Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1994 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 3 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, pritaikius BK 471 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1996 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsnį, nuo bausmės atleistas;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 271 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį, 271 straipsnio 4 dalį perkvalifikavus į 271 straipsnio 2 dalį - galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant visą turtą;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turto 500 Lt vertės sumai;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turto 200 Lt vertės sumai;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

7. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 12 MGL dydžio bauda;

9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams ir 8 MGL dydžio bauda;

10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 35 parų areštu;

11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. ir 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 mėnesiams;

12. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui su turto konfiskavimu,

13. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme 40 parų arešto;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 60 parų arešto (bausmė atlikta);

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 60 parų arešto (bausmė neatlikta);

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai prieštaringi, jie neatitinka tiek liudytojų, tiek nukentėjusiojo parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jo gynybine versija. Dėl šios priežasties kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus nukentėjusįjį, liudytojus bei ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytą kaltinamojo gynybinę versiją paneigia kitų tarpusavyje į vientisą loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys.

Nors kaltinamasis V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jo pozicija, kad jis važiavo savo dviračiu ir nepagrobė svetimo dviračio, atmestina kaip paneigta baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma ir, kaip jau minėta, laikytina gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pirmiausia šioje dalyje itin svarbūs nukentėjusiojo V. B. parodymai, nes jis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie nagrinėjamą įvykį. Štai jau pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje iš nukentėjusiojo V. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. B. nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 3 d. apie 13.00-14.00 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo stovėjimo aikštelėje buvo pavogtas jam priklausantis geltonos spalvos dviratis, kurio vertė 300 Eur, kuris buvo prirakintas prie dviračių stovėjimo rėmo su mėlynos spalvos kodine spyna, kurios vertė 3 Eur, bendrai padaryta 303 Eur turtinė žala. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. parodė, kad atėjo kolega į jo kabinetą darbe ir pranešė, kad jo dviratį pavogė. Jo dviratis buvo adresu (duomenys neskelbtini). Yra dviračiams stovas automobilių stovėjimo aikštelėje ir greta stovėjo to asmens, kuris jam pranešė apie vagystę, dviratis. Iš to asmens ir sužinojo, kad dviratis pavogtas. Jam buvo pateiktas atpažinti dviračio rėmas, kuris buvo baltos spalvos, naujo dviračio. Jo dviračio rėmas buvo nudažytas dažais, buvo geltonos spalvos su baltos spalvos sportiniu vairu. Dviračio spyna, kuri buvo nukirpta, buvo mėlynos spalvos, kodinė, kodas buvo (duomenys neskelbtini). Tokie nukentėjusiojo V. B. parodymai proceso eigoje liko nuoseklūs, atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 32), juos patvirtina ir kitų įrodymų turinys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių prasme, vidinį teismo įsitikinimą nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir nuoseklumu bei atitikimu faktinei aplinkybei, kad išties, 2022 m. rugpjūčio 3 d. V. M. pavogė nukentėjusiajam V. B. priklausantį dviratį, stiprina ir byloje esantis policijos įvykių registrų išrašas. Štai 2022 m. rugpjūčio 3 d. 13.29 val. fiksuotas pranešimas apie tai, kad pranešėjo darbuotojas kieme sulaikė asmenį, kuris prieš kelias minutes pavogė jo dviratį (dviratis buvo prirakintas prie stovo ties nurodytu namu). Dviratį vagis spėjo perduoti kitam asmeniui, kuris su dviračiu pasišalino nežinoma kryptimi. Pranešėjas su darbuotoju ir sugautu vagimi laukia vietoje (1 t., b. l. 6).

Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiojo V. B. parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. B., kuris parodė, kad įvykio dieną pastebėjo du įtartinus asmenis, kurie artėjo prie dviračių, vyras išsitraukė žirkles iš krepšio spynai nukirpti bei nukirpo spyną. Tada jis atsidarė langą, pradėjo šaukti, bet asmuo negirdėjo. Tada jis išbėgo į lauką ir abu asmenys su dviračiu jau buvo paėję į šoną. Kai jis priėjo prie jų, vyras nuvažiavo. Tada jis nuėjo prie moters, pasakė, kad paskambintų savo draugui ir paprašytų grąžintų dviratį, tada būtų nekvietęs policijos. Moteris sutiko, bet paskui sakė, kad nebeturi vyro numerio ir jo nepažįsta. Tada su moterimi vaikščiojo po apylinkes tol, kol atvažiavo policija. Adresu (duomenys neskelbtini) yra jo darbovietė, taip pat toje vietoje jis pats savo dviratį. Prie jo dviračio buvo priparkuotas geltonos spalvos dviratis su baltos spalvos vairu, retro stiliaus dviratis. Asmenys jam pasirodė įtartini, nes atrodė asocialūs, iškrentantys iš konteksto, jų ėjimo trajektorija buvo tiesiai į dviračius. Moteris nešėsi krepšį, kurį iš pradžių nešėsi vyras. Kol jis su moterimi vaikščiojo, ji bandė neigti, kad ji čia ne prie ko ir viskas, be to, pokalbio metu pasiūlė nuvažiuoti į lombardą ir išsipirkti dviratį. Tuo metu, kai apžiūrėjo tą vietą, iš kurios buvo pavogtas dviratis bei kurioje pats laikė dviratį, jokių neįprastų požymių nepastebėjo, tik voliojosi nukirpta spyna.

Liudytojo T. B., kartu ir nukentėjusiojo V. B. parodymų patikimumą patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog šalia dviračio buvo du asmenys, po to vienas iš jų sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, o tuo metu prie jų pribėgo liudytojas T. B. Be to, čia svarbu ir tai, kad nukentėjusysis V. B. iškart po dviračio vagystės pateikė ir savo dviračio fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas jo dviratis, stovintis vagystės vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-38). Be to, nukentėjusiojo V. B. dviratį tiksliai apibūdino ir liudytojas T. B., kuris nurodė, kad pavogtas dviratis, kuris stovėjo šalia jo dviračio, buvo geltonos spalvos dviratis su baltos spalvos vairu, retro stiliaus dviratis. Taigi matyti, jog V. M. versija, kad įvykio dieną ir nurodytoje vietoje jis pasiėmė savo dviratį, paneigta byloje esančiais įrodymais, nes tiek V. B., tiek T. B. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo būtent nukentėjusiajam V. B. priklausęs dviratis. Pabrėžtina, kad būtent liudytojas T. B. buvo aktyvus, tiek stengėsi sulaikyti kartu su V. M. įvykio vietoje buvusią O. Š., tiek ir ieškojo dviračio savininko, su kuriuo nebuvo pažįstamas. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo T. B. parodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jie siektų apkalbėti kaltinamąjį ir dėl kokių nors aplinkybių tyčia duoti jam nepalankius parodymus, ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis.

Be to, kaip matyti iš kaltinamojo V. M. parodymų turinio, jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nupjautą dviračio spyną pasiėmė su savimi. Visgi, tokie jo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų. Tiek iš nukentėjusiojo V. B. parodymų, tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vagystės vietoje prie kito šalia stovėjusio dviračio rasta nupjauta mėlynos spalvos spyna (1 t., b. l. 17-21). Čia svarbu pastebėti ir tai, kad nukentėjusysis V. B. dar ikiteisminio tyrimo metu tiksliai apibūdino minėtos spynos spalvą, o kaltinamasis V. M. išvis teigė, kad nupjautą spyną neva pasiėmė su savimi. Teismas pažymi, kad gyvenimiškai nelogiška ir neįtikinama, kad dviračio savininkas, kuris dėl kažkokių priežasčių kirptų nuosavo dviračio spyną, spyną paliktų gulėti toje pačioje vietoje. Taigi ir šiuo aspektu kaltinamojo parodymai yra nepatikimi.

Teismas taip pat pabrėžia, kad teisiamajame posėdyje buvo apklausta liudytoja O. Š., kuri parodė, kad V. M. nepažįsta, nežino, iš kur atsirado dviratis, galvojo, kad tai kaltinamojo dviratis. Visgi, teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia. Visų pirma, pastebėtina, kad nors liudytoja O. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nežino V. M., tai kažkoks asocialus asmuo, kuris kibo prie jos, pats V. M. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad žino šią liudytoją tiek vardu, tiek pavarde. Be to, iš nustatytų abipusių telefoninių kontaktų matyti, kad O. Š. yra pažįstama su V. M. ir bent jau šios bylos įvykiui aktualiu laikotarpiu palaikė su juo pakankamai intensyvius ryšius (1 t., b. l. 71). Būtent minėti abipusiai telefoniniai kontaktai ir padėjo ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinti V. M., nes O. Š. nurodė to asmens nepažįstanti ir taip apsunkino objektyvią galimybę operatyviai surasti ir apklausti V. M., kuris pirmą kartą buvo apklaustas tik po kelių mėnesių nuo vagystės įvykdymo dienos. Pabrėžtina ir tai, kad, pasak liudytojo T. B., liudytoja O. Š. įvykio vietoje elgėsi prieštaringai, t. y. vienu metu aiškino, kad ji su vagyste nesusijusi, tačiau taip pat ir nurodė pavogto dviračio ieškoti lombarde. Nors kaltinamasis V. M. teigė, kad jam skambino O. Š. ir nuėjo aiškintis prie (duomenys neskelbtini) „Maximos“, pastebėtina, kad nei vienos apklausos metu T. B. nenurodė, kad su dviračiu iš vagystės vietos išvažiavęs vyras būtų vėliau sugrįžęs. Taigi, ir šioje dalyje kaltinamojo parodymai yra nepatikimi.

Kaltinamasis V. M. taip pat kėlė versiją, kad neva dviratis, kurį jis kaltinamas pasisavinęs, buvo nudažytas, tai padarė jo sūnus D. I., tačiau, teismo vertinimu, tokie jo parodymai vertintini kaip nepatikimi. Visų pirma, pastebėtina, kad pateikus atpažinti neva ginčo objektu esantį dviratį, nukentėjusysis V. B. pateikto dviračio rėmo neatpažino, kas leidžia spręsti, jog buvo pateiktos atpažinti ne V. B. priklausančio dviračio detalės. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. I. ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, be to, nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, taigi ši versija vertintina kaip negyvenimiška, nelogiška ir neįtikinama.

Atsižvelgiant į pakankamai nuoseklius nukentėjusiojo V. B. parodymus apie dviračio vertę, teismas pažymi, kad nepaisant byloje nesančių dviračio nuosavybę patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais tiek nukentėjusiojo V. B., tiek liudytojo T. B. parodymais toje dalyje, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo pagrobtas būtent nukentėjusiajam V. B. priklausantis dviratis. Be to, teismas nustatė, kad nukentėjusysis V. B. civilinio ieškinio dėl dviračio vagystės nepareiškė, taigi ir joks nukentėjusiojo siekimas nepagrįstai praturėti akivaizdu, jog nebuvo nustatytas.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog V. M. 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuo 13.00 val. iki 13.29 val. laikotarpyje, adresu (duomenys neskelbtini), esančio namo stovėjimo aikštelėje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su savimi turėtomis karpymo žirklėmis nukirpo kodinę spyną, kurios vertė 3 Eur, kuria buvo prirakintas V. B. priklausantis dviratis, 300 Eur vertės, nukirpęs spyną nusivarė dviratį, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. B. priklausantį 300 Eur vertės turtą. Teismas pažymi, kad nukirpta spyna, 3 Eur vertės, buvo palikta gulėti įvykio vietoje, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, nes kaltinamasis įgijo 300 Eur vertės turtą, o sugadino turto už 3 Eur, tačiau turto sugadinimas negali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, nes sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL (150 Eur) turto vertės (BK 187 straipsnio 3 dalis, BK 190 straipsnio 1 dalis). Tai neturi reikšmės nei veikos kvalifikavimui, nei kaltinamojo kaltei. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į policijos įvykių registro išraše (past. - kitaip žinomą dar kaip BIRT ataskaitų žiūryklė) užfiksuotą laiką, teismas patikslina, kad dviračio vagystė įvykdyta 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuo 13.00 val. iki 13.29 val. Toks kaltinimo patikslinimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nesunkina kaltinamojo padėties.

Teismas taip pat pastebi, kad teisminio nagrinėjimo metu prokurorė buvo pateikusi prašymą pakeisti kaltinimą iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau baigiamųjų kalbų metu pripažino, kad paskubėjo ir prašė kaltinamojo veiksmus vertinti kaip nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teismas pabrėžia, kad kruopščiai, išsamiai ir nešališkai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nenustatyta, kad dviračio, priklausančio V. B. vagystės metu, kaltinamasis V. M. veikė atvirai, matydamas ir suvokdamas, jog jo nusikalstamus veiksmus stebi ir suprantama koks nors pašalinis asmuo, šalia jo buvusi O. Š. nelaikytina pašaliniu asmeniu, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad V. M. veiksmai kvalifikuotini kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei), į pagrobto turto vertę – 300 Eur, į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 128-129), anksčiau daug kartų teistas, be kita ko, už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 113-121), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 123-127), duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas pabrėžia, kad nors kaltinamasis teigė (duomenys neskelbtini), jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir pats kaltinamasis.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo V. M. pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas, jo antivisuomeninės nuostatos yra įsišaknijusios. Kaltinamasis V. M., kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, ne kartą jam skirtas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jis iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis, nededa pastangų laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis (past. – bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo). Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio nuostatomis, paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, nes padarytos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra juodos spalvos krepšys su jame esančiomis metalui kirpti skirtomis žirklėmis, šviesiai mėlyną spyną su raidiniu užraktu, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (1 t., b. l. 56-57), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, vokas, kuriame yra DVD diskas su vaizdo įrašu, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę V. M. paskirti – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame yra juodos spalvos krepšys su jame esančiomis metalui kirpti skirtomis žirklėmis, šviesiai mėlyną spyną su raidiniu užraktu, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, voką, kuriame yra DVD diskas su vaizdo įrašu, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.