterijus, jos laikyti per didele nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. M. pavogto dviračio vertė yra 300 Eur, t. y. viršija 5 MGL.

8. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.) numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės išaiškinimą, 1 dalies redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi, kompleksiškai vertinant BK 190 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio nuostatas, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio. Kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.). Todėl pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą pirmosios instancijos teismas šią V. M. nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai, įvertinęs ir neigiamai jį charakterizuojančius bylos duomenis, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, kurio terminą nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo.

9. Kita vertus, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, numatanti, kad šiame skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą (už baudžiamąjį nusižengimą) numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. M. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė – 300 Eur viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, tai šiuo metu lemia šios jo veikos priskyrimą ne prie nesunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 1 dalis), o prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 178 straipsnio 5 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Naujai įsigaliojęs įstatymas švelnina V. M. teisinę padėtį.

10. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Dėl to, kaip minėta, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo vien tuo pagrindu, kad jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo priimti ir įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau pagal sisteminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

11. Nurodytų aplinkybių pagrindu pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą V. M. veika dėl V. B. priklausiusio turto – dviračio pagrobimo atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, todėl šioje byloje, siekiant proceso greitumo ir racionalumo, yra pagrindas taikyti BPK 362¹ straipsnį ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 178 straipsnio 5 dalį. Atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis V. M. 2023 m. birželio 2 d. atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 60 parų arešto bausmę, o remiantis BK 3 straipsniu, peržiūrimi tik neįvykdyti nuosprendžiai ir tų asmenų prašymai, kuriais prašoma trumpinti teistumą, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įsakymą neperžiūrimas. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. padaryta nusikalstama veika nagrinėjamu atveju perkvalifikuojama pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, spręstinas klausimas dėl V. M. skirtinos bausmės.

Dėl bausmės

12. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016, 2K-209-222/2018, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

13. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Nuteistąjį V. M. ir jo veiką, be kita ko, charakterizuoja, tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę nenustatyta, nuteistasis nedirbantis, anksčiau daug kartų teistas, be kita ko, už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, iš nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra nuteistojo V. M. pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas, jam ne kartą skirtas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jis dėl to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis, nededa pastangų laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į minėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad pagal BK 178 straipsnio 5 dalį veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu ir sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis yra areštas, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant ilgesnį nei jo vidurkis terminą (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 40 parų. Pagal aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes laikytina, jog tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nuteistojo asmenybę, nebus per griežta ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir tuo metu neatlikta 60 parų arešto bausme. Kadangi perkvalifikavus V. M. veiką pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, laikytina, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl, esant skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, už atskiras nusikalstamas veikas V. M. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad V. M. atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę, o bendrinant bausmes griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis), laikytina, kad V. M. bausmę atliko.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

15. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma už V. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra 56,67 Eur.

16. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

17. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Be to, V. M. nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera, jam skiriama arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, pažymoje nurodytos sumos iš V. M. apeliacinės instancijos teismas neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2, 3 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. M. gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinį skundą atmesti.

V. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta 60 parų arešto bausme, ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Pripažinti, kad V. M. šią arešto bausmę jau atliko.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą panaikinti.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendį palikti galioti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 56,67 Eur iš nuteistojo V. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.