Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos teismo rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „AVA Statyba“ prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Wellness Apartments“ turtui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AVA statyba“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkei UAB „Wellness Apartments“ nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, priverstinę hipoteką kreditorės UAB „AVA Statyba“ reikalavimams Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-996-221/2107 ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje e2A-1083-XX/2017 užtikrinti.Plungės apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai UAB „AVA Statyba“ 15 (penkiolikos) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti teismui ieškinį, atitinkantį bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti mokėjimą patvirtinančius įrodymus, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.2017 m. spalio 5 d. teisme gautas pareiškėjos UAB „AVA Statyba“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti prašymą. Pareiškėja nurodė, jog prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o ne reiškiamas ieškinys ginčo teisenos tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi panaikino teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį, prašymą priėmė ir atmetė pareiškėjos UAB „AVA Statyba“ prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Teismo motyvai: Nurodė, jog atsižvelgus į pareiškėjos išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, pateiktas atskirasis skundas pagrįstas, todėl naikintina 2017 m. spalio 2 d. nutartis. Nurodė, jog pareiškėjos prašymas nustatyti priverstinę hipoteką negali būti tenkinamas, nes Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. neįsiteisėjęs, dėl to negali būti vykdomas priverstinai. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pareikštų reikalavimų suma yra didelė, skolininkė galbūt elgiasi nesąžiningai, siekdama perleisti turtą tretiesiems asmenims, be to, tikėtina, jog skolininkė sieks bankroto bylos jai iškėlimo, ir tai sukelia realią būsimo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kad ieškovas liks be jokios realios teisinės apsaugos ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakaks efektyviai apginti ieškovo pažeistas teises, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką, kai nagrinėjamu atveju pareiškėjos interesai yra apsaugoti procesinių – laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimis, pakeistos 2017 m. kovo 17 d. nutartimi).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja UAB „AVA Statyba“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl jos prašymo netenkinimo panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą tenkinti. Skundo motyvai: Nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsaugo jos kaip kreditorės interesų. Bankroto atveju visi areštai įmonės turtui būti panaikinti ir ji, kaip ir kiti kreditoriai, atsidurtų toje pačioje padėtyje, t. y. pardavus įmonei priklausantį turtą, gautos sumos būtų paskirstytos proporcingos visiems kreditoriams. Materialinėse teisės normose ir kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurino teisės normų apimtį ir jų taikymo ribas.Suinteresuotas asmuo UAB „Wellness Apartments“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad pareiškėjos naudai nėra priimto galiojančio ir vykdytino (įsiteisėjusio) teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjos reikalavimas. Taigi nėra viseto sąlygų, būtinų priverstinės hipotekos nustatymui. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą pareiškėjos statusas iš kreditorės gali tapti skolininkės. Be to, teismo sprendimu nustatomą hipoteką bet kuriam kreditoriui, kurio reikalavimas dėl pinigų išieškojimo yra tenkinamas, būtų iškreipta nacionaliniu teisiniu reguliavimu sukurta socialiai teisinga skirtingu kreditorių statusu pagrįsta reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarka. Pareiškėja nėra priskirtina privilegijuotų kreditorių, numatytų įstatyme, sąrašui. Pareiškėja bankroto institutu naudojasi kaip spaudimo priemone, tad jos prašyme išdėstytos aplinkybės apie tikėtiną suinteresuoto asmens bankrotą negali būti vertinamos kaip pagrįstos. Nurodė, kad pareiškėjos patikslinto ieškinio suma sudaro 137 529,61 Eur, o jos naudai areštuoto suinteresuoto asmens turto vertė sudaro ne mažesnę, o realiai net ir gerokai didesnę nei 203 000,00 Eur sumą. Į bylą yra pateikti pareiškėjos naudai areštuoto suinteresuoto asmens turto vertę pagrindžiantys dokumentai, kurių pareiškėja nėra paneigusi. Pareiškėjos byloje pareikšto reikalavimo vykdymas yra tinkamai užtikrintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo nutarta netenkinti pareiškėjos prašymo dėl priverstinės hipotekos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties dalies, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.178 straipsnį, teismo sprendimu patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu šio kodekso nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka. Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą, tai tokia hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms ar pagrindais.Plungės apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl priverstinės hipotekos nustatymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. neįsiteisėjęs, dėl to negali būti vykdomas priverstinai. Apeliantė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nurodė, jog buvo neteisingai, siaurai aiškinamos materialiosios teisės normos. Norint nustatyti priverstinę hipoteką tereikia teismo sprendimo, nepaisant to, ar jis įsiteisėjęs, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos atskirojo skundo argumentais. CK 4.175 straipsnio 3 dalis nustato, kad priverstinės hipotekos pagrindas yra įstatymas, teismo sprendimas ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimas, kuris priimamas šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais. CK 4.178 straipsnyje numatyta, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka. Taigi, pirmiau nurodytų CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-996-221/2017 pareiškėjos ieškinį tenkino, t. y. pripažino UAB „Wellness Apartments“ vienašalį 2015 m. gegužės 25 d. rangos sutarties Nr. 2015.05.06/AR/1 nutraukimą neteisėtu; 2016 m. liepos 21 d. pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo negaliojančiu; priteisė iš UAB „Wellness Apartments“ pareiškėjai UAB „AVA statyba“ 137 529,61 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 956,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šis teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir klausimas dėl sprendimo pagrįstumo dar nėra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2A-256-XX/2018. Išaiškintina, jog priimtas procesinis sprendimas teises ir pareigas sukuria tik jam įsiteisėjus (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašymas neatitinka vienos iš sąlygų norint nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką. Atsižvelgiant į hipoteka suteikiamą kreditoriui privilegijuotą padėtį, į priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų paskirtį, priverstinę hipoteką reglamentuojančios CK normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015). Apeliantė nurodė, kad būtina taikyti priverstinę hipoteką, nes taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsaugo jos kaip kreditorės interesų. Bankroto atveju visi areštai įmonės turtui būti panaikinti ir ji, kaip ir kiti kreditoriai, atsidurtų toje pačioje padėtyje, t. y. pardavus įmonei priklausantį turtą, gautos sumos būtų paskirstytos proporcingos visiems kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012, yra nurodęs, kad priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė priežastis, kurios yra būdingos visiems kreditoriams, t. y. siekis apsaugoti savo finansinį reikalavimą. Jokių ypatingų ir individualių interesų pareiškėja nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad priverstinės hipotekos būtinumas nėra pagrįstas išskirtiniu apeliantės, kaip kreditorės, interesu kitų atsakovų kreditorių atžvilgiu (CPK 178 straipsnis). Šiame proceso etape pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos priemonės siekiant apsaugoti pareiškėjos kaip kreditorės interesus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuoto asmens UAB „Wellness Apartments“ naudai priteistinos 377,52 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo ir surašymo išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos teismo rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 9 d. nutartį.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Wellness Apartments“ iš uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ 377,52 Eur jos turėtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų.